Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo –

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant:

- intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus, jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

- pareigą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas D. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šio nuteistojo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami arba keičiami. Nuosprendis yra teisėtas tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė BK 37 straipsnio nuostatų jo atžvilgiu, esant byloje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo sąlygoms. A. B. teigimu, jo padarytas nusikaltimas yra netyčinio pobūdžio, šoviniai ir dujinis revolveris buvo įsigyti dar (duomenys neskelbtini), kai nuteistajam buvo išduotas leidimas turėti ginklą savigynai. Kratos metu rastas ginklas nenaudojamas pavojingais visuomenei tikslais, o apie jo turėjimą nuteistasis išvis buvo pamiršęs, todėl padaryta nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad turėtų būti vertinama kaip nusikaltimas baudžiamojo įstatymo prasme. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenų ir įrodymų visumą bei nustatytas reikšmingas šioje baudžiamojoje byloje aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su A. B. nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko arba kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

9. Nusikaltimas mažareikšmiu pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

10. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nusikaltimų, susijusių su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis, kategorijai (BK XXXVI skyrius). Taip pat nustatyta, kad nuteistasis A. B. neteisėtai laikė ne tik šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį, bet ir iš viso 19 skirtingų rūšių šovinių (14 šovinių, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų; 5 pramoninės gamybos dujinius šovinius, skirtus šaudyti ir iš nuteistojo neteisėtai laikyto šaunamojo ginklo). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis disponavo dviem skirtingais alternatyviais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykais, o tai A. B. padarytą nusikaltimą daro pavojingesniu nei įprasta. Be to, (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuota, kad nuteistojo A. B. neteisėtai laikytas dujinis revolveris yra tinkamas šaudyti, t. y. jis tinkamas naudoti pagal tikrąją ginklo paskirtį, o dalis rastų šovinių yra tinkami šaudyti būtent iš kratos metu rasto neteisėtai laikyto dujinio revolverio (duomenys neskelbtini).

11. Nors A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad jo padaryta veika yra netyčinio pobūdžio, su šiuo teiginiu nesutiktina, kadangi BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, kuri išsamiai aptarta skundžiamo nuosprendžio 12-13 puslapiuose, todėl šioje nutartyje nedetalizuojama. Tai, kad, kaip teigia nuteistasis, jis buvo pamiršęs apie šaunamąjį ginklą, rodo asmens abejingumą turimam pavojingam daiktui; kita vertus, atitinkamas teiginys nemažina padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžio bei laipsnio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. B., laikotarpiu (duomenys neskelbtini), buvo šaunamojo ginklo – pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tačiau neteko leidimo ginklą laikyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad A. B., netekęs leidimo teisėtai laikyti minėtą šaunamąjį ginklą, privalėjo nebelaikyti ir neteisėtai turimų savo žinioje dujinio revolverio (duomenys neskelbtini) ir 19 šovinių, tačiau to nepadarė, nors, būdamas atsakingas ir sąmoningas pilietis, privalėjo tai padaryti arba įgyti leidimą juos teisėtai laikyti.

12. Pažymėtina ir tai, kad atliktos kratos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metu šaunamasis ginklas (dujinis revolveris (duomenys neskelbtini)) buvo surastas laikomas nuteistojo A. B. sūnaus D. B. kambaryje – spintelėje rastoje dėžutėje kartu su sūnui priklausančiu ginklu. A. B. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, nuteistasis ne tik neturėjo leidimo teisėtai laikyti šaunamąjį ginklą, tačiau dujinis revolveris buvo laikomas ne seife, o lengvai A. B. šeimos nariams prieinamoje vietoje, ir ne nuteistojo žinioje. Tai, kad šaunamasis ginklas buvo rastas nuteistojo sūnaus kambaryje leidžia abejoti A. B. teiginiais, jog jis apie turimą šaunamąjį ginklą tiesiog „pamiršo“. Nagrinėjamu atveju padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina ir tai, kad šaunamasis ginklas priskiriamas ginklų C kategorijai, kadangi juo, turint kartu ir ginklu šaudyti tinkamus šovinius, bet kuriuo metu buvo galima pasinaudoti bei sužaloti kitus asmenis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad A. B. praeityje buvo teistas už pasikėsinimą nužudyti, panaudojant prieš nukentėjusįjį šaunamąjį ginklą (past. – Lietuvos Respublikos informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys).

13. Konstatuotos nusikalstamos veikos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad A. B. padarytas nusikaltimas – mažareikšmis, todėl nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas bei A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo A. B., t. y. 255 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius A. B. parinko gynėją advokatę Lauretą Ulbienę.

16. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtinybę skirti gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo A. B. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.