Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. T., tretiesiems asmenims J. J., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms R. K., D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui M. T., tretieji asmenys J. J., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio sūnaus tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas prašymas patvirtinti šalių pasirašytą šio turinio taikos sutartį: „Aš- R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuoju, kad M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra mano nepilnamečio sūnaus D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir, kad nepilnametis sūnus D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nėra M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnus. 2. Aš- M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) konstatuoju, kad aš nesu D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nėra mano sūnus. 3. Prašyti ištaisyti duomenis D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše N r. 50, padarytame 2016 m. balandžio 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir grafoje „Tėvas“ išbraukti „M. T., a.k. (duomenys neskelbtini)“, kitus duomenis palikti tuos pačius. 4. Mes - R. T. ir M. T. konstatuojame, kad esame išsprendę visus klausimus, susijusius su nepilnamečio D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymu ir dėl to vienas kitam, šiuo metu ir ateityje, jokių pretenzijų neturime ir neturėsime. 6. Mes - R. T. ir M. T. konstatuojame, kad šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo teisme pasekmės, kad patvirtinus šią sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama ir tai, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, gali būti vykdoma priverstinai, yra išaiškintos, suprantamos ir žinomos.“

Atsakovas M. T. į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas įteiktas tinkamai, jis pranešė, kad neatvyks į teismo posėdį, kadangi serga, jam žinoma apie teismo posėdį bei prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas nusprendė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu nebegyvena nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio ir vaikas nėra atsakovo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Teigia, jog tuo laikotarpiu bendravo su ieškove, tačiau nėra tikras, kad vaikas jo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo tenkinti ieškinį, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę žinoti apie savo tėvus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149 – 3.153 str.). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė R. T. su atsakovu M. T. susituokė 1994-03-25 Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Šalių santuokoje gimė vaikai: 1995-10-13 – I. T., (duomenys neskelbtini) – G. T., 1998-10-01 – I. T., 2000-08-07 – A. T. ir (duomenys neskelbtini) – D. T.. D. T., kurio gimimo liudijime, įrašo Nr. 50, atsakovas M. T. tėvu įrašytas vadovaujantis LR CK 3.140 str. 1 d.

Ieškovė prašo nuginčyti D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę ir panaikinti įrašą vaiko gimimo liudijime, jog M. T. yra D. T. tėvas, motyvuojant tuo, kad šalys nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. nebegyvena kartu. Ieškovė susitikinėjo su trečiuoju asmeniu – J. J.. Šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nurodė, kad neginčija, jog atsakovas nėra D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 27-29). Šalys nepageidavo, kad būtų atliekama DNR ekspertizė tėvystės nuginčijimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra ginčo, jog M. T. negali būti vaiko D. T. tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, kad M. T. nėra vaiko D. T. biologinis tėvas (CK 3.150 str., 3.148 str.). Taip pat ištaisytinas Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriaus D. T. gimimo metrikų knygoje 2016-04-05 įrašytas įrašas Nr. 50 ir grafoje „Tėvas“ išbrauktinas „M. T.“.

Šalys pateikė teismui 2016-08-09 taikos sutartį. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą bei atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimo, nustatymo klausimus, teismas pažymi, jog teisės norma nenumato galimybės tėvystės nuginčijimo klausimo išspręsti šalių pasirašyta taikos sutartimi. Todėl ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir gimimo metrikų ištaisymo išspręstini teismo sprendimu, o šalių pateikta taikos sutartis vertintina kaip įrodymas byloje (CPK 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Ištaisyti Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriaus D. T. gimimo metrikų knygoje 2016-04-05 įrašytą įrašą Nr. 50 ir grafoje „Tėvas“ išbraukti „M. T.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.