Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z.B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Z.B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A.S. (mirusi)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1814-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3); 4) išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) bei įpareigoti NŽT suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. Pareiškėja taip pat pareiškė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti, jei teismas manys, kad toks terminas yra praleistas.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad su Prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių dėl 2003 m. lapkričio 26 d. išvados Nr. 6715, parengtos A.S. vardu, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Prašyme nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jokio atsakymo negavo. Dėl to 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į NŽT Skyrių pateikti atsakymą į Prašymą. Sprendimu Nr. 2 NŽT Skyrius supažindino pareiškėją su situacija. Nesutikdama su Sprendimu Nr. 2, pareiškėja pateikė skundą NŽT , kuri priėmė Sprendimą Nr. 3.

Pabrėžia, kad Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 15 d.) (toliau – ir Taisyklės), 32 punkte nustatyta, kad į prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Pareiškėja Prašyme nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovės galimai savo sprendimus siuntė kitu adresu, pareiškėja jų negavo (nei 2019 m. birželio 6 d. kvietimo, nei Sprendimo), apie juos nieko nežinojo, o jie jai sukėlė reikšmingas teisines pasekmes.

Asmenų aptarnavimo NŽT vieno langelio principu tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 15 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 47 punkte nustatyta, kad į prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Parengtą ir pasirašytą atsakymą į prašymą asmeniui ar jo atstovui Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus arba Tarnybos teritorinio padalinio darbuotojas turi išsiųsti jo pasirašymo arba kitą darbo dieną prašyme nurodytu adresu registruotu arba paprastu laišku, dokumentų valdymo sistemos priemonėmis, elektroniniu paštu, per E. pristatymo sistemą, elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą arba įteikti asmeniškai (Tvarkos aprašo 51 punktas). Pareiškėja nebuvo informuota tinkamai apie posėdį žemės sklypui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje pasirinkti, todėl jame nedalyvavo ne dėl savo kaltės.

Nesutinka, kad Prašyme neparašytas prašymas siųsti korespondenciją jai nurodytu adresu. Taisyklės ir Tvarkos aprašas to nenustato, kaip tik įtvirtina priešingą taisyklę, kurios nesilaikė NŽT Skyrius. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad prašyme ar skunde raštu turi būti nurodytas asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu), adresas arba kiti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą. Jeigu prašyme ar skunde nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, jis teikiamas pagal kitus prašyme ar skunde nurodytus asmens kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta.

Pažymi, kad NŽT skundžiamuose sprendimuose nenurodė, ar 2019 m. birželio 6 d. kvietimas iš viso ir kur buvo įteiktas pareiškėjai. Paaiškina, kad pareiškėja ne kartą skambino, tačiau telefonu jai nenurodė jokio posėdžio ir kvietimo atvykti.

Pabrėžia, kad NŽT teiginiai apie korespondencijos siuntimą registruotos gyvenamosios vietos adresu nepagrįsti teisės aktų nuostatomis – NŽT nenurodo, kas nustato tokias taisykles. Prašo remtis Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais principais. Institucija, gavusi pareiškėjos Prašymą, turėjo ją tinkamai informuoti apie jo nagrinėjimo eigą, pateikti atsakymą pareiškėjos nurodytu adresu, motyvuotai į jį atsakyti.

2021 m. sausio 15 d. teisme gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai (b. l. 129–130), kuriuose ji nurodo, kad apie Sprendimą Nr. 1 ji sužinojo tik 2020 m. liepos 16 d., termino nepraleido, nedelsiant kreipėsi dėl savo teisių gynimo. Dėl atsakovės atsiliepimuose nurodytų teiginių akcentuoja, kad nepateikti įrodymai, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas NŽT Skyrius, atstovaudamas ir NŽT, atsiliepimuose į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 60–68; 123–126; 153–155).

Atsiliepimuose atsakovės laikosi pozicijos, kad Prašyme pareiškėja nurodė kitą savo adresą nei iki tol NŽT jai siuntė, tačiau nenurodė, kad pageidauja gauti korespondenciją adresu (duomenys neskelbtini) (naujas adresas), o ne adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau pareiškėjos 2011 m. vasario 22 d. prašyme nurodytas adresas). Akcentavo, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 28 punktą informacija apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą ir kt. skelbiama viešai internete ir galima susipažinti atvykus į NŽT Skyrių. Tiek 2019 m. gegužės 6 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymas (b. l. 80–81), tiek 2019 m. birželio 3 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymas (b. l. 82–88) buvo paskelbti viešai NŽT internetinėje svetainėje.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 102¹ punktą NŽT Skyrius siuntė 2019 m. birželio 6 d. raštą, kuriuo pareiškėja buvo kviečiama 2019 m. liepos 2 d. 13 val. į Vilniaus rajono skyrių į X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame ji turės išreikšti valią dėl jai projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Jis pareiškėjai buvo išsiųstas registruota pašto siunta (2019 m. birželio 10 d., kodo Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į susirinkimą neatvyko.

Pagal Atkūrimo tvarkos 112 punktą 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjai buvo išsiųstas raštas, kuriuo ji buvo kviečiama atvykti į 2020 m. lapkričio 14 d. 10 val. į organizuojamą posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas nuosavybės atkūrimas į buvusios savininkės J.R. turėtą žemę atlyginant pinigais. Raštas siųstas registruotąja pašto siunta (išsiųsta 2021 m. spalio 31 d., Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į posėdį neatvyko.

Pagal Atkūrimo tvarkos 119 punktą Sprendimas Nr. 1 pareiškėjai buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 28 d. raštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Mano, kad elgėsi teisėtai, Sprendimai teisėti ir pagrįsti, teisės aktuose nėra nustatyta, kad pranešimai turi būti siunčiami tik asmenų nurodytu adresu, o ne jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Teigia, kad Sprendimas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame jokių pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančių sprendimų nepriimta.

Pabrėžia, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, neatvyko į 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą.

Dėl reikalavimo įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Prašymą paaiškina, kad NŽT Skyrius nepateikė pareiškėjai atsakymo raštu, tačiau Prašymą įvykdė, jos išvadą perkėlė į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Laikant, kad NŽT Skyrius atsakymą turėjo pateikti iki 2019 m. kovo 19 d., kaip nurodyta skunde, turi būti konstatuota, kad pareiškėja praleido terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje (2 mėnesiai), o tai yra administracinės bylos nutraukimo pagrindas, nes pareiškėja neprašo šio termino atnaujinti.

Atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vykdoma ne pagal pareiškėjos Prašymą, o pagal pirminį 2011 m. vasario 22 d. prašymą, kuriame pareiškėjos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).

Pabrėžia, kad NŽT skyrius atstovauja NŽT ir negali būti proceso dalyviu administracinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 26 d. parengta išvada A.S. vardu „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 6715 dėl 3,50 ha grąžintinos žemės (b. l. 74).

2019 m. vasario 19 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į NŽT Skyrių dėl 2003 m. lapkričio 26 d. išvados Nr. 6715, parengtos A.S. vardu, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Prašyme nurodytas pareiškėjos adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 79).

2019 m. gegužės 6 d. NŽT Skyriaus vedėjas įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ Nr. 48VĮ-630-(14.48.2.) nusprendė rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (b. l. 80–81).

2019 m. birželio 3 d. NŽT Skyriaus vedėjas įsakymu „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ Nr. VĮ-810-((14.48.2.), kuriuo A.S. įtraukė 17 numeriu į sąrašą (b. l. 82–88).

2019 m. birželio 6 d. NŽT Skyrius raštu „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ Nr. 48SD-7658-(14.48.104.), adresuotu pareiškėjai, adresas (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėją apie 2019 m. birželio 3 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymą ir pakvietė atvykti 2019 m. liepos 2 d. 13 val. į Vilniaus rajono skyrių į X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame ji turės išreikšti valią dėl jai projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų (b. l. 89).

2019 m. liepos 4 d. surašytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus X eiliškumo pretendentų susirikinimo, įvykusio 2019 m. liepos 2 d., protokolas Nr. 48PRT-44-(14.48.65), kuriame pažymėta, kad A.S. įpėdinė Z.B. į susirinkimą neatvyko (b. l. 90–95).

2019 m. gruodžio 3 d. NŽT Skyriaus vedėjas įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Nr. 48VĮ-1912-(14.48.2.) patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (b. l. 96–106).

2019 m. spalio 29 d. NŽT Skyriaus vedėjas įsakymu „Dėl A.S. Vilniaus apskrities 2003 m. lapkričio 26 d. parengtos išvados Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pakeitimo“ Nr. 48VĮ-1621-(14.48.2.) pakeitė 2003 m. lapkričio 26 d. parengtą išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 6715 (b. l. 107).

2019 m. lapkričio 15 d. NŽT Skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A.S. (mirusi)“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į mirusiajai A.S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,35 ha žemės) pinigais (b. l. 31 –32).

2020 m. birželio 8 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Skyrių pateikti atsakymą į Prašymą (b. l. 108).

2020 m. liepos 16 d. NŽT Skyrius sprendimu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.) nurodė, kad pareiškėjos Prašymas buvo patenkintas, išvada perkelta, pareiškėja, kviesta į susirinkimą 2019 m. liepos 2 d. (kvietimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini)), į jį neatvyko, todėl vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 105 punktu, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį pareiškėjai atkuriamos atlyginant pinigais pagal 105¹ punktą. Tai įgyvendinta priimant Sprendimą Nr. 1. Pareiškėjos paprašyta atvykti į skyrių dėl Sprendimo Nr. 1 atsiėmimo, nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai (b. l. 109–112).

2020 m. liepos 22 d. pareiškėja pateikė skundą NŽT dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo (b. l. 13–16).

2020 m. rugsėjo 24 d. NŽT priėmė sprendimą Nr. 1SS-1814-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakė naikinti Sprendimą Nr. 1 administracine tvarka ir paliko galioti Sprendimą Nr. 2 (b. l. 17–20).

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, prašo juos panaikinti ir įpareigoti NŽT atlikti veiksmus.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti NŽT Skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A.S. (mirusi)“. Šis pareiškėjos prašymas tenkinamas, Sprendimas Nr. 1 panaikinamas, nes jis priimtas, remiantis tuo, kad pareiškėja neatvyko į 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą ir neišreiškė savo valios (Atkūrimo tvarkos 105 ir 105¹ punktai). Teismas konstatavo, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą, tai yra esminis procesinis pažeidimas, todėl Sprendimas Nr. 1 priimtas netinkamai konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Taisyklėse nustatyta, kad Į prašymus atsakoma valstybine kalba arba kita kalba, jei prašymą institucijos vadovo sprendimu buvo galima pateikti kita kalba, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Prireikus į prašymą gali būti atsakoma ne valstybine kalba, kai vadovaudamasi tarptautinės teisės aktais prašymą pateikia užsienio valstybės institucija ar tarptautinė organizacija (32 punktas). Prašyme ar skunde raštu turi būti nurodytas asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu), adresas arba kiti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą. Jeigu prašyme ar skunde nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, jis teikiamas pagal kitus prašyme ar skunde nurodytus asmens kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta (14 punktas).

Tvarkos apraše nustatyta, kad į prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme (47 punktas). Parengtą ir pasirašytą atsakymą į prašymą asmeniui ar jo atstovui Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus arba Tarnybos teritorinio padalinio darbuotojas turi išsiųsti jo pasirašymo arba kitą darbo dieną prašyme nurodytu adresu registruotu arba paprastu laišku, dokumentų valdymo sistemos priemonėmis, elektroniniu paštu, per E. pristatymo sistemą, elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą arba įteikti asmeniškai (51 punktas)

Atkūrimo tvarkos 102¹ punktas nustato, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas: kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.

Atkūrimo tvarkos 112 punktas nustato, kad šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką.

Atkūrimo tvarkos 119 punktas nustato, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui, o sprendimą dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo – ir dabartiniam turto valdytojui.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie NŽT Skyriaus veiksmus, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, o tai yra esminis procedūrinis pažeidimas (dėl to, kad nežinojo apie kvietimus, neatvyko į susirinkimą, dėl to neišreiškė valios ir t.t.). Teismas pritaria pareiškėjos pozicijai, kad ji nurodė kitą savo adresą Prašyme ir NŽT Skyrius nepagrįstai siuntė dokumentus pareiškėjai ankstesniu adresu.

Pirma, pagal Taisyklių 32 punktą ir Tvarkos aprašo 47 punktą į pareiškėjos Prašymą turėjo būti atsakyta tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas. Prašyme buvo nurodytas pareiškėjos adresas, telefonas ir el. pašto adresas. Tai naujausi pareiškėjos duomenys ir tai pakankamai daug duomenų, kad institucija, veikdama rūpestingai ir laikydamasi VAĮ įtvirtintų principų, užtikrintų, kad pareiškėja informaciją gautų, išsiaiškintų, kur ir kaip siųsti pareiškėjai dokumentus, jeigu jau Institucijai kilo abejonių. Nagrinėjamu atveju NŽT Skyrius, nors ir įvykdė pareiškėjos Prašymą, tačiau jai neatsakė (nors pagal teisės aktus privalėjo tai padaryti), neinformavo, ignoravo jos nurodytus ir pateiktus naujausius kontaktinius duomenis. Antra, pažymėtina, kad NŽT Skyrius pareiškėjai siuntė daug dokumentų daug kartų. Nė vienu atveju nėra jokių duomenų ir įrodymų apie siuntų įteikimą, o tik apie išsiuntimą. Sprendimo Nr. 1 atveju nėra duomenų ir apie išsiuntimą. Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo siunčiama itin reikšminga informacija (apie 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą, apie 2019 m. lapkričio 14 d. posėdį, apie Sprendimą Nr. 1), todėl NŽT Skyrius turi ne tik pareigą išsiųsti dokumentus, bet ir aktyviai veikti, dėti protingas pastangas, domėtis, ar dokumentai įteikti, ar adresatas informaciją gavo ir šiuos įrodymus rinkti ir segti į pareiškėjos bylą. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra. Trečia, teismas atmeta atsakovių teiginius, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, nes pareiškėja kreipėsi į NŽT su Prašymu, nurodė savo kontaktinius duomenis, jokios informacijos iš NŽT Skyriaus negavo, todėl negalėjo tinkamai veikti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Ketvirta, NŽT Skyriaus sprendimų paskelbimas internetiniame puslapyje yra privalomas pagal teisės aktus, tačiau pagal teisės aktus taip pat privaloma ir išsiųsti juos pareiškėjai. Kadangi buvo siunčiama ne tuo adresu, pareiškėja dokumentų negavo, todėl vien jų viešas paskelbimas nedaro jų žinomais pareiškėjai.

Teismas atmeta atsakovių teiginius, kad pareiškėja praleido terminus apskųsti NŽT Skyriaus neveikimą ar Sprendimus, nes 2020 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjos reikalavimų, nes buvo praleistas terminas skundui paduoti ir buvo atsisakyta tą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-788-415/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos Z.B. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) panaikinimo paduoti; pareiškėjos Z.B. prašymą patenkino; atnaujino praleistą terminą skundui dėl 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) panaikinimo paduoti; pareiškėjos Z.B. skundo dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Z.B. 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi terminus atnaujino ir pareiškėjos reikalavimus priėmė nagrinėti. Taigi teismas atmeta prašymą bylos dalį nutraukti, nes praleisti terminai atnaujinti, kai LVAT termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti NŽT Skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1814-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Šis pareiškėjos prašymas tenkinamas, Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 panaikinami, nes jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio ir Taisyklių 35.2 papunkčio reikalavimų.

VAĮ 8 straipsnyje (teisės akto redakcija, galiojusi 2020 m. lapkričio 1 d.) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Taisyklių 35.2 papunktyje nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Teismas atmeta atsakovių argumentus, kad Sprendimas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio, nes jame išdėstyta informacija, o ne sprendimai, lemiantys pareiškėjos teisinę padėtį. Pažymėtina, kad Sprendime Nr. 2 konstatuojama, kad pareiškėjai buvo tinkamai išsiųsti dokumentai (2019 m. birželio 8 d. kvietimas į 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą ir kt.), nėra pateikiama informacija apie 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjai išsiųstą raštą, kuriuo ji buvo kviečiama atvykti į 2020 m. lapkričio 14 d. 10 val. į organizuojamą posėdį, todėl Sprendimas Nr. 2 yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio ir Taisyklių 35.2 papunkčio reikalavimų (nepagrįstai konstatuojamas išsiuntimas, nesuteikiama visa informacija). Dėl tų pačių priežasčių neteisėtas yra ir Sprendimas Nr. 3: jame klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės, dėl to netinkamai taikomi teisės aktai.

Pareiškėja skunde prašo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei įpareigoti NŽT suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.

Pirma, teismas negali perimti NŽT ir NŽT Skyriaus įgaliojimų ir savarankiškai už juos atlikti administracinę procedūrą. Analogiškos praktikos laikosi LVAT (2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-910-502/2019 ir kt.). Antra, byloje yra duomenų, kad NŽT Skyrius patenkino pareiškėjos Prašymą (pervedė jos išvadą į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę). Taigi, nors formaliai pareiškėjai neatsakyta tuo metu, bet pareiškėjos prašymas patenkintas, todėl nėra pagrindo dar kartą įpareigoti jį patenkinti. Panaikinus Sprendimą Nr. 1 pareiškėjai bus tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisės aktų nustatyta tvarka, kurią gali įgyvendinti tik NŽT Skyrius, o ne teismas. Taigi teismas netenkina pareiškėjos prašymo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei įpareigoti NŽT suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Z.B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A.S. (mirusi)“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1814-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.