Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas :

1.1995-01-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 500 Lt bauda;

2.1997-05-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių su 450 Lt bauda ir ½ dalies turto konfiskavimu;

3.1997-10-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams 8 mėnesiams su turto konfiskavimu ir 450 Lt bauda;

4.2002-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

5.2002-05-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 6 dalį 272 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 7 metams 9 mėnesiams;

6.2008-01-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

7.2011-04-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

8.2012-06-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams;

9.2016-04-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2016-06-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu,

10. 2017-06-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ str.1 d.,2d., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis BK 75 str.1d., 2d. 5p.,10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bei 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 m. 6 mėn ., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. M. parodė, kad A. P. pažįsta, santykiai normalūs. Ž. K. nepažįsta. Įvykio metu ją matė. Datos, kada tai buvo, nepasakys, turėjo būti praėjusią vasarą. Buvo šilta. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) k pavėsinėje. Pasiskambino su A. P. ir tiesiog nuvažiavo, neturėdamas ką veikti. Bendravo su A. P., jis pasakė, kur atvažiuoti. Važiavo su savo mašina, buvo blaivus. Buvo šviesu, visus ten buvusius asmenis matė. Buvo iš matymo matyti asmenys. Pažinojo A. ir A.. Iš viso buvo 6 gal žmonės. Dvi moterys. Viena iš jų Ž. K., bet jos nepažinojo. Kažkas gėrė alų, jis tiesiog šiaip nuvažiavo. Kiti gėrė, jis ne. Kai nuvažiavo, buvo konfliktas tarp moterų, jos stumdėsi, pešė už plaukų. Jo akimis, tai buvo nereikšmingas konfliktas, jis nufilmavo savo malonumui, viską gerai matė. Praėjo daug laiko, ne labai ką prisimena, bet buvo labiau juokinga situacija, nei baisi. Jam atrodė , kad moterys buvo išgėrusios. Muštynės atrodė nerimtos. Moterys apsidraskė rūbus. Kaip baigėsi muštynės, neatsimena. Pavėsinės viduje viskas vyko. Lygtai buvo persikėlę į lauką. Kas vyko tarp A. P. ir Ž. K., sunku pasakyti. Buvo normalūs apsikabinimai, šypsojosi. Ant žemės draugiškų nugriuvimų buvo. Nugriuvus jiems ant žemės, A. P. gal ją buvo apsikabinęs. Moteris nešaukė ir pagalbos jai nereikėjo. Po to abu atsistojo, kalbėjosi. Jis išvažiavo su savo automobiliu. Nieko neišvežė. Ž. K. rūbai buvo apdraskyti. Su kuo A. buvo kompanijoje, nežino. Ji sėdėjo ir prie vienų ir prie kitų. Konflikto tarp merginų pradžią matė. Neatsimena, nuo ko viskas prasidėjo. A., kad rodytų krūtinę prie stalo , nematė. Ž. K., kad drausmintų A. ,negirdėjo. Kad jis filmuoja, ar matė kiti , negali pasakyti. Kad filmuoja, neslėpė. Kad įrašas yra ,pasakė iš karto. Ar A. P. sakė, kad filmavo, nežino. Merginoms sakė, kad filmuoja. A. P. gal parodė iš karto filmuotą medžiagą. Jam tai buvo nereikšminga, ar davė jam įrašą, nepamena. Kiek smūgių panelės viena kitai sudavė, nematė. Įraše ,kiek smūgių sudavė, nematė, ten buvo daugiau apsistumdymas ir tiek. Merginos buvo suėmusios už rūbų ir plaukų. Ant žemės nugriuvusios buvo. Konfliktas vyko pavėsinėje. Už pavėsinės ribų konfliktas gal ir buvo, bet jis nefilmavo. Vieną konfliktą filmavo, kito ne. Merginos nebuvo nuskriaustos, neverkė. Kiek pamena, atsisėdo skirtingose stalo pusėse ir gėrė toliau alų. A. P. apkabinimą ar filmavo ar ne, nepamena. A. P. buvo apsikabinęs, Ž. K. buvo girta. Nugriuvo, stovėjo įsikabinus į A. P.. Ji griuvo, tada A. P. kartu su ja. Ž. K. griūdama nuvertė ir A. P.. Vienas griuvo ir kitas. Ant žolės gulėjo veidais vienas į kitą, abu juokėsi. Rankomis gal buvo apsikabinę. Buvo juokinga, kad nugriuvo, ir jam, ir aplinkiniams. Prie jų buvo kažkas iš buvusių pavėsinėje. Įvardinti ,kas tokie buvo, negali. Juos žino iš matymo, vardų neužsifiksavo. Po konflikto su A. pavėsinėje, matė, kad Ž. K. rūbai buvo suplėšyti. Suplėšyta bliuskutė. Kai atvažiavo, konflikto nebuvo. Po 10 min. prasidėjo. Sužalojimų nematė. Gal po įvykio Ž. K. ir apžiūrėjo ekspertas, negali pasakyti, iš kur 37 smūgiai padaryti, irgi negali pasakyti. Pagal situaciją, kaip galėjo atsirasti smūgiai, nežino. Apie ikiteisminį tyrimą žinojo, įrašo niekas neprašė, neklausė, todėl nedavė ir nesakė , kad jis yra. Bliuskutė matėsi , kad suplėšyta.

Liudytojas T. A. parodė, kad .A. P. pažįsta, santykiai normalūs. Jie iš to paties kaimo. Ž. K. nepažįsta. Įvykio metu matė pirmą kartą. Tai buvo 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Važinėjo savo automobiliu BMW. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Sustojo prie Ž. K., pakalbėjo ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k. Ten pavėsinėje susimušė mergos- Ž. K. ir A.. A. vėliau jis parvežė į namus. Kas parvežė Ž. K., nežino. Jis negėrė. Iš pradžių pakvietė juos su M. Ž. į (duomenys neskelbtini) k. Nuvažiavo, ten buvo V. U., P. S., A. P. ir A.. (duomenys neskelbtini) jis negėrė, kiti gėrė. Į pavėsinę dėl ko važiavo, nežino. Su juo važiavo M. Ž., kas daugiau važiavo, nepamena. Važiavo dvi mašinos. Gal buvo ir S. Ž. ir P. S.. Kas sugalvojo važiuoti į pavėsinę, nepamena. Gal ir sakė, kad A. P. nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Pas jį automobilyje sėdėjo S. Ž., M. Ž. ir V. U.. P. S. važiavo kitame automobilyje. Kaime stovėjo ir laukė, išėjo iš namų Ž. K.. Išėjo girta su alumi. Ž. K. anksčiau nepažinojo. Automobiliai stovėjo šalia. M. Ž. su ja bendravo, jis buvo mašinoje. Ką jie šnekėjo, nežino. Jo apklausos protokole parašyta teisingai. Broliai S.ir M. Ž. kalbėjo apie N., jis tai jos nepažįsta. Ž. K. su jais važiavo, tai gal ją pažinojo. Ž. K. įsėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pavėsinėje jis negėrė, bet kiti gėrė. Jis buvo išvažiavęs ir vėl grįžo. Matė, kaip panos susimušė, gal iš pavydo. Dėl kurio mušėsi ,nežino. A. su kuo tą dieną buvo, nežino. Panos mušėsi viduje, po to lauke. Susistumdė, pargriuvo ir viskas. A. su Ž. bandė lauke skirti. Po konflikto viduje apsiramino, po to lauke vėl susimušė. Jis bandė jas skirti, bet tai buvo tik trumpam. Daugiau išvažiavo į namus. Bandė atplėšti merginas viena nuo kitos, bet jis tik trumpam atsiskyrė ir vėl susimušė. Ž. K. susiplėšė kelnes ir maikę. Tarp A. P. ir Ž. K. nieko nebuvo. Kaip jie buvo nugriuvę ant žemės, nematė. Ž. K. iš pradžių buvo sveika. Susižeidė, kai griuvo pavėsinėje. Prieš konfliktą, kad A. rodytų nuogą krūtinę, nematė. Ž. K. gal ir sakė jai , kad nerodytų. Kad kas filmuotų, nematė, įrašo nematė. Kiek smūgių sudavė viena kitai, nematė. Ant žemės griuvo, gal tada buvo smūgiai. Pavėsinėje jos trumpai mušėsi. Gal jis su M. Ž. atskyrė, nepamena. Tai buvo prieš metus, neatsimena. Jis lauke skyrė, gal jos buvo išgėrusios. Atskyrė, nes nenormalu, kad mušėsi, jokios priežasties nebuvo. Gal apsižodžiavo, gal žvilgsniai nepatiko. Bandė išskirti, nes žodžiai nebūtų padėję. Situacija nejuokinga buvo. Nuotaika nesugadinta, bet buvo nemalonu. Lauke matė, kaip tampė už plaukų ir nugriuvo. Buvo plytelės ir žolė, nežino tiksliai, kur nugriuvo. Kad suduotų smūgius, nematė, matė, kaip ėmė už plaukų, matė griuvimą, smūgių nematė. Nestovėjo ir į jas nežiūrėjo. Konfliktas tęsėsi 10 minučių, tada išskyrė. Tada jos vėl ieškojo kaprizų, apsižodžiavo, bet nesivartė. Buvo susiplėšusios rūbus. Merginos, kodėl sako, kad vienas konfliktas buvo, nežino. Jos buvo girtos, jis blaivus. A. parvežė į namus jis. Kas matė konfliktą lauke, nežino. Buvo P., V.. Jie reagavo, kaip ir jis. Jis bandė išskirti, gal tada ir jie būtų ėję skirti. Konfliktas pavėsinėje nebuvo juokingas. Nežino, ar Ž. K. jam buvo gaila. Skyrė, kad nesimuštų. Iki išvežant A. į namus, nematė, kad Ž. K. būtų nugriuvusi su A. P.. Po išskyrimo merginų savijautos nežino. Joms gal buvo normalu, jis nežino, kaip jos jautėsi. Ar Ž. K. bandė juokauti, linksmintis nematė, nematė, ir kad juoktųsi.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad A. P. nepažįsta, Ž. K. iš matymo žino, anksčiau mokėsi toje pačioje mokykloje. Nelabai pamena tą įvykį. T. A. paėmė jį, M. Ž. jau buvo automobilyje. Dar buvo P. ir viena mergina. Buvo T. ir V. U.. Gėrė alų ir degtinę. Ar A. P. buvo, nepamena. Važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti merginos. Pasiėmė Ž. K.. Kas pasiūlė važiuoti Į (duomenys neskelbtini), nepamena. Kokios merginos važiavo paimti, nepamena, tai galėjo būti N.. Važiavo dvi mašinos, jis važiavo su T. A.. Sustojo (duomenys neskelbtini), nerado N., bet išėjo Ž. su alumi. Pasišnekėjo ir išvažiavome į pavėsinę (duomenys neskelbtini) k. Tikriausia kalbėjosi apie N.. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pavėsinę ir tęsė išgertuves. T. U., T. A. ir V. U. negėrė. Buvo dvi merginos. Ž. ir A., jos gėrė. Girdėjo, kad jos mušėsi, bet nematė, nes buvo girtas. Konfliktas prasidėjo pavėsinėje, pamena, buvo suplėšyta Ž. K. maikė. Po įvykio geriau prisiminė, tai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie yra teisingai. Kad konfliktas kilo dėl krūtinės , nežino. Jie tęsė išgėrimą. Girdėjo, kad kažkas lauke buvo, bet nematė, jis buvo pavėsinėje .Merginos susikibo, jie išskyrė. Muštis negalima, kad merginos mušėsi, jam buvo nepriimtina. Lauke kas vyko, nežiūrėjo, ten tikriausiai buvo ir taip daug žmonių. Konfliktai nuotaikos nesugadino.

Liudytojas V. P. parodė, kad A. P. žino tik iš tarnybos darbo reikalų. Ž. K. irgi žino tarnybos reikalais. Kiek pamena, buvo vasara, mėnesio nepamena. Buvo gautas pranešimas patikrinti aplinkybes pagal Ž. K. pranešimą. Važiavo į (duomenys neskelbtini) pas jos giminaičius. Ž. K. buvo blaivi ir viena. Vaikų ir vyro nebuvo. Važiavo su kolega. Ž. K. pasakojo, kad vyko į (duomenys neskelbtini), ten gėrė. Sukonfliktavo su ten buvusia mergina. Po to jai movė kelnes, plėšė liemenėlę, spaudė šlaunis, krūtis ir jai skaudėjo. Jie ją nuvežė ją pas gydytojus, kad apžiūrėtų padarytus sužalojimus. Viskas turi būti užrašyta apklausoje. Dėl vaikų jokių grasinimų nebuvo. Tokių dalykų negali būti. Tai yra asmens apsisprendimas rašyti pareiškimą ar ne. Vaikų namuose nebuvo. Vaikai jų nedomino, nes su jais tai nesusiję. Pareiškimą iš Ž. K. paėmė patruliai, jis tik tikslino aplinkybes. Važiavau pas ją po įvykio po dienos ar dviejų. Ž. K. A. P. pavardės neminėjo. Jis, kad A. P. dalyvavo įvykyje, nežinojo. Jis pats A. P. neminėjo. Jei būtų kas paminėjęs A. P., būtų parašęs. Ž. K. minėjo, kad įsėdo (duomenys neskelbtini) į automobilį , lyg tai pas giminaitį.

2018-08-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2018-09-25 savanorišku daiktų pateikimo protokolu, 2019-01-03 daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinė ir prie jos esanti teritorija. Įvykio vietoje rasti tyrimui reikšmingi daiktai: suplyšusi moteriška basutė, alkoholinių gėrimų buteliai, cigarečių nuorūkos, moteriškos apatinės kelnaitės, higieninis paketas, liemenėlė. Ž. K. pateikė savo palaidinę. Apžiūrėjus daiktus nustatyta, kad moteriškos apatinės kelnaitės yra suplėšytos į dvi dalis, liemenėlė yra be vieno užsegimo, palaidinė įplėšta, viena basutė suplėšyta (t. 1, b. l. 25-40; 43-44; 45-61);

2019-02-12 savanorišku daiktų pateikimo protokolu, 2019-02-13 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad A. P. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip A. N. muša nukentėjusiąją Ž. K., t. y. spiria į kairį petį, galvą, krūtinę (t. 1, b. l. 66; 67-69);

Nors kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino iš esmės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau, vertinant jo parodymų turinį, matyti, kad tuo pačiu jis pats pripažino eilę nukentėjusiosios Ž. K. nurodytų aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo abejoti nei nukentėjusiosios parodymais, nei kitais bylos įrodymais, kurie pagrindžia nukentėjusiosios parodymus. Kaltinamasis A. P. viso proceso metu buvo nenuoseklus, keitė savo parodymus, davė prieštaringus parodymus. Kaltinamasis taip pat ikiteisminio tyrimo pradžioje davė A. N. naudingus parodymus ,siekdamas padėti A. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės, viso proceso metu siekė sumenkinti savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu pobūdį.

Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje duotų kaltinamojo A. P. parodymų matyti, kad:

1. A. N. yra jo pažįstama ir būtent ji pasiūlė jam suorganizuoti išgertuves, kurios vyko lauko pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., Pakruojo r. A. P. sukvietė savo draugus ir suorganizavo šias išgertuves. Kaltinamasis nepažinojo nukentėjusiosios iki 2018-08-18 įvykių ir matė įvykio vietoje nukentėjusiąją pirmą kartą. Todėl akivaizdu, kad vakaro eigoje ,kilus konfliktui tarp Ž. K. ir A. N., kaltinamasis nebuvo patenkintas nukentėjusiosios Ž. K. elgesiu ir palaikė A. N.;

2. Apklausiamas pirmą kartą baudžiamojoje byloje ( t.2., b .l. 45-46), 2019-01-04 kaltinamasis A. P. davė melagingus parodymus tiek apie savo veiksmus, tiek apie A. N. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamasis iš viso neigė atlikęs kokius nors veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tvirtino, kad nematė jokio konflikto, muštynių tarp Ž. K. bei A. N.. Ir tik po to, kai A. N. pilnai pripažino savo kaltę byloje, susitaikė su nukentėjusiąja ir teismo sprendimu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis A. P. ,išklausęs nukentėjusiosios Ž. K. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, iš dalies pakeitė savo parodymus ir pripažino matęs muštynes tarp A. N. ir nukentėjusiosios Ž. K., taip pat pripažino tai, kad po šių merginų muštynių jis, matant kitiems asmenims, atliko tam tikrus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-15 apklausiamas įtariamuoju ( t.2., b. l. 49-50), kaltinamasis A. P. parodė, kad jis „prie pavėsinės su kitais vaikinais ir merginomis rūkėme (…) Ž. (…) pradėjo sakyti, kad nori eiti (…) Aš stovėjau ir jai ištiesiau ranką (…) aš ją patempiau, bet matyt patempiau per stipriai ir mes abu nugriuvome ant žolės šalia pavėsinės. (…) Mums nugriuvus, kažkas prie pavėsinės, dabar nebežinau kas ir nurodyti negaliu, pradėjo juoktis (…) aš pasilikau gulėti šalia moters jai už nugaros. (...) norėdamas pajuokauti, aš apkabinau Ž., liečiau jos rankas ir ją glosčiau. (...) buvau girtas, tikrai gali būti, kad juos (moters rūbus) ir nuplėšiau (...) lauke buvo ir mus matė daugiau žmonių. (…) Net neįsivaizdavau ir negalvojau, kad tokie mano veiksmai gali sukelti Ž. fizinį skausmą ir jai ant kūno galėjo likti kažkokie sužalojimai. Tikrai nenorėjau nei jos sužaloti, nei kažkaip kitaip įžeisti. Sutinku, kad galėjau jai padaryti kraujosruvas ant rankų tuo metu, kai ją gulinčią apsikabinau ir suspaudžiau, nes neapskaičiavau savo jėgos, gal kažkurios mėlynės atsirado ir mums griūnant ant žemės. (…) Pamenu, kad atsistojus moteris man kažką sakė, lyg ir atrodė supykusi, tačiau aš ją draugiškai vieną kartą ranka stumtelėjau į krūtinę, tiesiog liepdamas baigti, nes viskas yra gerai. (…) Aš prisipažįstu, kad pargrioviau ant žemės Ž. K., ją apkabinęs rankomis spaudžiau ir taip sukėliau jai fizinį skausmą bei padariau sužalojimus, todėl savo kaltę pripažįstu pilnai. (…) Sutinku, kad neįvertinau savo jėgos ir to, kad kitam asmeniui mano apsikabinimas ar stumtelėjimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužalojimą, taip niekada dar nebuvo atsitikę, ir su tokia situacija dar niekada gyvenime nebuvau susidūręs.“ Vėliau kaltinamasis A. P. pakeitė savo parodymus, pripažino, kad tai, jog buvo pargriovęs nukentėjusiąją ant žemės ir ant jos voliojosi, kad netyčia galėjo nukentėjusiąją stumtelti, tačiau neigė tyčia sudavęs smūgius nukentėjusiajai ( t.2., b.l.60-61).

2019-01-04 kaltinamajam A. P. byloje buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja Ž. K.. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. P. nevykdė šios kardomosios priemonės sąlygas ir bandė daryti poveikį nukentėjusiajai. Teisme pats kaltinamasis A. P. pripažino, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąja Ž. K., kalbėjo su ja apie baudžiamąją bylą, įtikinėjo nukentėjusiąją, kad jis yra nekaltas, darė nukentėjusiosios pokalbių įrašą. Apie tokį pokalbį teisme patvirtino kaltinamojo A. P. pakviesti liudytojai –brolis M. P. ir draugas E. J., kuris parodė, kad A. P. pašnekėjo su broliu M. P., po to su mergina ( Ž. K.) kalbėjosi, merginos klausė, kodėl prišnekėjo policijoje ant jo. Byloje taip pat buvo paneigta kaltinamojo A. P. versija, kad policijos pareigūnas V. P. privertė nukentėjusiąją Ž. K. parašyti pareiškimą ir melagingai apkalbėti A. P., grasindamas nukentėjusiajai tuo, kad ,priešingu atveju, iš jos bus atimti vaikai . Tiek nukentėjusioji Ž. K., tiek liudytojas V. P. paneigė tokius kaltinamojo parodymus. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad iš karto po įvykio policijos pareigūnas V. P. nebuvo atvykęs į įvykio vietą ir su nukentėjusiąja nebendravo. Vėliau šis policijos pareigūnas V. P. ,nors ir apklausė nukentėjusiąją Ž. K., tačiau iš apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusioji Ž. K. nė karto nepaminėjo kaltinamojo A. P. duomenų, nes jo nepažinojo. Pats liudytojas V. P. patvirtino, kad nevertė nukentėjusiosios rašyti pareiškimo, negrasino , priešingu atveju, atimti vaikus.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek teisme apklausta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, nukentėjusioji Ž. K. davė nuoseklius parodymus, kuriais netikėti pagrindo nėra, ir jos parodymus bylos proceso eigoje patvirtino kiti teisminio proceso dalyviai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti įrodymai. Byloje nėra nustatyta, kad Ž. K. siekė apkalbėti A. P., nes iki to įvykio ji A. P. iš viso nepažinojo, tarp jų jokių santykių nebuvo.

1. Nukentėjusioji Ž. K. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jos ir A. N. kilo po to, kai pastaroji vyrams parodė savo nuogą krūtinę, o ji pabandė ją sugėdinti. Teisme tokias aplinkybes prisiminė ir eilė liudytojų, taip patvirtindami nukentėjusiosios parodymus.

2. Nukentėjusioji Ž. K. nuo pat pradžių tvirtino, kad pirma ją sumušė A. N., kai tuo tarpu kaltinamasis A. P. ir kiti proceso dalyviai iš pradžių neigė buvus tokias muštynes, ir tik vėliau, atsiradus vaizdo įrašui, pakeitė parodymus ir iš esmės patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie šias muštynes.

3. Nukentėjusiosios Ž. K. parodymus, kad tarp jos ir A. N. buvo tik vienas konfliktas (muštynės) pavėsinėje, patvirtino ir byloje kaltinamojo A. P. pateiktas muštynių vaizdo įrašas. Iš šio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad A. N. visus smūgius sudavė nukentėjusiajai į galvą. Po šių muštynių nukentėjusios bliuskutė ir kiti rūbai nebuvo suplėšyti. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai Ž. K. sužalojimai buvo padaryti ne tik galvoje, bet ir kitose kūno vietose-kojose, rankose, krūtinėje ir kt. Šie sužalojimai buvo padaryti 37 trauminiais poveikiais. Nurodytas smūgių skaičius akivaizdžiai viršija A. N. suduotų smūgių nukentėjusiajai skaičių, kuris matomas kaltinamojo A. P. pateiktame vaizdo įraše.

4. Nukentėjusiosios Ž. K. parodymus patvirtina ir įvykio vietoje rasti nukentėjusiajai Ž. K. priklausantys suplėšyti ir sugadinti daiktai (iš 2018-08-19 įvykio vietos apžiūros protokolo, 2018-09-25 savanorišku daiktų pateikimo protokolo, 2019-01-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti šie tyrimui reikšmingi daiktai: suplyšusi moteriška basutė, moteriškos apatinės kelnaitės, higieninis paketas, liemenėlė. Ž. K. taip pat pateikė savo palaidinę. Apžiūrėjus šiuos daiktus nustatyta, kad moteriškos apatinės kelnaitės yra suplėšytos į dvi dalis, liemenėlė yra be vieno užsegimo, palaidinė įplėšta, viena basutė suplėšyta.

5. Nukentėjusioji Ž. K. savo parodymus, kad A. P. panaudojo prieš ją smurtą, patvirtino apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( t.1., 130-131 b. l.). Ž. K. parodė, kad ji sėdėjo ant suolelio su M. Ž. ir rūkė, A. P. prie jos priėjo, suėmė jai ranka už kairės rankos, stipriai patempė ir pargriovė ją nuo suolo ant žemės ant kairio šono, tuomet A. P. atsigulė šalia jos, stipriai apkabino ją rankomis, kišo savo rankas jai už palaidinės, bandė paliesti jos krūtis, grasino įmesti į prūdą, suplėšė jos palaidinę, nuplėšė nuo jos liemenuką, nusmaukė jai kelnes, kišo rankas jai į tarpukojį siekdamas paliesti jos lytinius organus, nuplėšė jos kelnaites, sudavė rankomis jai smūgius į rankas, krūtinę, koja primynė jos basutę ir ją suplėšė .Tai darydamas nieko nesakė, tik juokėsi.

6. Nukentėjusiosios Ž. K. parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojai D. M., P. S.. Iš jų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo nukritę ant žemės, A. P. kėlė Ž. K. , bet nepavyko, ten buvo tokie pakvailiojimai. Tačiau šių ir kitų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie visi yra kaltinamojo draugai ir duoda kaltinamajam palankius parodymus. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad nė vienas iš jų taip ir neišdrįso užstoti jos, nors teisme patys pripažino (M. Ž., T. A., T. U.), kad situacija jiems buvo labai nemaloni.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad BK 284 str. numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 str. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 str. veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-171/2015). Remiantis Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, BK 284 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek dėl chuliganiškų, tiek dėl asmeninio pobūdžio paskatų ir motyvų. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-489/2015). Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančios lauko pavėsinės, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje, būnant asmeniui, keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kaltinamojo A. P. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jo įžūlūs veiksmai, padaryti matant kitiems asmenims, t. y. jis tyčia suėmė nukentėjusiajai Ž. K. už rankos, patempė ir pargriovė ant žemės, tyčia koja primynė nukentėjusiosios dešinės kojos basutę ją suplėšydamas, atsigulė jai už nugaros, stipriai apkabino nukentėjusiąją, pagrasino įmesti ją į vandens telkinį, jei ši priešinsis, prieš nukentėjusiosios valią lietė jos krūtis, lytinius organus, stipriai spaudė rankomis nukentėjusiosios šlaunis, suplėšė nukentėjusiosios palaidinę, jėga nuplėšė jai liemenėlę ją sugadindamas, numovė jai kelnes, nuplėšė nukentėjusiosios apatines kelnaites jas suplėšydamas, sudavė rankomis nukentėjusiajai tris smūgius į krūtinę, rankas, bei tokiu būdu jis, piktybiškai tyčiodamasis iš nukentėjusiosios, grasindamas fiziniu smurtu bei panaudodamas nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ,demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos surikdymą. Kaltinamojo A. P. įžūlūs veiksmai, demonstruojantys nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, viešoje vietoje neleistini, moralės požiūriu nepriimtini .Tokie kaltinamojo veiksmai buvo nutraukti aplinkinių asmenų, kurie matė vykstantį konfliktą, aplinkiniams ši situacija buvo nepriimtina, nemaloni, todėl laikytina, kad tokie kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais kaltinamojo A. P. veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju.

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. P. teisiamas vienuoliktą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką (2 t., 5-18, 19-24, 25-28,29-32, 33-35 b. l.).

Teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą. Šiuo atveju bylos medžiaga liudija, kad A. P. atžvilgiu anksčiau buvo priimtas teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos , numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir jam buvo taikytas LR BK 75 straipsnyje numatytas institutas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikas pasibaigė, tačiau asmuo naują nusikalstamą veiką, dėl kurios dabar teisiamas, įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., 36-38 b. l.), nedirba (2 t., 39 b. l.), bet registruotas darbo biržoje (2 t., 40 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), turtinė žala nusikaltimu nebuvo padaryta, jis turi šeimą, tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, juos augina ir padeda išlaikyti, padarė išvadas dėl savo įžūlaus elgesio, pažadėjo ateityje nusikaltimų nebedaryti, atsižvelgiant taip pat į tai, kad nukentėjusiosios elgesys šioje situacijoje taip pat buvo moralės požiūriu netinkamas, todėl teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. P. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, ir jis yra baustinas terminuota laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą bei paskiriant įpareigojimus (BK 41 str., 50 str., 75 str.). Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2017-06-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Kaltinamajam A. P. 2019-01-04 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ,kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (2 t.,62-63 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams ( 9 mėn.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2017-06-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę A. P. paskirti laisvės atėmimą vienerius metus ( 1 m).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 8 punkto taisyklėmis, vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį įpareigojant A. P. atsiprašyti nukentėjusiosios Ž. K. ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1. 2019-02-12 kaltinamojo A. P. pateiktas vaizdo įrašas, CD laikmena voke, 1 vnt. -palikti prie baudžiamosios bylos.

2. dėžę su daiktiniais įrodymais (moteriškų basučių pora, moteriška palaidinė, liemenėlė, kelnaitės), 1 vnt. – sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

3. 2018-08-19 įvykio vietos apžiūros metu paimtus kitus daiktinius įrodymus (buteliai, 6 vnt; cigarečių pakelis, 1 vnt; žiebtuvėlis, 1 vnt; vokas su biologiniai pėdsakais,15 vnt; stiklainis, 1 vnt.), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate , sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.