Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Linai Karbauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2010-05-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, 2013-11-21 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. pagrobė svetimą turtą: M. J. 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 8.30 val., nuo lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) teritorijos tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė V. S. priklausantį Amerikiečių Stafordšyro terjero veislės šunį 289,62 Eur vertės.

Be to, M. J. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių: M. J. 2014 m. rugsėjo 23 d., apie 1.18 val., būdamas UAB „M.“ naktiniame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), iš šalia sėdėjusio D. J. kelnių dešinės kišenės pagrobė cigarečių „Marlboro“ pakelį, kuriame buvo 1600 Lt, kas atitinka 463,39 Eur.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-09-23 su draugu J. leido laiką bare „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini) g., vartojo alkoholinius gėrimus. Bare buvo daug lankytojų, apie 2.00 val. prie jų prisėdo D. J.. D. J. pirko jiems alkoholinius gėrimus, demonstravo savo pinigus. Nukentėjusysis D. J. išsitraukdavo cigarečių pakelį, išimdavo pinigus ir mesdavo juos ant stalo, siūlydamas barmenei pačiai paimti reikiamą pinigų sumą. Po to cigarečių pakelį įkišdavo į dešinę kelnių kišenę. Jis, M. J., sėdėjo šalia nukentėjusiojo ir pamatęs iš D. kišenės išlindusį cigarečių pakelį jį ištraukė iš kišenės ir iš baro išėjo. Nukentėjusysis nepajuto, kad jis ištraukė pinigus. Teigia, kad norėjo nukentėjusįjį pamokyti, kad šis nesišvaistytų pinigais. Pakelio turinį patikrino nuėjęs į kitą barą „K.“, kur taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Pakelyje buvo apie 1600 Lt. Tik jam skaičiuojant pinigus kartu su juo buvęs draugas pamatė pinigus ir suprato kokiu būdu jie buvo gauti. „K.“ išleido dalį nukentėjusiojo pinigų. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. D. J. taip pat buvo atėjęs ir į barą „K.“, tačiau jis, M. J., iš karto pasišalino. Likusius D. J. pinigus išleido lošdamas kazino tą pačią naktį. Atsiprašo nukentėjusiojo. Neigiamai vertina savo poelgį. Iki suėmimo nedirbo, buvo išlaikomas tėvų.

Dėl šuns vagystės kaltinamasis parodė, kad 2014-09-08 su draugu važiavo sportuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo K. Š. ir V. S., vedančius vaiką į darželį. Kartu jie vedėsi ir šunį vardu „Š.“. Jis paprašė draugo sustoti ir parūkyti. Matė, kaip V. S. pririšo šunį prie darželio tvoros. Jis, M. J., atrišo šuns pavadėlį, ir šunį pasiėmė. Žinojo, kad V. S. šuns nemylėjo, šunį mušdavo, šunį prižiūrėjo K. Š.. V. S. K. šunį padovanojo. Jis pavogė šunį, nes norėjo pamatyti V. S. reakciją į šuns dingimą. Anksčiau su K. Š. kalbėjo, ji klausė, gal kam reikia šuns, norėjo šunį atiduoti į prieglaudą. Paėmęs šunį įsodino jį į automobilį ir išvažiavo. Draugui pasakė, kad pažįsta šuns šeimininkus. Po to nuvažiavo į žvejybos uosto rajoną, kur paliko šunį saugoti pažįstamam asmeniui. Po valandos šunį pasiėmė. Nuėjo prie prekybos centro „Big“ esantį parkelį, mastė kam atiduoti šunį. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ten šunį pririšo prie medžio ir paliko. Vėliau sužinojo, kad šuo yra ieškomas policijos. Tą pačią dieną jam paskambino K. ir papasakojo apie šuns vagystę. Jis neigė paėmęs šunį. Po 2 dienų kartu su K. Š. važiavo ieškoti šuns. Nenorėjo jai sakyti, kad pavogė šunį. Tik trečią dieną K. prisipažino, kad šunį paėmė jis. Su pareikštu V. S. civiliniu ieškiniu sutinka, bet nepripažįsta, kad šuo yra V. S.. Gailisi pavogęs šunį, šuo šiuo metu nerastas.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2014 m. rudenį, tikslios datos nepamena, vienas atėjo į barą, esantį prie naktinio klubo „K.“. Bare sutiko M. J. su draugu, vaišino juos alkoholiniais gėrimais – nupirko degtinės butelį. Pats buvo neblaivus, norėjo bendrauti. Savo pinigus, apie 1700 Lt, laikė cigarečių pakelyje „Marlboro“, kuris buvo kelnių kišenėje. Bare pirko alkoholinius gėrimus, cigaretes. Teigia, kad bare išleido apie 100 Lt, todėl liko 1600 LT. Norėjo pasirodyti, kad turi pinigų. Cigarečių pakelis su pinigais visą laiką buvo jo kelnių dešinėje kišenėje. M. J. bare sėdėjo jam iš dešinės. Nejuto, kaip jam iš kišenės buvo ištraukti pinigai. Norėjo dar kažką užsisakyti bare, ir tada pastebėjo, kad nebėra pinigų. Pats buvo labai neblaivus. Paklausė barmenės, gal ji matė kas paėmė pinigus, tačiau ji teigė, kad nieko nepastebėjo. M. J. iš baro išėjo neatsisveikinęs. Į policiją dėl pinigų vagystės kreipėsi sekančią dieną, parašė pareiškimą. Mano, kad iš dalies pats kaltas dėl įvykdytos vagystės, pats bare demonstravo, kad turi pinigų. Pareikšto civilinio ieškinio atsisako, kadangi M. J. šiuo metu kaltinamas sunkesnio nusikaltimo padarymu, todėl jis iš jo pinigų negaus.

Liudytoja K. Š. parodė, kad kaltinamasis M. J. yra jos buvęs draugas. Santykiai nutrūko, kai jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Po to gyveno su V. S., su juo turi vaiką. Šiuo metu su V. S. jokių santykių nepalaiko. M. J. grįžus iš įkalinimo įstaigos jie ir toliau bendravo, M. J. ateidavo pas ją į namus, todėl šuo prie jo priprato. Teigia, kad amerikiečių stafordšyro terjero veislės šuo vardu „Š.“ priklausė jai. Parodė, kad 2014-09-08 kartu su V. S. nuvedė vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu ji gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini) g. Šunį pririšo prie tvoros, o grįžę šuns neberado. Priėjusi moteris pasakė, kad matė, kaip kažkoks vyras šunį išsivedė. Ji, K. Š., pamanė, kad taip pajuokauti nusprendė jos giminaitis E. V.. Jam paskambinusi sužinojo, kad šunį išsivedė kitas asmuo. Šuns ieškojo aplinkiniuose rajonuose, tačiau nerado. Ieškojo šuns bijodama, kad šuo gali ką nors užpulti. V. S. sesuo socialiniame tinklapyje „Facebook“ paskelbė apie šuns dingimą. Į skelbimą atsiliepė mergina vardu E., kuri pasakė, kad šunį jai siūlė pirkti už 500 Lt vaikinas pravarde „M.“. Vėliau šuns ieškojo kartu su M. J., nes kažkas buvo pranešęs, kad šuo klaidžioja (duomenys neskelbtini) kaime. Pamanęs, kad šunį pavogė M. J., nes jis galėtų būti „ M.“, V. S. parašė pareiškimą policijai, kadangi norėjo M. J. atkeršyti, be to, V. S. norėjo su ja, K. Š., susitaikyti. V. S. ja, K. Š., manipuliavo, grasino nemokėti paskolų, kurias buvo ji pasiėmusi jų bendroms reikmėms. Ji, K. Š., jokių pretenzijų M. J. nereiškia, kai dingo šuo ji tik apsidžiaugė. Šuo iki šiol nerastas. Parodė, kad V. S. šunį buvo įsigijęs prieš 5 metus, pirko Gargžduose, mokėjo 350 Lt. Šuo buvo be kilmės dokumentų. Tuo metu jie dar nebendravo ir kartu negyveno. Jiems išsiskyrus V. S. šunį paliko jai, K. Š.. Pasakė, kad dovanoja jai šunį ir ji gali daryti ką nori. 2014 m. pavasarį padovanojo šunį. Kadangi ji šuns bijojo, paklausė M. J., ar jis žino, kas norėtų šunį įsigyti. Tai vyko 2014 m. pavasarį. Tuo metu V. S. gyveno su K. B., o šuo buvo pas ją (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šuo „Š.“ yra jos. Negali atsakyti, kodėl jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad šuo yra V. S.. Nurodė, kad ji bendrauja su M. J. mama.

Liudytoja L. S. parodė, kad dirba bare „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), padavėja. Į barą ateidavo kaltinamasis M. J., visada elgdavosi mandagiai. Peržiūrėjus 2014-09-30 bare filmuotą medžiagą, pamatė kaip M. J. įkišo ranką į kito kliento kišenę. Šis baro klientas įvykio dieną lankėsi bare, švaistėsi pinigais, vaišino kitus alkoholiniais gėrimais, buvo labai girtas. M. J. iš baro išėjo pirmas. Netrukus nukentėjusysis pasigedo pinigų. Ji, L. S., nematė, ar iš jo pinigai buvo pavogti. Kadangi M. J. iš baro išėjo staiga, ji pamanė, kad pinigus iš nukentėjusiojo galėjo paimti jis.

Liudytoja V. S. parodė, kad 2014m. rugsėjo ar spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, nuvedė savo vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurią taip pat lanko ir brolio V. S. vaikas. Pamatė prie darželio tvoros pririštą brolio šunį „Š.“. Išėjusi iš darželio sutiko brolį su drauge K. Š.. Tuo metu V. S. ir K. Š. kartu gyveno. Jie buvo pasimetę, ieškojo dingusio šuns. Apie 2 val. visi kartu ieškojo šuns aplinkiniuose rajonuose. V. S. ir K. Š. sutiko moterį, kuri papasakojo mačiusi kaip aukštas jaunuolis šunį išsivedė. Ji, V. S., socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė apie šuns dingimą. Į skelbimą atsiliepusi mergina, dirbanti savanore gyvūnų prieglaudoje (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad vienai merginai buvo siūloma šį šunį įsigyti. Vagystės dieną, vakare, brolis parašė pareiškimą policijai dėl šuns vagystės, tik po to, jai V. S., skambino mergina, vardu E., ir pasakė, kad vaikinas, kurio pravardė „M.“, siūlė jai pirkti stafordšyro terjero veislės šunį pilkos spalvos. Brolis pasakė K., kad dabar aišku, kad šunį pavogė M. J.. Šuo iki šiol neatsirado. Kai V. S. būdavo išvykęs, M. J. pas K. ateidavo, todėl šuo prie jo priprato ir jį prie savęs prisileisdavo. Teigia, kad V. S. šuns Kristinai nedovanojo. V. S. šunį įsigijo iki pažinties su K. Kadangi K. buvo sunku tuo metu prižiūrėti šunį ir auginti vaiką, V. S. išvykus į užsienį dirbti šunį prižiūrėjo K. tėvas, V. S. mokėjo jam pinigus. V. S. labai šunį mylėjo, niekam negalėjo jo atiduoti. Šuo nieko nebuvo sukandžiojęs, jis buvo meilus.

Liudytoja E. G. parodė, kad pažinojo V. S., žinojo, kad jis laiko stafordšyro terjero veislės šunį pilkos spalvos vardu „Š.“. Vienoje interneto svetainių pamatė V. S. skelbimą, kad šis šuo dingo. Prieš tai jai, E. G., skambino brolio pažįstamas, kurio pavardė K., kuris pasakė, kad vienas jo draugas išsiskyrė su mergina, jam liko šuo, kurį jis nori perleisti kitam. K. sakė, kad šuo yra tiesiog atiduodamas, o jeigu jo niekas nepaims, gyvūnas bus paskandintas. Vėliau susitiko su K., parodė internete dingusio šuns nuotrauką, K. pasakė, kad čia tas pats šuo. K. buvo atėjęs su M. J.. Jai yra žinoma, kad V. S. šunį įsigijo prieš 4-5 metus, šunį jis labai mylėjo, šuo dalyvavo fotosesijose. Ji padėjo V. S. ieškoti šuns, visą naktį ieškojo šuns, klijavo skelbimus apie šuns dingimą. Po to K. paskambino jai, sakė, kad Marius grasina, sakė, kad papjaus, liepė keisti parodymus.

Nukentėjusysis V. S., kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str., parodė, kad 2014-09-08, apie 8.30 val. kartu su sugyventine K. Š. vedė į darželį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savo sūnų. Kartu buvo pasiėmęs savo šunį amerikiečių štafordšyrą vardu „Š.“. Atėję prie darželio šunį pririšo prie tvoros, o patys nuėjo į darželį. Užtruko darželyje apie 7 min. Grįžę prie tvoros neberado šuns. Nepažįstama moteris papasakojo, kad ji matė, kaip prie šuns priėjo apie 25 metų amžiaus vaikinas, šunį pavadino vardu, atrišo šuns pavadėlį ir šunį nusivedė. Apie šuns vagystę pranešė seseriai V. S., kurį „Facebook“ paskyroje įdėjo skelbimą apie dingusį šunį ir jo nuotrauką. Tą pačią dieną seseriai paskambino nepažįstama mergina, kuri papasakojo, kad asmuo vardu M. jai siūlė tokios veislės šunį. Papildomos apklausos metu parodė, kad šuo „Š.“ buvo draugiškas, tačiau kai prieidavo visiškai nepažįstamas asmuo džiaugsmo nerodydavo, o iš karto po šuns vagystės sutikta moteris pasakojo, kad šuo pamatęs vyrą, kuris jį nusivedė, labai džiaugėsi, šokinėjo, iš elgesio ji supratusi, kad vyras šuniui buvo žinomas. Iš K. artimųjų jam žinoma, kad tuo metu kai jis dirba užsienyje, pas ją ateina buvęs jos draugas M., kurį ir įtaria šuns vagyste. Šunį pirko prieš šešis metus, su dokumentais, už jį mokėjo 1000 Lt. Jam padaryta 608,20 eurų žala ( 1 t., b.l. 8-9, 10).

Iš 2014-09-08 protokolo- pareiškimo matyti, kad 2014-09-08 17.40 val. į Klaipėdos m. 2 policijos komisariatą kreipėsi V. S. prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šuns vagystės (1t., b.l. 2).

Iš 2014-11-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja E. G. atpažino iš jai pateiktų nuotraukų M. J., kaip asmenį, kuris 2014-09-08 prie (duomenys neskelbtini), turėjo Amerikiečių štafordšyrų terjero veislės šunį vardu „Š.“ (1 t., b.l. 26-29).

Iš 2014-09-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytojas A. K. atpažino M. J. kaip asmenį, kuris 2014-09-08, apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) namo pasiūlė atiduoti stafordšyrų veislės šunį (1 t., b.l. 35-38).

Iš 2014-12-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja L. S. atpažino M. J. kaip asmenį, kuris 2014-09-22 bare, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kliento D. kišenės pavogė pinigus (1 t., b.l. 72-73).

Iš 2014-11-12 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus UAB „M.“ pateiktą vaizdo įrašą, nustatyta, kad 2014-09-23 01.18 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), M. J. iš D. J. striukės kišenės kažką ištraukia ir iš baro išeina (1 t., b.l. 76).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J. viešoje vietoje, UAB „M.“ naktiniame bare, iš asmens drabužių, nukentėjusiojo D. B. kelnių kišenės, pagrobė svetimą – nukentėjusiojo D. J. turtą – 1600 litų, kas atitinka 463,39 Eur. Kaltinamasis pripažino ištraukęs iš nukentėjusiojo kelnių kišenės cigarečių pakelį su pinigais. UAB „M.“ pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. J. iš D. J. kišenės kažką ištraukia ir iš baro išeina. Nukentėjusysis D. J. parodė, kad bare iš jo kelnių kišenės buvo pavogti 1600 Lt. Kaltinamojo tyčia pagrobti svetimą turtą yra įrodyta. Pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Turtas pagrobtas viešoje vietoje iš nukentėjusiojo kelnių kišenės. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. J. tyčia viešoje vietoje iš asmens drabužių pagrobė svetimą turtą. Ši nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2d. Nusikalstamą veiką M. J. padarė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad viešoje vietoje svetimą turtą pagrobė iš asmens drabužių, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi M. J. turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis M. J. pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. S. priklausantį amerikiečių stafordšyro terjero veislės šunį 289,62 Eur vertės. Kaltinamasis M. J. pripažino paėmęs šunį, tačiau teigia, kad šuo priklausė K. Š., kuri jam pretenzijų dėl šuns vagystės nereiškia. Parodė, kad tokiu poelgiu siekė pamatyti nukentėjusiojo reakciją į gyvūno dingimą, kadangi nukentėjusysis V. S. šuns nemylėjo, agresyviai ir netinkamai su juo elgdavosi. Apklausta teisme liudytoja K. Š. parodė, kad šunį jai nukentėjusysis V. S. padovanojo, o ji šuns pati laikyti nenorėjo, prašė M. J., kad gyvūnui surastų naujus šeimininkus. Pažymėtina, kad šios liudytojos, kaip ir paties kaltinamojo, parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu K. Š. parodė, kad šuo vardu „Š.“ nuosavybės teise priklausė jos draugui V. S., o kadangi kaltinamasis pas ją lankydavosi, šuo kaltinamąjį pažinojo ir buvo prie jo pripratęs. Pažymėtina, kad liudytoją su kaltinamuoju siejo artimi santykiai, jie bendrauja. Duodama teisme tokius parodymus liudytoja K. Š. siekia padėti savo draugui M. J. išvengti gresiančios atsakomybės, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą teismas jais nesivadovauja. Kaltinamasis taip pat nurodė teismui, kad šunį nukentėjusysis V. S. padovanojo liudytojai K. Š., taip kaltinamasis bando pateisinti padarytą nusikaltimą. Tačiau tokia kaltinamojo M. J. pozicija teismo vertintina kaip gynybinė siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad ši versija kaltinamojo buvo pateikta tik bylos nagrinėjimo teisme metu, 2015-02-26 įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti kaltinamojo parodymai, kuriuose jis pripažino pagrobęs V. S. šunį ( t.1, b.l. 104). Be to, apklausta teisme liudytoja V. S. parodė, kad brolis V. S. šuns K. Š. nedovanojo, o jam išvykus šunį prižiūrėjo K. Š. tėvas, kuriam V. S. mokėjo pinigus už šuns priežiūrą. Apklaustas ikiteisminiu tyrimo metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad šuo priklausė jam, jis kreipėsi į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šuns vagystės. Liudytoja E. G. parodė, kad šunį V. S. nusipirko prieš 4-5 metus, labai jį mylėjo ir niekam atidavęs nebuvo. Po vagystės šį šunį jai paimti siūlė A. K., kartu su juo buvo kaltinamasis M. J.. Teismo nustatytos aplinkybės, t.y. liudytojų V. S., E. G., nukentėjusiojo V. S. parodymai tarpusavyje sutampa ir jokių abejonių teismui nekelia. Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Kaltinamojo M. J. veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi M. J. turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė esmines veikų aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis M. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis buvo teistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu. Kaltinamasis M. J. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, jokio pragyvenimo šaltinio neturėjo, nukentėjusiajam V. S. padarytos turtinės žalos ar jos dalies neatlygino. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam M. J. skiriamos BK 178 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijoje numatyti šių bausmių vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. J. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą.

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. J. pareiškė 608,20 Eur civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl M. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, patirtą turtinę žalą (1 t., b.l. 12). Nukentėjusysis nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro pagrobto šuns vertė, gyvūno priežiūros priemonių kaina bei veterinaro paslaugų kaina. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis M. J. pagrobė nukentėjusiojo V. S. turtą – amerikiečių stafordšyro terjero veislės šunį. Tarp kaltinamojo M. J. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo M. J. priteisiama nukentėjusiajam V. S. 608,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. J. pareiškė 463,39 Eur civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti dėl M. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, patirtą turtinę žalą (1 t., b.l. 67). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. J. civilinio ieškinio atsisakė, prašė procesą dėl civilio ieškinio nutraukti. Procesas dėl D. J. kaltinamajam M. J. pareikšto 463,39 Eur civilinio ieškinio turtinės žalos atlyginimui nutrauktinas.

Du CD diskai, esantys byloje (1 t., b.l. 44, 77), su saugos tarnybos „Argus“ ir UAB „M.“ pateiktais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – vienerių (1) metų ir 6 (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu -prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir devyniems (9) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam M. J. paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nukentėjusiojo V. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. J. 608,20 Eur turtinės žalos atlyginimą V. S..

Procesą dėl nukentėjusiojo D. J. pareikšto 463,39 Eur civilinio ieškinio turtinės žalos atlyginimui nutraukti.

Du CD diskus su saugos tarnybos „Argus“ ir UAB „M.“ pateiktais vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtajam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.