Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-368-175/2010

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192 str. 1 d. (2004-06-01 epizodas) -35 (trisdešimt penkių) MGL dydžio, t.y. 4550 (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių) Lt bauda; pagal BK 192 str. 1 d. (2005-09-29 epizodas)- 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - 50 (penkiasdešimt) MGL dydžio, t.y. 6250 (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt) Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad būdamas individualios įmonės “P.” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1994-06-02, įregistravimo Nr. IP (duomenys neskelbtini)) direktorius ir savininkas, tyčia pažeidė 1999-05-18 Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 (nauja įstatymo redakcija 2003-03-05, Nr. IX-1355) 73 str. 1 d. 2 p., numatančio, kad autorių ir gretutinių teisių pažeidimu yra laikomas kūrinių ir gretutinių teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, nuostatas, laikė ir platino komercijos tikslais audiovizualinių ir muzikinių kūrinių įrašų neteisėtas kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 68 740,18 Lt ir viršija 100 MGL dydžio sumą, t.y.: turėdamas vieningą komercijos tikslą, 2004-06-01 iki 11 val., kol ši jo neteisėta veika buvo užkardyta policijos pareigūnų, IĮ. “P.” priklausančioje prekyvietėje, esančioje parduotuvės “ (duomenys neskelbtini)” prekybos salės patalpose (duomenys neskelbtini), neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais laikomoms audiovizualinių ir muzikinių kūrinių kopijoms, komercijos tikslais laikė 45 neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, atgamintas 40-tyje vnt. DVD formato kompaktinių plokštelių ir neteisėtas 1460 muzikos albumų kopijas, atgamintas 1460-tyje CD ir DVD plokštelių, viso 45 neteisėtas audiovizualinių kūrinių kopijas, atgamintas DVD formato kompaktinėse plokštelėse, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina yra 1899,26 Lt ir 1460 neteisėtas muzikos albumų kopijas, atgamintas CD ir DVD formato kompaktinėse plokštelėse, kurių teisėtų kopijų bendra mažmeninė kaina yra 66 840,92 Lt, ir kurias V. K., būdamas individualios įmonės “P.” direktorius ir savininkas, komercijos tikslais IĮ “P.” priklausančioje prekyvietėje, esančioje parduotuvės „(duomenys neskelbtini)" prekybos salės patalpose (duomenys neskelbtini), neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar gretutinių teisių subjektais ar jų teisių perėmėjais ar jų tinkamai įgaliotais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiko tarpą, tačiau ne vėliau nei iki 2004-06-01 11 val., turėdamas komercijos tikslą, platino - 2004-06-01 apie 11 val. per individualioje įmonėje “P.” pardavėju dirbantį L. M. pardavė DVD formato kompaktinę plokštelę su audiovizualinio kūrinio “MOBY –18” įrašo kopija už 18 Lt piniginį atlygį.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad būdamas individualios V. K. muzikinių įrašų studijos „P.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) savininku, 2005-09-29 iki 14.45 val., kol ši jo neteisėta veika buvo užkardyta policijos pareigūnų, įmonės prekybos veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdamas 1999-05-18 Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2003-03-21 Nr. IX-1355) 15 str. 2 d. reikalavimą, kuriame nurodyta, kad “bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmė jo ar jo įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu“, šio įstatymo 73 str.1 p. ir 2 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad “autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai: 1) kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas); 2) kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais”, neturėdamas kūrinių autorių, jų teisių perėmėjų ar jų tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, turėdamas vieningą tikslą platinti ir laikyti komerciniais tikslais neteisėtas audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijas, laikė komercijos tikslais 837 vnt. neteisėtas audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijas, atgamintas 774 vnt. materialiose laikmenose -l92 vnt. DVD kompaktinėse plokštelėse ir 582 vnt. muzikinėse kompaktinėse plokštelėse, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 39 864,85 Lt (trisdešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi litai 85 cnt.).

Užbaigus tyrimą pagal nurodytą epizodą, 2005 m. lapkričio mėn. byla buvo perduota teismui, tačiau 2005-11-15 nutartimi byla grąžinta prokuratūrai tyrimui papildyti. Kaltinamajame akte nurodytas veikos laikas. Kadangi už tą pačią veiką jis jau buvo baustas 2004-11-23, 2005-09 21, 2004-12-11, tai dar kartą bausti už veiką, padarytą 2004-06-01, įstatymas nenumato, nes būtų pažeistas BPK 3 str. 1 d. 8 p., kuriame nurodyta, kad baudžiamasis procesas negalimas asmeniui, jeigu įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo. Nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad sutinkamai su BPK 8 str. nuostata, baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, bylos dokumentai, esantys byloje, turi būti išversti į valstybinę kalbą, o byloje yra dokumentų, neišverstų į valstybinę kalbą, kas kliudo kaltinamajam gintis nuo kaltinimo. Prokuratūra teisėjos nutarties reikalavimų neįvykdė, vėl tą pačią bylą grąžino teismui, o bylą nagrinėjęs teisėjas to nelaikė įstatymo pažeidimu. Vien tik dėl nurodytų ikiteisminio tyrimo padarytų trūkumų byloje, dėl nurodyto epizodo nuosprendis turėtų būti panaikintas, o paimti daiktai grąžinti. Kaltinimas susijęs su daiktų paėmimu 2004-06-01, teisminis procesas turėjo būti nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes kaltinimams BK 192 str. pagrindu 2009-06-01 suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

ATGTĮ 15 str. kūrinio laikymo draudimo ar leidimo kaip autoriaus teisės nenumato. 15 str. 1 d. 5 p. numatyta autoriaus teisė leisti platinti jo sukurtą kūrinį. ATGTĮ 16 str. 1 d. nustatyta, kad autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas. Nurodyta teisės norma akivaizdžiai paneigia būtinybę turėti autoriaus leidimą jei kūriniai išleisti autoriaus valia, kartu paneigia ir jam pareikštą kaltinimą kurio pagrindu jis nuteistas.

Teismo nuosprendyje abstrakčiai kalbama apie neteisėtas kūrinių kopijas. Ta aplinkybė -kieno kūriniai, kokie kūriniai, kieno atgaminti neteisėtai - byloje nenustatyta. LAT Baudžiamųjų bylų kolegija bylos Nr. 2K-506/2005 nutartyje nurodė, kad apibrėžime neteisėta kopija įstatymas nurodo tik į jos pagaminimą arba importavimo sąlygų pažeidimą. Tokia veika galimai pažeidžia įstatymo 15 str. 2 d. nuostatas, bet ne BK 192 str., dispozicijos prasme neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. LAT Baudžiamųjų bylų kolegija byloje Nr. 2K-718/2003 konstatavo: neteisėto kūrinio ar gretutinių teisių objekto sąvokos apibrėžimas pateiktas ATGTĮ 2 str. 21 p. (dabar 22 p.) - Neteisėta kūrinio ar gretutinių teisių objekto kopija - tai kopija, pagaminta be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto savininko, jų teisių perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo. Kolegijos nuomone, tai yra vienintelis kriterijus, pagal kurį nustatoma, teisėta ar neteisėta yra fonogramos kopija. Tad jo nuteisimas už neteisėtų kopijų laikymą yra nepagrįstas, nes kūrinių, įrašytų laikmenose, teisėtumas nebuvo tiriamas ir nebuvo nustatinėjamas.

Kaltinimas grindžiamas specialistų išvadomis. Jų sudarytame paimtų kompaktinių plokštelių apraše autoriai ir jų sukurti kūriniai neįvardijami. Aprašas sudarytas ne valstybine kalba, kuo yra pažeista BPK 8 str. nuostata. Pagrindinių kaltinimų pateikimas byloje ne valstybine kalba žeidžia įtariamojo, teisiamojo teisę į gynybą. Specialistų išvados neatitinka BPK 90 str. 3 d. nuostatų, kurios reikalauja, kad specialisto išvadoje būtų nurodyti tirti objektai, tyrimo metu taikyti metodai ir naudotos techninės priemonės, specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Byloje pateiktos išvados neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, todėl negali būti įrodymu byloje.

Byloje pateiktos sutartys, kiti dokumentai, kurių pagrindu jis įsigijo kompaktines plokšteles, įrodo kompaktinių plokštelių įsigijimo ir disponavimo jomis teisėtumą, tačiau teismas jo pateiktų dokumentų nevertino.

Teismas nesilaikė BPK 6 str. nustatyto principo, kad įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, bylą išnagrinėjo šališkai, turėdamas išankstinį nusistatymą. Visi prašymai, paneigiantys jo kaltę, nemotyvuotai buvo atmetami, o nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad visi jo paaiškinimai, teikti dokumentai vertintini kritiškai. Nuosprendžio tekstas nenuoseklus, surašytas painiai, neįrodant kaltės dėl autorių teisių pažeidimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

BK 192 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą kūrinio ar jo dalies atgaminimą, neteisėtų kūrinių kopijų importavimą, eksportavimą, platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais. Šio nusikaltimo dalykas yra neteisėtai atgamintas literatūros, mokslo, meno ar kitoks kūrinys, jo dalis, duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis teisių) objektas, taip pat neteisėtai atgamintas gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas. Kopijų neteisėtumas yra apibūdinamas tuo, kad kaltininkas daro straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, nesudaręs su autoriumi ar gretutinių teisių subjektu autorinės ar autorines licencinės sutarties arba piktnaudžiaudamas sudarytos licencinės sutarties suteiktomis teisėmis atgaminti ar kitaip naudoti kūrinio originalą ar jo dalį. Objektyvusis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį taikymą, yra neteisėtų kūrinio kopijų bendra vertė, nusikaltimo padarymo metu viršijanti 100 MGL dydžio sumą, kuri yra apskaičiuojama pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas. BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl konkretūs joje numatytos veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant ne tik baudžiamąjį įstatymą, bet ir kitus teisės aktus, šiuo atveju ATGTĮ.

Apeliantas teisus tvirtindamas, kad priimant naujas ATGTĮ redakcijas buvo pakeistas ir šio įstatymo 73 str. turinys. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2K-538/2009 nutartyje yra pasisakyta, kad sugretinus 2003-03-05 redakcijos, 2006-10-12 redakcijos ir šiuo metu galiojančios 2008-03-13 redakcijos ATGTĮ 73 str., akivaizdu, kad pirmojoje iš jų buvo stengiamasi išvardinti konkrečius veiksmus ir neveikimo būdus, kuriais pažeidžiamos autoriaus teisės. Naujojoje aptariamos normos redakcijoje siekio išvardinti konkrečius veiksmus ar neveikimą, kuriais pažeidžiamos autorių teisės, atsisakyta. Bendresnė normos formuluotė nereiškia, kad buvo susiaurintos atsakomybės už autorių teisių pažeidimus ribos. Juo labiau, kad pats ATGTĮ nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės už autorių teisių pažeidimus nenustato. ATGTĮ 87 str. tik nurodyta, kad administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus atitinkami nustato Administracinių teisės pažeisimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas. Tad apeliantui negali būti pritaikyta skunde minima BK 3 str. 2 d., nes BK 3 str. reglamentuoja tik baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. BK 192 str. 1 d. tiek inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo, tiek šiuo metu liko nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kūrinio arba gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą ar laikymą komercijos tikslais, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršija 100 MGL dydžio sumą. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimo sąvokos supaprastinimas ATGTĮ 73 straipsnyje negali turėti įtakos BK 192 straipsnio taikymui, nes šioje normoje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už konkrečius veiksmus, o ne už kokių nors kituose norminiuose aktuose (tarp jų – ir ATGTĮ) numatytų taisyklių pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo V. K. veiksmuose yra visi jam inkriminuoto BK 192 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. V. K. pagal BK 192 str. 1 d. nuteistas už tai, kad pažeisdamas ATGTĮ (įstatymo redakcija 2003-03-05 Nr. IX-1355) 73 str. 1 d. 2 p., laikė ir platino komercijos tikslais audiovizualinių ir muzikinių kūrinių įrašų neteisėtas kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 68740,18 Lt. V. K. taip pat nuteistas pagal BK 192 str. 1 d. už tai, kad pažeisdamas ATGTĮ (įstatymo redakcija nuo 2003-03-21 Nr. IX-1355) 15 str. 2 d., 73 str., neturėdamas kūrinių autorių, jų teisių perėmėjų ar jų tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, laikė komercijos tikslais neteisėtas audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 39864,85 Lt.

Tai, kad V. K. padarė BK 192 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (neteisėtų audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijų laikymas ir platinimas 2004-06-01), patvirtina liudytojų L. M., V. G., R. Š., V. S. parodymai, iš kurių matyti, kad 2004-06-01 IĮ „P.“ priklausančioje prekyvietėje buvo atliktas kontrolinis pirkimas (nupirkta viena kompaktinė plokštelė, kuri vizualiai neatitiko teisėtoms kopijoms keliamų reikalavimų), o po to apžiūros metu rasta dar 1514 vnt. kompaktinių plokštelių, kurios supakuotos į septynias kartonines dėžes, kurios užklijuotos popieriaus juostelėmis su dalyvių parašais. Apžiūros protokolą pasirašė taip pat ir pardavėjas L. M., kuris dalyvavo apžiūrint kompaktines plokšteles (t. 1, b. l. 8-10). 2005-03-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1833 (04) nustatyta, kad tyrimui pateikti ir lentelėje Nr. 1 išvardinti CD ir DVD su įrašais neatitinka teisių subjektų (licenciarų) reikalavimų. Specialistų išvadomis nustatyta ir audiovizualinių ir muzikinių kūrinių įrašų neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas (t 2, b.l. 24-30, 22-68). Specialistai V. Jurkonis, R. Vaišnorienė, A. Azguridis savo išvadas patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti specialistų išvadomis ir specialistų parodymais.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad byloje esantys dokumentai neišversti į lietuvių kalbą ir dėl to jis negalėjo gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi dokumentai yra pateikti lietuvių kalba ir tik atlikėjų vardai ar pavadinimai yra nurodyti originalo kalba, kas nelaikoma įstatymo pažeidimu.

Apeliantas tvirtina, kad už tą pačią veiką jis jau buvo baustas 2004-11-23, 2005-09-21, 2004-12-11, tad dar kartą baudžiant už veiką, padarytą 2004-06-01, būtų pažeistas BPK 3 str. 1 d. 8 p. Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 214 (10) str. 1 d. 2004-11-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu nutraukta. Protokolas V. K. buvo surašytas už teisės pažeidimą, padarytą 2004-04-28 14 val. Kauno miesto apylinkės teismo 2005-09-21 baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 192 str. 1 d. už nusikalstamą veiką, padarytą iki 2004-12-11. konfiskuotos nusikalstamos veikos priemonės – laikmenos su neteisėtomis intelektinės nuosavybės objektų kopijomis. Duomenų apie tai, kad V. K. būtų baustas 2004-12-11, byloje nėra. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu V. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2004-06-01. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad V. K. už tą pačią veiką baudžiamas du kartus.

Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad 2009-06-01 suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas ir todėl byla dėl 2004-06-01 padarytos nusikalstamos veikos turi būti nutraukta. BK 192 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus. Vadovaujantis BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp., asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus nusikaltimas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas. V. K. naują nusikalstamą veiką padarė 2005-09-29, taigi senatis skaičiuojama būtent nuo šios dienos, o ne nuo 2004-06-01, kaip kad mano apeliantas.

Byloje surinktais ir teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais yra nustatyta, kad V. K. 2005-09-29 iki 14.45 val., muzikinių įrašų studijos „P.“ prekybos veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdamas ATGTĮ 15 str. 2 d., 73 str., neturėdamas kūrinių autorių, jų teisių perėmėjų ar jų tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, laikė komercijos tikslais 837 vnt. neteisėtas audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijas, atgamintas 774 vnt. materialiose laikmenose, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas yra 39864,85 Lt. Tai patvirtina liudytojų A. J., O. G. parodymai, iš kurių matyti, kad 2005-09-29 atliekant patikrinimą prekyvietėje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kurioje V. K. prekiavo garso įrašais, įtarus, kad įrašai yra nelegaliai atgaminti, buvo išimta 190 vnt. DVD kompaktinių plokštelių ir 559 vnt. CD kompaktinių plokštelių su įrašais, kurios buvo be įsigijimo dokumentų. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu nustatyta, kad iš V. K. buvo paimta 559 vnt. audio CD kompaktinių plokštelių su muzikos įrašais ir 190 vnt. DVD kompaktinių plokštelių su įrašais (t. 3, b. l. 14). Lietuvos muzikos industrijos asociacijos 2006-03-10 specialisto išvada Nr. 187/2-749 konstatuota, kad tyrimui pateiktos 837 vnt. kūrinių kopijos, atgamintos 774 vnt. materialiose laikmenose (192 vnt. DVD kompaktinėse plokštelėse ir 582 vnt. muzikinėse kompaktinėse plokštelėse), esančios 741 vnt. pakuotėse, yra nelicencijuotos ir neatitinka kūrinių, autorių teisių ir gretutinių teisių objektų teisėtoms kopijoms keliamų reikalavimų. Ant šių, pateiktų tyrimui, kūrinių, autorių teisių ir gretutinių teisių objektų be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą. Padaryta išvada, kad pateiktos tyrimui kūrinių kopijos (837 vnt.), atgamintos 774 vnt. materialiose laikmenose, esančios 741 vnt. pakuotėse, yra neteisėtos kopijos (t. 3, b. l. 17-52). Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismas rėmėsi netinkamu įrodymų šaltiniu, t. y. nepagrįstai specialisto išvadoje esančius duomenis pripažino įrodymais. Teismui nekelia abejonių specialisto išvada ir joje padarytos išvados. Atmestinas, kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad specialisto išvada neatitinka BPK reikalavimų.

Kolegija, vertindama paminėtus įrodymus, mano, kad V. K., laikydamas neteisėtas CD ir DVD kompaktines plokšteles su įrašų kopijomis, pažeidė ATGTĮ jam inkriminuotus šio įstatymo reikalavimus ir tai darė komercijos tikslais. Pagal ATGTĮ 15 str. kūrinio atgaminimas bet kokia forma ir būdu (ir kopijuojant teisėtai) yra galimas tik tada, kai tai daro arba leidžia daryti pats autorius. Pagal 39 straipsnio 1 dalį autorius savo išimtines teises, numatytas 15 straipsnio 1 dalyje, gali perduoti kitiems asmenims autorine sutartimi dėl teisių perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi. Tokia įstatyme nustatyta forma autorius išreiškia savo sutikimą atitinkamu būdu panaudoti jo kūrinį – atgaminti, bet kokia forma ir būdu platinti kūrinio originalą ar jo kopijas ir pan., ir tik tokių sutarčių pagrindu ir jų subjektų pagamintos kūrinio kopijos yra teisėtos. Kūrinių kopijoms platinti, už kurias nuteistas, apeliantas neturėjo nei sutarčių, nei licencijų. Nors nuteistasis tvirtina, kad jis teisėtai įsigijo kūrinių kopijas, tačiau pažymima, kad nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, jeigu jis turėtų tinkamus kompaktinių plokštelių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nes V. K. nuteistas ne už neteisėtą kūrinių kopijų įsigijimą (beje, BK 192 str. nenumato baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą kūrinių ar jų kopijų įsigijimą), o už neteisėtų kopijų laikymą komerciniais tikslais. O kad kopijos yra neteisėtos, patvirtina anksčiau minėta specialisto išvada. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad asmenys, turintys teisę platinti tyrimui pateiktą produkciją Lietuvos Respublikoje yra UAB „G.“, UAB „A.“, (duomenys neskelbtini) grupė, „V.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi šie asmenys yra išimtinių platinimo teisių Lietuvai turėtojai. Kad V. K. kompaktines plokšteles laikė komercijos tikslais, iš dalies patvirtino jis pats. Kaltinamasis tvirtino, kad užsiėmė garso ir vaizdo įrašų prekyba. Vadinasi, visos prekybos vietoje laikytos kompaktinės plokštelės buvo skirtos pardavimui, t.y., laikomos komercijos tikslais.

Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl veikos, už kurią jis yra nuteistas, padarymo, ginčija jam inkriminuojamos veikos dalyko vertę. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi specialisto išvada dėl aptariamų kopijų kainų, duomenų, kad yra pagrindo abejoti specialistės, atlikusios tyrimą, kompetencija, byloje nėra, o specialisto išvadoje nurodyta bendra kopijų vertė yra žymiai didesnė nei 100 MGL dydžio riba baudžiamajai atsakomybei kilti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktų kūrinių, autorių teisių ir gretutinių teisių objektų kopijose esančių audiovizualinių kūrinių ir fonogramų teisėtų kopijų mažmeninė teisėto pardavimo kaina 2005-09-29 dienai nustatyta remiantis Lietuvos muzikos industrijos asociacijoje esama duomenų baze ir kainomis, kurias pateikė nurodyti atstovai: UAB „G.“, A. Ž. firma „M.“, UAB „A.“, (duomenys neskelbtini) grupė, „V.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Specialistas A. Azguridis aiškino, kad kainos nustatomos išvedant kainos vidurkį, remiantis kelių firmų pateiktomis kainomis. Tad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. komercijos tikslais laikytų neteisėtų audiovizualinių kūrinių ir fonogramų kopijų vertė nusikaltimo padarymo dieną buvo didesnė nei 100 MGL.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas svarstė apelianto prašymus ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Ta aplinkybė, kad dalis prašymų buvo atmesta, taip pat apeliantui nepalankaus, t.y. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, t.y. ištyrė ir kaltinamojo bei jo gynėjo pateiktus dokumentus, todėl nepagrįstas teiginys, kad nebuvo vertinami visi įrodymai.

Atsižvelgiant į išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.