- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- eI-2655-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00627-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Start Vilnius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“, dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2017-02-27 pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017-01-26 sprendimą Nr. 1SS-224-(8.52E.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas), panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016-11-07 sprendimą Nr. 49SDŽ- 530(14.49.22) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas) bei įpareigoti Skyrių pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2016-10-13 įsakymu Nr. A30-2927 priimtas sprendimas pradėti rengti apie 2150 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Sklypas, žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Administracija 2016-10-13 pateikė prašymą Skyriui dėl Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Nurodė, kad Skyrius sprendimu ir Tarnyba sprendimu atsisakė Administracijai pateikti reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Pažymėjo, kad nesutinka su Skyriaus ir Tarnybos pozicija, jog negali būti formuojamas Sklypas esamam statiniui eksploatuoti. Teigia, kad, Skyriui nepateikus reikalavimų projektui rengti, Administracija negali atlikti funkcijų, susijusių su Sklypo formavimu.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Sklype stovi apleistas nenaudojamas pastatas be stogo ir langų, jame auga medžiai ir krūmai, jokia veikla Sklype nevykdoma, pastatų, tinkamų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) nurodytą paskirtį, Sklype nėra, todėl Sklypas, kuriame yra nunykęs statinys, negali būti formuojamas parduoti asmenims be aukciono, nes būtų pažeistos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nuostatos. Pažymėjo, kad Tarnybai nepriskirta kompetencija atlikti statinių naudojimo ar tinkamo jų naudojimo priežiūrą, todėl Tarnybos patikrinimo akto išvados ta apimtimi, kuria yra susijusios su statinio naudojimu, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Pažymėjo, kad šioje stadijoje nėra ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl Sklypo nuomos ar pardavimo aukciono būdu ar be jo. Paaiškino, kad NTR nurodoma, kad pastatas, esantis Sklype, yra gyvenamosios paskirties (dviejų butų pastatai), pastatas yra fiziškai pažeistas, jo likę 52 proc., 2 aukštai, nėra stogo, bendras plotas sudaro 61,30 kv. m., rūsių (pusrūsių) plotas sudaro 29,24 kv. m, naudingas plotas sudaro 32,06 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 60 proc. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis jokių įrašų apie minėto pastato neteisėtą statybą nėra. Teigia, kad Sklype yra faktiškai ir teisiškai egzistuojantis pastatas, todėl yra sąlygos ir prielaidos rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - suformuoti Sklypą esamam statiniui tinkamai naudoti ir eksploatuoti.
Pareiškėja skunde pažymėjo, kad Tarnyba ir Skyrius konstatavo, jog pastatui eksploatuoti formuojamas apie 0,2150 ha ploto Sklypas yra per didelis. Paaiškino, kad statinys, esantis Sklype, patenka į Vilniaus miesto senamiesčio teritoriją, todėl statiniui eksploatuoti reikalingo Sklypo formavimui, nustatant jo ribas ir plotą, taikytinas ne tik specialusis reglamentavimas, tačiau ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Pažymėjo, kad formuojamas Sklypas patenka į Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr. 775V patvirtintos Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos ir sklypų plano (toliau – ir Koncepcija) galiojimo ribas, todėl, rengiant Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, turi būti vadovaujamasi Koncepcijos sprendiniais, tame tarpe formuojamo Sklypo ribos turi atitikti ribas, pažymėtas Koncepcijoje. Teigia, kad Sklypo plotas ir ribos, nepaisant to, kokiu tikslu jis būtų formuojamas, turi būti tokios, kokios nustatytos Koncepcijoje.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad pagal Koncepcijos brėžinyje (plane) pateiktus sprendinius nagrinėjamai teritorijai, kurios ribos pažymėtos Koncepcijos plane, yra taikomi reglamentai, pažymėti skaičiumi „1“ ir skaičiumi „4“. Pagal Koncepcijoje pateiktą sprendinių apibrėžimą skaičiumi „1“ pažymėtose teritorijose turi būti saugomas esamas užstatymas (remontas, restauracija), skaičiumi „4“ pažymėtose teritorijose gali būti projektuojamas naujas užstatymas. Sklypo formavimui taikytini Koncepcijoje nustatyti sprendiniai, pagal kuriuos jame turi būti saugomas esamas užstatymas (remontas, restauracija), todėl, formuojant Sklypą gyvenamosios paskirties statiniui (gyvenamajam namui) eksploatuoti, bus tinkamai įgyvendinti Koncepcijos sprendiniai. Teigia, kad dėl šių aplinkybių Tarnyba ir Skyrius nepagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus. Pažymėjo, kad Koncepcijos sprendiniai negalėtų būti įgyvendinti, kol nėra suformuotas Sklypas. Teigia, kad tam, jog statytojas galėtų įgyti statytojo teisę, Sklypą, kuriame yra statinys, jis privalo valdyti nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais. Paaiškino, kad, Skyriui atsisakius pateikti reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentui rengti, užkertamas kelias statinio savininkui statinį naudoti pagal paskirtį, t. y. jį atkurti esminių statinių reikalavimų pagrindu ir naudoti savo, kaip savininko, poreikiams tenkinti, sutvarkyti greta statinio esančią aplinką. Nurodė, kad, neatliekant rekonstrukcijos / remonto darbų, pastatas sunyktų.
Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus miesto senamiestis yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Neleidus formuoti žemės sklypo esamam statiniui eksploatuoti, nebus galimybės atstatyti statinį, sutvarkyti aplinką.
Atsiliepimas
Atsakovai Skyrius ir Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015-08-12 gavo UAB „Start Vilnius“ prašymą Nr. 49GJ-5691 „Dėl sutikimo perleisti pastatus ir statinius, esančius valstybinės žemės sklype“, kuriame buvo prašoma išduoti sutikimą parduoti pastatą / statinį, t. y. gyvenamąjį namą, esantį Sklype. Skyrius patikrino Sklypą, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-394 (toliau – ir Aktas Nr. 394) bei nustatė, kad Sklype stovi fiziškai pažeistas (nenaudojamas) pastatas. Skyrius, atsižvelgdamas į Akte nustatytas aplinkybes, atsisakė išduoti sutikimą perleisti minėtą statinį.
Nurodė, kad pareiškėja 2016-10-13 teikė prašymą Skyriui pateikti projekto rengimo reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Paaiškino, kad Skyrius atliko Sklypo patikrinimą vietovėje, 2015-11-03 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-523 bei nustatė, kad valstybinėje žemėje stovi apleistas nenaudojamas pastatas be stogo ir langų, jame auga medžiai ir krūmai, jokia veikla joje nevykdoma. Atsižvelgdamas į tai, Skyrius raštu atsisakė išduoti reikalavimus minėto Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Teigia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame Sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės ir pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Nurodė, kad, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Teigia, kad minėtos aplinkybės lemia, kad tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus.
Skyrius vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teigia, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas yra naudojamas, o taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma, atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Ar žemė yra užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka.
Nurodė, kad Sklype esančio pastato fizinio nusidėvėjimo procentas yra 60 proc., pastatas yra avarinės būklės. Teigia, kad Sklype esantis pastatas nenaudojamas pagal paskirtį. Nurodė, kad valstybinės žemės, esančios po UAB „Start Vilnius“ priklausančiais statiniais, formavimo tikslas yra Sklypo pardavimas ar išnuomojimas ateityje. Teigia, kad Sklypo formavimas yra susijęs su Sklypo pardavimu ar nuoma. Nurodė, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą turi būti grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog statinys yra įregistruotas NTR, nereiškia, kad statinys yra naudojamas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepime nurodė, kad palaiko prašymą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad esminė sąlyga valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui eksploatuoti pagal NTR įrašytą jo tiesioginę paskirtį, suformavimui, atitinkamai ir reikalavimų tokio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikimui, yra asmeniui priklausančio statinio teisinis ir faktinis egzistavimas (buvimas) žemės sklype. Pažymėjo, kad pagrindas nepateikti reikalavimų pareiškėjos prašomam Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti egzistuotų tuo atveju, jeigu Sklype nebūtų statinio arba Sklype esantis statinys būtų visiškai sunykęs, tokios prastos būklės, kad būtų nebeįmanomas tokio statinio remontas, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatyme – statinys būtų tiek nunykęs, kad statinio savybės taptų nebepanaudojamos (nei dabar, nei ateityje) jo naudotojo poreikiams tenkinti.
Paaiškino, kad Sklype stovi UAB „Start Vilnius“ priklausantis statinys, kuris nėra sunykęs ar dėl kitokių priežasčių visiškai negalimas naudoti pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą jo paskirtį. Nurodė, kad statinys turi laikančiąsias konstrukcijas (pamatus ir sienas), jis yra įregistruotas NTR kaip nekilnojamasis daiktas. Teigia, kad statinys atitinka visus Statybos įstatyme nurodytus statinio požymius. Atlikus remonto / rekonstrukcijos darbus, jį būtų galima eksploatuoti. Nurodė, kad pastato būklė nėra tokia, jog jis turėtų ar galėtų būti laikomas sunykusiu, t. y. tokiu, kuris negali būti nei dabar, nei ateityje naudojamas pagal NTR nurodytą jo paskirtį ir tokiu, kurio eksploatavimui negali būti formuojamas Sklypas.
Atsiliepime pažymėjo, kad Tarnyba ir Skyrius nėra kompetentingi vertinti ir daryti išvadas dėl to, ar pastatas yra tinkamas naudoti pagal NTR nurodytą jo paskirtį. Nurodė, kad skundžiamuose Tarnybos ir Skyriaus sprendimuose nėra nurodyta ar pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pastato būklė yra tokia bloga, jog yra negalimas pastato remontas ar rekonstravimas.
Teigia, kad UAB „Start Vilnius“ negali remontuoti ar rekonstruoti statinio todėl, kad nėra suformuotas Sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti. Nurodė, kad, Tarnybai atsisakius pateikti reikalavimus Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, yra užkertamas kelias UAB „Start Vilnius“ statinį ir Sklypą naudoti savo poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
UAB „Start Vilnius“ nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbiami) (b. l. 12–13). UAB „Start Vilnius“ Administracijai 2016-09-09 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, tikslu suformuoti sklypą (b. l. 11). Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016-10-13 įsakymu Nr. A30-2927 pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui kreiptis į Tarnybos Skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo (b. l. 19).
Administracija pateikė Skyriui 2016-10-13 prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus (b. l. 24). Skyrius Raštu atsisakė išduoti reikalavimus projektui rengti (b. l. 21–23). Administracija 2016-12-02 pateikė Tarnybai skundą dėl Skyriaus sprendimo panaikinimo (b. l. 25–29). Tarnyba sprendime nurodė, kad Skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Administracijos skundą atmetė (b. l. 30–33).
Skyrius sprendimu išreiškė nepritarimą Projekto rengimui ir atsisakė išduoti reikalavimus jam rengti, nurodydamas iš esmės šiuos argumentus: žemės sklype nėra pastatų, tinkamų naudoti pagal NTR nurodytą paskirtį, statinys yra nenaudojamas, valstybinės žemės sklypas, kuriame yra nunykęs statinys, negali būti formuojamas be aukciono, nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypą prie statinių likučių.
Tarnyba, pritardama Skyriaus pozicijai, sprendime nurodė, kad pastatas – gyvenamasis namas – nėra naudojamas pagal paskirtį, žemės sklypas nenaudojamas šio statinio eksploatacijai. Papildomai nurodė, kad pastato eksploatavimui formuojamas 2150 kv. m ploto žemės sklypas yra per didelis, pažymėjo, kad galėtų būti išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato eksploatacijai.
Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4. punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-10-13 įsakymu Nr. A30-2927 nustatytas Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsisakydami išduoti reikalavimus Projektui rengti, remiasi Žemės įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės išnuomojimą ir perleidimą (9, 10 straipsniai), savo atsisakymą iš esmės grindžia tuo, kad statinys yra apleistas, nunykęs, yra likę tik jo pamatai, jis nėra naudojamas.
Remiantis aukščiau minėtomis Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatomis, konstatuotina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tikslas yra siejamas su Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta statinių tiesiogine paskirtimi ir su galimybės statiniams eksploatuoti sudarymu.
Byloje esančiame NTR Centrinio duomenų banko išraše nurodyta informacija apie statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbiami): pastatas – gyvenamasis namas, fiziškai pažeistas, liko 52 proc., nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), statinys yra avarinis (b. l. 12-13). Byloje esantis Skyriaus 2016-11-03 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-523 ir prie jo pridėtos nuotraukos (b. l. 54–57) nelaikytini dokumentais, galinčiais paneigti NTR Centrinio duomenų banko išraše nurodytus duomenis. Be to, iš nuotraukų statinys aiškiai matosi, jis ženkliai iškilęs virš žemės paviršiaus. Taigi, teismo vertinimu, pagal šias nuotraukas negalima daryti išvados, kad statinys yra nunykęs, likę tik jo pamatai.
Pažymėtina, kad teisės aktais nėra nustatyta sąlyga, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo inicijavimo metu ar tokio projekto rengimo metu formuojamame žemės sklype esantys statiniai turi būti realiai naudojami. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas inter alia siekiant užtikrinti galimybę statinį eksploatuoti, t. y. jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, ir ateityje, atlikus tam tikrus statinio remonto, rekonstrukcijos ir kitus statybos darbus.
Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės yra užfiksuotos NTR Centrinio duomenų banko išraše, t. y. statinys faktiškai yra, jo likutis yra 52 proc. Teismas vertina, kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad Projektas gali būti rengiamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nėra sprendžiama, ar siekiamas suformuoti žemės sklypas gali būti parduodamas ar išnuomojamas. Todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose pateikti argumentai, susiję su žemės sklypo pardavimu ir nuoma, šioje byloje nėra reikšmingi, teismas jų nevertina.
Minėta, kad Tarnybos rašte nurodyta, kad pastato eksploatavimui formuojamas 2150 kv. m ploto žemės sklypas yra per didelis, atsižvelgiant į tai ir į Koncepcijoje pažymėtas žemės sklypo ribas, galėtų būti išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato eksploatacijai.
Iš byloje esančių 1995-03-23 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 775V, kuriuo buvo patvirtinta Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planas, plano (toliau – ir Planas) (b. l. 14–18) ir Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio (toliau – ir Žemėlapis) (b. l. 20) matyti, kad Projektu formuojamo sklypo plotas (apie 2150 kv. m) ir ribos atitinka Plane ir Žemėlapyje pažymėto žemės sklypo plotą ir ribas. Tarnyba rašte nurodė, kad pastato eksploatavimui formuojamas 2150 kv. m ploto Sklypas yra per didelis, kadangi NTR išraše nurodytas pastato – gyvenamojo namo – užstatytas plotas yra 32 kv. m. Teismo vertinimu, tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta. Kaip matyti iš NTR išrašo, pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), jis baigtas statyti 1940 metais. Iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad tai yra senas pastatas (b. l. 56–57). Esant tokiems pastato duomenims, sprendžiant dėl pastato eksploatavimo yra svarbu ir tai, ar yra reikšmingas šio pastato kaip galimos nekilnojamosios kultūros vertybės sutvarkymas ir išlaikymas. Tai, kad pastato dalis yra sunykusi ir pastatas pagal dabartinę jo būklę negali būti realiai naudojamas, nereiškia, kad jo sutvarkymas ir grąžinimas į pirminę padėtį yra negalimas. Šios aplinkybės yra taip pat reikšmingos nustatant tokiam pastatui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą. Teismas vertina, kad Tarnybos sprendimo argumentai, kad sklypo plotas yra per didelis vien dėl to, kad užstatytas plotas yra 32 kv. m, yra nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad Skyrius rašte apskritai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su Sklypo plotu, ir dėl jų nepasisakė. Iš Plano taip pat matyti, kad žemės sklype galimai yra (buvo) ir kiti statiniai (dešinioji sklypo dalis). Byloje nėra pateikti tikslesni aktualūs duomenys apie žemės sklypą, kitus šiai teritorijai reikšmingus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Teismo nuomone, šie duomenys gali būti reikšmingi nustatant pagrįstą statiniui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos sprendime yra pateikta neaiški pozicija – vienoje sprendimo dalyje yra teigiama, kad žemės sklypas apskritai negali būti formuojamas, kitoje dalyje yra teigiama, kad negali būti formuojamas būtent 2150 kv. m ploto žemės sklypas, tačiau galėtų būti išnuomojama žemės sklypo dalis, reikalinga pastato eksploatacijai. Iš tokių sprendimo formuluočių nėra aišku, koks yra sprendimo neišduoti reikalavimų Projektui rengti pagrindas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra įmanoma nustatyti, kokie yra tikrieji sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti reikalavimus Projektui rengti, priėmimo motyvai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Skyriaus ir Tarnybos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Atsižvelgdamas į tai, kad esminiai klausimai, susiję su Skyriaus kompetencija dėl reikalavimų Projektui rengti išdavimo, priimant ginčijamą Skyriaus sprendimą, nebuvo tinkamai išnagrinėti, teismas įpareigoja Skyrių išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Teismui įpareigojus Skyrių išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti Skyrių pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1–2 p. ir 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016-11-07 sprendimą Nr. 49SDŽ- 530(14.49.22) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-01-26 sprendimą Nr. 1SS-224-(8.52E.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.