- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- AN2-63-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01698-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo patenkintas B. K. (B. K.) skundas ir panaikintas Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16136-2024 ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-16136-2024 B. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda B. K. paskirta už tai, kad jis 2024 m. liepos 22 d. 20.07 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Skoda Kodiaq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo teritorijoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo 540 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu patenkintas B. K. skundas ir Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16136-2024 panaikintas bei administracinio nusižengimo byla nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16136-2024.
3.1. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai tik B. K. paaiškinimais, nepakankamai įsigilino į Institucijos pateiktus paaiškinimus ir šioje byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas.
3.2. Nors skundžiamame nutarime teigiama, kad B. K. automobilis stovi specialiai tam skirtoje vietoje, pažymėtoje siaura ištisine linija, akcentuojama, jog ištisinė linija stovėjimo vietą reikštų tik tuomet, kai šalia būtų ženklas, kuris nurodo, kad toje vietoje yra transporto priemonių stovėjimui skirtos vietos. Kadangi prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) parko teritoriją yra stovėjimą ribojantis kelio ženklas „Zona, kurioje draudžiama stovėti“, šio ženklo galiojimą gali panaikinti tik kitas ženklas, nurodantis, kad tam tikroje teritorijoje taikoma išimtis bei automobilius statyti galima. Byloje esančios nuotraukos įrodo, kad šalia pareiškėjo palikto automobilio stovi ženklas, nurodantis nuo kur prasideda transporto priemonių stovėjimo vietą, tačiau B. K. automobilis stovi neleistinoje vietoje.
3.3. Institucija pabrėžia, kad jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Stovėjimą leidžiantis kelio ženklas nagrinėjamu atveju yra prieš B. K. automobilį, todėl vairuotojas turėjo vadovautis kelio ženklu, leidžiančiu statyti automobilius numatytoje vietoje, o ne ištisine linija. Papildomai pabrėžiama, kad B. K. turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti. Be to, B. K. darbovietė yra adresu, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas ir kur pareiškėjas būna 10 dienų per mėnesį, todėl akivaizdu, kad nuolat vykstant tuo pačiu keliu neįmanoma nepastebėti kelio ženklų.
2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną B. K. atžvilgiu, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimu bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepakankamai įsigilino į Institucijos paaiškinimus. Susipažinus su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, spręstina, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų duomenų, todėl yra naikintinas ir paliekamas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas.
6. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimo, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Iš Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16136-2024 (b. l. 9–10) matyti, kad B. K. savo veiksmais taip pat pažeidė KET 8 punkto bei 1-o priedo 540 punkto nuostatas.
6.1. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1-ame priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2-ame priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3-ame priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
6.2. KET 1-o priedo 540 punkte nurodytas kelio ženklas, žymintis zoną, kurioje yra draudžiama stovėti (nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas – visą parą transporto priemonėms yra draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu).
7. Sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo B. K. atžvilgiu motyvuotas tuo, jog šio asmens vairuojamas automobilis stovėjo specialiai tam skirtoje vietoje, kuri yra pažymėta horizontaliuoju ženklinimu (KET 3-o priedo 1.1 punktas) ir nors automobilis yra paliktas ne kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, jis stovi specialiai stovėti skirtoje vietoje, kas taip pat patenka į įstatyme numatytą kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo išimtį. Iš esmės nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog B. K., vairuodamas automobilį „Skoda Kodiaq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo teritorijoje, tačiau B. K. nurodė, kad prie jo automobilio yra „parkingo“ linija, pagal kurią galima suprasti, kad leidžiama parkuotis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog B. K. galimai galėjo nepamatyti kelio ženklo Nr. 540, o automobilį pasistatė, jo nuomone, tam pritaikytoje vietoje, savaime nesudaro pagrindo sutikti su išvadomis, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
8. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų yra matyti, kad įvykio vietoje esantis kelio ženklas Nr. 540 yra virš kelio ženklo Nr. 552 („Gyvenamoji zona“) (b. l. 42–45). Nors sutiktina su B. K. ir pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nurodytas kelio ženklas, kurio nurodymo B. K. nesilaikė, yra iš dalies uždengtas šalia augančio medžio šakomis, pastebėtina, kad net ir žvelgiant į stulpą su nurodytais kelio ženklais iš atstumo yra akivaizdu, jog ant stulpo pritvirtinti ne vienas, o du kelio ženklai. Be to, kaip nurodė pats B. K. teismo posėdyje (b. l. 69–70), ženklas, kad yra draudžiama statyti, gal ir matėsi, bet užrašo „zona“ tikrai nesimatė, dėl to manė, kad ženklo galiojimo teritorija yra iki arkos. Šiuos B. K. teiginius paneigia kelio ženklas Nr. 543 „Zonos, kurioje draudžiama stovėti pabaiga“, kuris pažymi vietą, nuo kurios negalioja kelio ženklo Nr. 540 reikalavimai – kadangi asmuo pats nurodė, jog tiksliai nežinojo, ar virš kelio ženklo Nr. 552 („Gyvenamoji zona“) yra kelio ženklas Nr. 333 („Stovėti draudžiama) ar Nr. 540 („Zona, kurioje draudžiam stovėti“), jis, būdamas atidžiu ir rūpestingu vairuotoju, turėjo pareigą įsitikinti, kad tinkamai supranta kelio ženklų nurodymus. Šią išvadą taip pat pagrindžia aplinkybė, jog B. K. privalėjo žinoti, kad užrašas „Zona“ ant kelio ženklo Nr. 540 yra rašomas kelio ženklo lentelės viršuje, todėl nematydamas kelio ženklo lentelės viršaus, galėjo ir turėjo įsitikinti kelio ženklo reikalavimų turiniu, nepriklausomai nuo to, jog dalis kelio ženklo buvo uždengta šalia augančio medžio šakomis. B. K. pasirinkimas neįsitikinti, kokio kelio ženklo galiojimo teritorijoje yra, savaime nešalina jo atsakomybės.
9. B. K. taip pat teigė, kad įvažiavęs pro arką, vadovavosi kairėje esančia siaura ištisine linija, kuri, be kita ko, žymi ir transporto priemonių stovėjimo vietų ribas (KET 3-o priedo 1.1 punktas). Nors sutiktina su šiais teiginiais, kad minėtas horizontalusis kelio ženklinimas iš tiesų žymi transporto priemonių stovėjimo vietas, tačiau atkreiptinas dėmesys į KET 8 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų (b. l. 15, 19–20, 37–39) aiškiai matyti, kad prie pat B. K. automobilio yra kelio ženklas Nr. 528 („Stovėjimo vieta“) su nuoroda, kad 30 m atstumu dešinėje nuo kelio ženklo yra transporto priemonių stovėjimo vieta. Pastebėtina, jog B. K. nepateikė jokių argumentų, kodėl nesivadovavo minėtu kelio ženklu ir savo automobilio nepastatė tam skirtoje vietoje, kaip tai numato kelio ženklas Nr. 528. Dalyje dėl to, jog vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis, yra siaura ištisinė linija pasisakytina, kad toje vietoje anksčiau (past. – „Google Street View“ duomenimis, bent nuo 2014 m.) buvo transporto priemonių stovėjimo zona, taigi didelė tikimybė, jog siaura ištisinė linija yra užsilikusi iš tų laikų, bet niekaip nepatvirtina B. K. teiginių, kad jis pasistatė automobilį iki dabar leistinoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, B. K. negalėjo nematyti prie pat jo automobilio esančio kelio ženklo Nr. 528, o jei jo ir nematė būdamas automobilio salone, turėjo jį pamatyti išlipęs iš automobilio ir pervaryti transporto priemonę stovėti leistinoje vietoje. Taip pat sutiktina su Institucijos argumentais, jog B. K. pats nurodė, jog jo darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) parke) ir toje vietoje jis būna bent 10 dienų per mėnesį, taigi jis turėjo būti susipažinęs su judėjimo Sapiegų parke reikalavimais ir nurodymais, o ne pasikliauti savo nuojauta, kad vairuoja transporto priemonę laikydamasis kelio ženklų nurodymų.
10. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino nepakankamai, tinkamai neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotojo asmens Ingos Micevičiūtės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena B. K. atžvilgiu ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-16136-2024.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.