Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Karo prievolės administravimo tarybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimo G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė 2009 m. liepos 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą G. V. už tai, kad jis, gimęs 1989 m. spalio 28 d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šilutėje, niekur nedirbantis ir nesimokantis, pagal 2005 m. lapkričio 15 d. jam įteiktus du šaukimo lapelius be svarbių ir pateisinamų priežasčių neatvyko į vietinę teritorinę karinę įstaigą 2006 m. vasario 10 d. ir 2008 m. spalio 2 d. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 213¹ straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328-329; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 251-252).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Iš Institucijos pareigūno surašyto 2009 m. liepos 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. V. buvo kaltinamas tuo, jog pagal 2005 m. lapkričio 15 d. jam įteiktus du šaukimo lapelius be svarbių ir pateisinamų priežasčių neatvyko į vietinę teritorinę karinę įstaigą 2006 m. vasario 10 d. ir 2008 m. spalio 2 d., tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 213¹ straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. V. buvo įteiktas pasirašytinai (b. l. 9). Protokolo surašymo dieną G. V. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į Instituciją 2006 m. vasario 10 d. ir 2008 m. spalio 2 d. neatvyko, nes pamiršo (b. l. 10). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą pagal minėtą protokolą, 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarime papildomai nurodė, jog G. V. taip pat neatvyko į vietinę teritorinę karinę įstaigą, kai jam sukako 19 metų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Institucija nepagrįstai peržengė protokole suformuluoto kaltinimo ribas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios buvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal ATPK 250 straipsnio 7 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. V. galimi pažeidimai buvo padaryti 2006 m. vasario 10 d. ir 2008 m. spalio 2 d. Apie šių pažeidimų padarymą Institucija taip pat turėjo sužinoti jų padarymo datomis, nes būtent pagal Institucijos išsiųstus 2005 m. lapkričio 15 d. šaukimo lapelius (b. l. 12-13) G. V. neatvyko į vietinę teritorinę karinę įstaigą. Todėl būtent nuo šių datų turi būti skaičiuojami nuobaudos skyrimo terminai. Kadangi Institucija tik 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu pagal ATPK 213¹ straipsnio 1 dalį G. V. skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, o bylos medžiagoje nėra duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminas buvo pratęstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Institucija neturi pakankamai žmogiškųjų ir techninių galimybių, jog galėtų laiku sukontroliuoti visus karo prievolininkų daromus pažeidimus, nėra pagrindas nesilaikyti įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo terminų.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Karo prievolės administravimo tarybos prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Šilutės skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.