- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- eAS-489-662/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01812-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- B. J.
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas B. J. 2019 m. gegužės 16 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 1.35-19/654 „Dėl socialinio būsto atlaisvinimo“ (toliau – ir Raštas). Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl Rašto apskundimo padavimo terminą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo B. J. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo B. J. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo, jog praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą skundui dėl rašto panaikinimo paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad terminas buvo praleistas, nes jis, 2019 m. vasario 18 d. gavęs Raštą, 2019 m. vasario 22 d. pateikė prašymą pratęsti socialinio būsto atlaisvinimo terminą. 2019 m. kovo 7 d. gavęs neigiamą atsakymą, 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjas gavo 2019 m. gegužės 7 d. Pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis mėgino susidariusią situaciją išspręsti ne teismo būdu, kreipdamasis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl Rašte nustatyto termino atlaisvinti gyvenamąsias patalpas pratęsimo, nagrinėjamu atveju nelaikytina svarbia priežastimi, sukliudžiusia jam laiku, t. y. ABTĮ nustatytu terminu – per vieną mėnesį nuo Rašto gavimo dienos, kreiptis į teismą, kuriam pavesta išspręsti kilusį ginčą, kadangi tokiems ginčams spręsti nenumatytas privalomas išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka.
Šiuo atveju pareiškėjas ginčijo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, o ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. kovo 7 d. raštą Nr. 1.35-19/1034, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atlaisvinti gyvenamąsias patalpas pratęsimo. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, suponuoja tvirtinimą, jog pareiškėjas negali būti laikomas pakankamai rūpestingu, sąžiningu bei operatyviu teikiant skundą teismui dėl Rašto panaikinimo.
Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jo valios.
III.
Pareiškėjas B. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir skundą priimti.
Pareiškėjas teigia, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, jis buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl jo prašymas turi būti tenkinamas. Dėl skundžiamo Rašto į teismą pareiškėjas kreipėsi tik po to, kai gavo neigiamą 2019 m. kovo 7 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakymą, ir tai nerodo jo nesąžiningumo. Jo netenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendimas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir jį iškeldinti, bet ne neigiamas atsakymas dėl termino iškėlimui pratęsimo, todėl, gavęs neigiamą 2019 m. kovo 7 d. atsakymą, nusprendė skųsti Raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir jis neatnaujintinas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jį atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl svarbių priežasčių, jis buvo pakankamai rūpestingas ir atidus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas skundžia SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 1.35-19/654 „Dėl socialinio būsto atlaisvinimo“, o į teismą su skundu kreipėsi 2019 m. gegužės 16 d., todėl akivaizdu, kad terminą paduoti skundą dėl šio rašto panaikinimo praleido.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžia (siekia apskųsti) sprendimą, nurodytą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. vasario 18 d. rašte Nr. 1.35-19/654 „Dėl socialinio būsto atlaisvinimo“, o ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. 1.35-19/1034, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atlaisvinti gyvenamąsias patalpas pratęsimo, todėl vertintinos tik sprendimo, nurodyto 2019 m. vasario 18 d. rašte, apskundimo priežastys, kurios, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepripažintinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tai, kad pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti terminą atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, nagrinėjimo klausimo kontekste nėra reikšminga, kadangi pats pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą ir dėl subjektyvių aplinkybių praleido terminą skundui dėl ginčijamo Rašto pateikti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos, nustatęs nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingus aktus, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.