- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- eI-390-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02231-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Vyriausios tarnybinės etikos komisijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2018-05-23 priėmė sprendimą Nr. KS-81 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms; 4) rekomenduoti pareiškėjui nedelsiant patikslinti privačių interesų deklaraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VTEK 2018-05-23 sprendimą Nr. KS-81.
Pareiškėjo teigimu, VTEK, priimdama Sprendimą, netinkamai vertino ne tik faktines aplinkybes, bet ir netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Pareiškėjas yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Panevėžio skyriaus vedėjas. Pareiškėjas atstovavo administracinėje byloje pagal Valstybės žemės fondo skundą Departamentui dėl nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas šioje byloje 2017-06-09 pateikė teismui atsiliepimą į Valstybės žemės fondo skundą, tą pačią dieną pateikė teismui prašymą įtraukti asociaciją ICOMOS Lietuvos nacionalinį komitetą (toliau – ir ICOMOS LNK) į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Prašymo pateikimo metu pareiškėjas buvo nurodytos asociacijos narys.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje jis atstovavo Departamentą ne tik direktorės išduoto įgaliojimo pagrindu, bet ir pagal Departamento direktorės 2017-05-10 pavedimą, užduoties Nr. 1490478. Pagal pareigybės aprašymo nuostatas, pareiškėjas Departamento direktorės pavedimus vykdyti privalo. Be to, administracinėje byloje Nr. eI-3474-6453/2017 nebuvo vertinami ir Juodkrantės gyvenvietės detalieji planai, kurių vertinimą atliko ICOMOS LNK sudaryta darbo grupė, todėl VTEK nepagrįstai daro išvadą dėl pareiškėjo nešališkumo atstovaujant Departamentą. Detalizavo, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridiniam asmeniui skirtos administracinės sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo, kuris buvo siejamas su teritorijų planavimo korektūros netinkamu rengimu. Kadangi į bylą pateiktuose dokumentuose užfiksuota, jog teritorijų planavimo dokumento rengime dalyvauja ICOMOS LNK ekspertė, kilo klausimas dėl bylos įtakos trečiųjų asmenų, t. y. asociacijos ICOMOS LNK, teisėms ir pareigoms.
Galiausiai, teismui nusprendus į bylą įtraukti ICOMOS LNK, paaiškėjo, kad ši asociacija su teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimu nieko bendro neturi, nes asociacijos ekspertė nurodyta bylos dokumentuose, veikė kaip privatus asmuo. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad faktas, jog jis yra ICOMOS LNK narys, nesukėlė jokių privačių ir viešųjų interesų konflikto nei dėl to, kad pareiškėjas atstovavo Departamentą administracinėje byloje, nei dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo asociacijos darbo grupės darbe. Todėl teigia, kad nesant jokio ryšio tarp pareiškėjo narystės bei administracinės bylos ginčo, pareiškėjui nekilo pareigos nusišalinti nuo atstovavimo Departamentui byloje.
Pažymėjo, kad VTEK netinkamai vertino faktines aplinkybes apie pareiškėjo narystės deklaravimą ICOMOS Lietuvos nacionaliniame komitete, nes pareiškėjas tokią deklaraciją pateikė dar 2017-04-30. Ši deklaracija privalėjo būti tikslinama tik tuo atveju, jei faktinės aplinkybės pasikeistų, t. y. jei pareiškėjas būtų atsisakęs ICOMOS LNK narystės. Kadangi pareiškėjo narystė nėra pasibaigusi, o pareiškėjas tokią narystę deklaravo 2017-04-30, VTEK sprendimas dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo šiuo aspektu neteisėtas.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo nuostatas, deklaruojantysis asmuo privalo nurodyti ir savo sutuoktinio duomenis, dėl kurių, deklaruojančio nuomone, gali kilti interesų konfliktas, tačiau VTEK šią įstatyminę nuostatą taikė siaurai, visiškai ignoruojant įstatymų leidėjo nustatytą išlygą. Teigia, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo sutuoktinės ryšiai gali kelti jam interesų konfliktą, tokio konflikto nenurodė ir VTEK. Toks VTEK reikalavimas perteklinis, nes įstatymas tokių duomenų nereikalauja, o priverstinis duomenų atskleidimas yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja asmens duomenų apsaugos reikalavimams bei informacijos konfidencialumui. Papildė, kad VTEK nurodomas pažeidimas dėl deklaruojančio asmens kodo patikslinimo yra pašalintas, kodas deklaracijoje patikslintas, tačiau minėta techninė klaida nepaneigia fakto, jog deklaravimo pareiga buvo ir yra vykdoma, interesų deklaracija pareiškėjas yra pateikęs, pasikeitus duomenims deklaracija buvo ir yra tikslinama.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjas yra asociacijos ICOMOS LNK narys, jis aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje (pavyzdžiui, yra įtrauktas į asociacijos darbo grupę, kuri už darbo grupės nariams sumokėtą atlyginimą atliko Juodkrantės uosto ir Gintaro įlankos teritorijos Juodkrantėje rytinės dalies detaliųjų planų sprendinių poveikio Kuršių nerijos, Pasaulio paveldo vertybės, išskirtinei visuotinei vertei vertinimą (toliau – ir Vertinimas). Kaip Departamento įgaliotasis atstovas pareiškėjas dalyvavo administracinėje byloje, kurioje buvo svarstomas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokolo, kurį Valstybės žemės fondui surašė Departamentas už, esą, netinkamai vykdytas procedūras rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo projektą. Kaip įgaliotasis Departamento atstovas, pareiškėjas pateikė teismui prašymą įtraukti į minėtąją bylą asociaciją ICOMOS LNK, kurios narys jis yra. Teismas ICOMOS LNK įtraukė į bylą užimti trečiojo suinteresuoto asmens procesinę padėtį ir ši asociacija dalyvavo byloje atsakovo, t. y. Departamento, pusėje.
Tai, ar ICOMOS LNK atlikto Vertinimo ir administracinės bylos dalykas sutampa/nesutampa, ar ICOMOS LNK yra/nėra kaip nors susijusi su Departamentu, ar pareiškėjo, kaip ICOMOS LNK nario, veikla yra/nėra susijusi su Departamentu ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, neturi teisinės reikšmės VTEK priimtam Sprendimui. VTEK nekvestionuoja, ar ICOMOS LNK dalyvavimas byloje buvo būtinas ir ar asociacija yra susijusi su bylos dalyku bei kada tai paaiškėjo, tačiau, VTEK nuomone, pareiškėjas, matydamas poreikį įtraukti į bylą šią asociaciją, dar prieš teikiant teismui atitinkamą prašymą privalėjo informuoti Departamento direktorę apie jam interesų konfliktą sukelti galinčią situaciją ir nusišalinti. VTEK pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje atsirado Pareiškėjo pareigų priešprieša – pareiga vykdyti jam duotą pavedimą ir pareiga nusišalinti. Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipia dėmesį, kad, tokiu atveju, viršenybė teiktina pareigai vengti interesų konflikto. Todėl nustačiusi kad pareiškėjas prašė į bylą įtraukti asociaciją, kurios narys jis yra ir kurios veikloje jis aktyviai dalyvauja, nenusišalino ir toliau dalyvavo atitinkamos bylos nagrinėjimo procedūrose, pripažino pareiškėją pažeidus atitinkamas Įstatymo nuostatas.
Taip pat pažymėjo, kad pasikeitus deklaracijoje nurodytiems duomenims arba atsiradus naujų deklaruotinų duomenų, deklaruojantis asmuo privalo patikslinti deklaraciją per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo arba naujų duomenų atsiradimo dienos. Aktualia ir galiojančia laikoma vėliausiai pateikta deklaracija, t. y. jeigu deklaruojantysis asmuo, tikslindamas deklaraciją, neperkelia tam tikrų duomenų iš jo anksčiau teiktos deklaracijos, laikytina, kad šie duomenys yra neaktualūs ir negalioja, ir jais neturėtų būti remiamasi sprendžiant dėl asmens elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Pareiškėjas 2017-04-30 deklaravo duomenis apie narystę asociacijoje ICOMOS LNK, tačiau vėlesnėse (2017-10-05 ir 2018-05-01 tikslintose) jo deklaracijose šių duomenų neliko. Todėl pašalinęs iš deklaracijos duomenis apie narystę asociacijoje, nors, kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas, jis vis dar yra jos narys, pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, privalu deklaruoti ne tik duomenis apie save, bet ir apie deklaruojančiojo asmens sutuoktinį. Antai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jam kyla interesų konfliktas ar ne, turi deklaruoti visas savo ir sutuoktinio darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis bei sudarytus sandorius. Įstatymas numato vienintelę išimtį, kada deklaruojantysis gali nenurodyti duomenų apie jo sutuoktinį, t. y. jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium, neturi bendro namų ūkio ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi. Pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo deklaravęs duomenų apie visas jo sutuoktinės darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis bei jos sudarytus sandorius, nors pagrindo taikyti deklaravimo išimtį nenustatyta. Deklaruoti nurodytus duomenis įpareigoja Įstatymas, be to, tiek pareiškėjas (Departamento Panevėžio skyriaus vedėjas), tiek ir jo sutuoktinė (politikė) yra vieši asmenis, todėl jiems taikomi aukštesni elgesio ir skaidrumo reikalavimai.
Teismo posėdyje atsakovės VTEK atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl VTEK 2018-05-23 sprendimo Nr. KS-81 teisėtumo bei pagrįstumo.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad J. M. 2017-09-22 kreipėsi į VTEK su prašymu ištirti galimą viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konfliktą dėl pareiškėjo veiksmų. VTEK 2018-01-12 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama raštu pateikti išsamų galimai kilusio viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konflikto aplinkybių paaiškinimą bei jį pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat atsakyti į užduotus klausimus. Pareiškėjui prašomos informacijos nepateikus VTEK 2018-04-20 raštu pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, taip pat dėl papildomos informacijos pateikimo 2018-04-23 kreipėsi į ICOMOS LNK. A. U. 2018-04-27 pateikė VTEK prašomą paaiškinimą, nurodė Įstatymo pažeidimų neįvykdęs, ICOMOS LNK 2018-04-30 raštu informavo VTEK, kad pareiškėjas yra asociacijos narys. Pareiškėjas apie VTEK posėdį informuotas 2018-05-10 bei 2018-05-17 raštais. Komisija ginčijamu Sprendimu nusprendė: 1) pripažinti, kad pareiškėjas, būdamas įgaliotasis šio departamento atstovas administracinėje byloje, teismo prašęs įtraukti į šią bylą trečiuoju asmeniu asociaciją, kurios narys jis yra bei nenusišalinęs ir toliau dalyvavęs atitinkamos bylos nagrinėjimo procedūrose, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) pripažinti, kad pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravęs duomenų apie jo ryšį su asociacija ICOMOS LNK ir jo sutuoktinės darbovietes, ryšius su juridiniais asmenimis bei jos sudarytus sandorius, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms; 4) rekomenduoti pareiškėjui nedelsiant patikslinti privačių interesų deklaraciją: pakeisti pareigybės kodą, nurodant, kad jis yra struktūrinio padalinio vadovas, taip pat deklaruoti tebesitęsiantį ryš į su asociacija ICOMOS LNK.
Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo
Įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Įstatymas numato pareigą asmeniui interesų konflikto atveju nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Pabrėžtina, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, t. y. sau sudarė palankesnes darbo sąlygas nei kitiems toje pačioje įstaigoje dirbantiems asmenims; užtenka to, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-844/07).
Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad Departamento direktorė 2016-12-22 įgaliojimu Nr. LR-2038(1.8) įgaliojo pareiškėją atstovauti Departamentui visuose teismuose ir teisėsaugos institucijose bei vesti visas civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas, pasirašyti Departamento vardu teikiamus procesinius dokumentus bei atlikti visus procesinius veiksmus, kurie numatyti atstovui teisės aktuose. A. U., veikdamas kaip Departamento atstovas (tokią pastabą pats nurodė prašyme teismui) 2017-06-09 Vilniaus apygardos administraciniam teismui byloje Nr. eI-3474-789/2017 pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir ICOMOS LNK įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-06-22 nutartimi ICOMOS LNK įtraukta į bylą užimti trečiojo suinteresuoto asmens procesinę padėtį.
Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas prašymo dėl trečiojo asmens įtraukimo metu buvo ICOMOS LNK narys, tai patvirtina ir į bylą pateiktas ICOMOS LNK 2017 m. narių sąrašas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, buvo 2017-09-01 ICOMOS LNK sudarytos darbo grupės, kuri atliko Vertinimą, narys. Pastarąją aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas ICOMOS LNK 2017-09-01 biuro posėdžio protokolas. Iš ICOMOS LNK 2017-10-18 biuro posėdžio protokolo taip pat matyti, kad į administracinę bylą asociaciją įtraukus trečiuoju suinteresuotu asmeniu, buvo sprendžiamas klausimas, kas atstovaus asociaciją teisme. Protokole užfiksuota, kad atstovauti administracinėje pasiūlyta A. U. arba I. K., tačiau nustačius, jog A. U. jau veikia byloje kaip Departamento atstovas, pasirinkta I. K.. Taigi, viena vertus, pareiškėjas veikė administracinėje byloje kaip Departamento atstovas, kita vertus, jis buvo kitos bylos šalimi įtrauktos asociacijos narys.
Pažymėtina, kad darbovietę ir pareigas, taip pat narystę asociacijose Įstatymas nurodo esant privačiu valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesu (6 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas), kurį privalu ne tik nustatyta tvarka deklaruoti, bet ir vykdyti visas kitas iš šios interesų konfliktą galinčios sukelti aplinkybės išplaukiančias Įstatymo prievoles, tarp jų – pareigą nusišalinti. Pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją matyti, kad pareiškėjas, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, t. y. pateikti prašymą dėl ICOMOS LNK įtraukimo į bylą, kurie susiję su jo privačiais interesais, t. y. naryste ICOMOS LNK. Todėl pareiškėjo veiksmai administracinėje byloje Nr. eI-3474-789/2017 atitiko interesų konflikto situaciją, o esant interesų konfliktui, Įstatymas numato pareigą nusišalinti nuo tolimesnių veiksmų atlikimo, prieš tai informavus savo vadovą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad administracinėje byloje Nr. eI-3474-789/2017 nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su jo, kaip ICOMOS LNK darbo grupės nario veikla atliekant Vertinimą, teisinės reikšmės neturi, nes Įstatymas nenumato papildomų sąlygų pareikšti nusišalinimą, išskyrus tai, kad yra kilęs interesų konfliktas. Be to, aplinkybė, kad ne pats pareiškėjas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendė dėl pareiškėjo prašymo įtraukti ICOMOC LNK, pareiškėjo atsakomybės taip pat nešalina, nes pareiga nusišalinti atsiranda kilus interesų konfliktui, kuris, pagal bylos nagrinėjimo aplinkybes matyti, buvo jau prašymo dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo teikimo metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, veikdamas kaip Departamento atstovas administracinėje byloje Nr. eI-3474-789/2017, nesiėmė veiksmų, siekdamas išvengti interesų konflikto. Priešingai, pareiškėjas, atstovaudamas Departamentą ir tuo pačiu metu būdamas ICOMOS LNK narys, teikė į administracinę bylą prašymą dėl asociacijos įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas sukėlė abejonę dėl savo veiksmų nešališkumo, nesikreipė į vadovą dėl nušalinimo nuo atliekamų veiksmų administracinėje byloje, pats nuo tokių veiksmų nenusišalino. Pareiškėjo argumentai dėl pavedimo vykdymo taip pat teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos atveju, nes Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aptarta interesų konflikto samprata apima tiek situacijas kai vykdomos pareigos, tiek kai vykdomi konkretūs pavedimai. Todėl konstatuotina, kad VTEK pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo
Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas, taip pat narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti informaciją apie savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.
Remiantis byloje pateikta rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas nedeklaravo dalies savo sutuoktinės darboviečių, narysčių, sandorių, o būtent, pareiškėjo sutuoktinė 2017-04-20 deklaracijose buvo nurodžiusi, jog yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja nuo 2017-02-13, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė nuo 2013-07-10, SB „(duomenys neskelbtini)“ narė nuo 2007-01-01, 2013-01-15 gauta paskola iš SEB banko, 2018-04-25 sutuoktinės deklaracijoje taip pat nurodyta apie 2017 m. rugsėjo mėn. sudarytą autorinę sutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo teiktuose deklaracijose tokių duomenų apie sutuoktinę nenurodė, nors tokią pareigą jam įtvirtina 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 4, 6 punktai bei 7 straipsnio 1 dalis.
Tyrimo metu nustatyta bei pagal bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjas, teikdamas 2017-04-30 deklaraciją, joje nurodė, kad yra ICOMOS LNK narys. Tačiau vėliau pateiktose 2017-10-05 bei 2018-05-01 deklaracijose duomenų apie pareiškėjo narystę ICOMOS LNK nėra. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis faktiškai yra ICOMOS LNK narys, tačiau teigia, kad narystė nėra pasibaigusi, pareiškėjas tokią narystę deklaravo 2017-04-30, todėl neturėjo pareigos šią deklaraciją tikslinti narystei tęsiantis. Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Teismas atkreipia dėmesį, kad privačių interesų deklaracijos ID001 formos ir jos priedų pildymo, tikslinimo ir pateikimo tvarka yra nurodyta Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-07-05 sprendimu Nr. KS-84 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-07-11). Šių taisyklių 40 punktas įtvirtina, kad jeigu atsirado naujų deklaruotinų duomenų, išvardytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantysis privalo deklaraciją patikslinti (papildyti) per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Tikslinant (papildant) deklaracijoje nurodytus duomenis arba taisant deklaracijoje pastebėtas klaidas nauja deklaracija nepildoma, tik patikslinama arba papildoma jau pateikta deklaracija (jeigu deklaracija prieš tai buvo pakeista kelis kartus, atnaujinama vėliausiai pateikta deklaracija). Kiekvieną kartą turi būti pateikiama patikslinta ar papildyta deklaracija kartu su visais reikalingais (aktualiais) priedais, t. y. su naujais ir (ar) iš ankstesnės formos išlikusiais aktualiais deklaruotinais duomenimis (Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 41 punktas). Taigi pareiškėjui į naujai teikiamas 2017-10-05 ir 2018-05-01 deklaracijas neperkėlus duomenų iš ankstesnės 2017-04-30 deklaracijos apie narystę ICOMOS LNK, susidarė situaciją, kad pareiškėjas tokios informacijos nedeklaravo ir sudarė prielaidas manyti, kad jis nebėra ICOMOS LNK narys. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas nagrinėjamoje byloje, aktualia ir galiojančia laikoma vėliausiai pateikta deklaracija su joje nurodomais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ankstesnėje 2017-04-30 deklaracijoje nurodytų duomenų apie narystę tinkamumo atmestini kaip nepagrįsti, nes į patikslintą deklaraciją turi būti perkelti ir pirminės deklaracijos duomenys, jeigu jei deklaracijos pildymo metu yra aktualūs.
Teismas, apibendrinamas argumentus dėl pareiškėjo pareigos deklaruoti duomenis apie sutuoktinį bei apie savo narystę asociacijoje, papildomai pažymi, kad Įstatymas numato formalią pareigą deklaruoti duomenis apie save bei savo sutuoktinį, todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl sutuoktinės nenurodytų narysčių, darboviečių bei sandorių pareiškėjo veikloje negalėjo kilti interesų konfliktas, atmestini kaip nepagrįsti. Taigi Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedeklaravo narystės ICOMOS LNK bei sutuoktinės duomenų apie narystes, darbovietę bei sandorius, o pareiškėjo nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių jis tokios pareigos nevykdė, teisinės reikšmės pažeidimo konstatavimui neturi. Todėl, teismo vertinimu, VTEK pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu IR Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas VTEK 2018-05-23 sprendimas Nr. KS-81 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.