Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-03-18 · Administracinė byla Nr. I-889-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-18
Bylos Nr.
I-889-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02170-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-889-171/2013(Proceso Nr. 3-61-3-02170-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija 38, 70.6, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės atstovui Rimantui Keruliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – LR VDI) 2012-07-13 sprendimą ir įpareigoti LR VDI išnagrinėti jo skundą iš naujo.

Skunde nurodo, kad 2012-04-13 kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl UAB „Būsto ūkis“ vadovės J. L. veiklos teisėtumo. Prašymas buvo persiųstas į LR VDI, iš kurios 2012-05-15 gavo atsakymą, kuris yra nepagrįstas ir neišsamus.

Paaiškina, kad 2011-09-26 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 3 su UAB „Būsto ūkis“, pagal kurią buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau darbdavys neatsiskaitydavo laiku. Kreipėsi į darbdavį su prašymu atsiskaityti ir išmokėti visą priklausantį darbo užmokestį, 2011-12-28 įmonės direktorė J. L. informavo, kad darbo užmokestis jau pervestas į sąskaitą. 2012-01-03 atvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), norėdamas gauti pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios suprato, jog darbo santykiai su UAB „Būsto ūkis“ nėra nutrūkę, tačiau iš 2012-01-13 pažymos Nr. 48-494-1 sužinojo, kad yra atleistas iš darbo nuo 2011-12-27. LR VDI inspektorė jam pranešė, kad jis atleistas pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. (savo noru). Kadangi prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru ar kitais DK pagrindais nerašė ir darbdaviui neteikė, 2012-02-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo.

Teigia, kad jo prašymuose ir 2011-12-28 UAB „Būsto ūkis“ vadovės el. paštu gautuose atsakymuose nėra jokios informacijos apie norą atleisti iš darbo, todėl akivaizdu, kad 2011-12-20 surašytas pareiškimas Nr. 20 jam nebuvo išsiųstas ir jo nebuvo iki tol, kol vadovė nesusipažino su ieškiniu iš teismo. Vykstant teismo procesui 2012-03-23 sužinojo, kad darbdavys nuo 2011-12-27 jį atleido ne pagal DK 127 str. 1 d., o priėmė kita įsakymą dėl DK 136 str. 3 d., t. y. sunaikino senąjį įsakymą bei gruodžio mėnesio darbo žiniaraščius (suklastojo dokumentus) ir 2012 m. kovo mėnesį pateikė VSDFV Vilniaus skyriui bei teismui kitus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės.

Nurodo, kad darbdavys, sužinojęs apie 2012-04-10 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą Nr. 4-8-4299-2, pakeitė atleidimo iš UAB „Būsto ūkis“ pagrindą ir darbo sutartis nutraukta remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p. už 2011 m. gruodžio 20–27 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtas pravaikštas. Duomenys apie pravaikštas negali būti tiesa, kadangi jis darė tokį patį darbą kaip ir vadybininkas A. A., kuriam pravaikštos nepažymėtos. Be to, pagal DK nuostatas, darbdavys neįgalų asmenį gali atleisti tik po kitų darbuotojų.

Paaiškina, kad LR VDI prašė ištirti darbdavio direktorės J. L. veiksmus bei patikrinti įmonės turimus dokumentus (galimai nuslėptus nuo teismo ir „Sodros“, susijusius su finansinėmis ataskaitomis): seną ir naują darbo laiko apskaitos žiniaraštį, mokėjimo už jį įmokas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei VSDFV Vilniaus skyriui. Akte prašė nurodyti įstatymo straipsnius, kurie pažeisti, bei kreiptis į prokuratūrą papildomai patikrinti UAB „Būsto ūkis“ vadovės veiksmus (dėl suklastoto darbo laiko apskaitos žiniaraščio, galimai melagingos finansinės veiklos bei klastojamų dokumentų). Tačiau 2012-05-15 atsakyme inspektorė K. V., nors ir nurodė savo funkcijas pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymą bei kad LR VDI specialistai, vykdydami nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš darbdavių dokumentus, kitus duomenis, reikalingus tarnybinėms funkcijoms atlikti, tačiau šios savo funkcijos neišpildė, nes atsakė tik į kelis užduotus klausimus. Inspektorė tik peržiūrėjo darbo laiką ir atlyginimą už jį, nusiuntė paklausimą direktorei J. L., tačiau, gavusi netikslų atsakymą, tyrimo neišplėtė. Plačiau išanalizavo tik laiku neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių dydį, o kitų klausimų neanalizavo ir netyrė, motyvuodama tuo, kad jie privalo būti sprendžiami teisme. Teisme yra nagrinėjama byla dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau klausimai, kurie buvo pateikti inspektorei, nėra nagrinėjami.

Teigia, kad 2012-07-13 LR VDI priėmė sprendimą, kuriame neįvertino visų jo paaiškinimų ir pridėtų įrodymų. Nors jis nurodė, kur ir kaip gali būti patikrinti informacija, tačiau LR VDI tinkamai to nepadarė. Mano, kad jo nurodytų faktų patikrinimas priklauso pareigūnams pagal kompetenciją, tačiau jie to nepadarė.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 123).

Atsiliepimas

Atsakovė LR VDI atsiliepime į skundą (b. l. 15–18) nurodė, kad sprendimas Nr. (25)SD-10513 buvo priimtas įvertinus LR VDI Vilniaus skyriaus pateiktą J. R. skundo tyrimo medžiagą bei teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo skunde iškeltus klausimus. LR VDI administracijos specialistų atliktas pakartotinis tyrimas parodė, kad LR VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė K. V. išsamiai išanalizavo tyrimo metu surinktą medžiagą, teisingai konstatavo faktus, susijusius su pareiškėjo darbo užmokesčio išmokėjimu bei darbo sutarties nutraukimu.

Pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai ir darbo reglamentas nesuteikia LR VDI pareigūnams teisės inicijuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ginčų sprendimo. Dokumentų analizės, asmenų apklausos ir jų paaiškinimų, kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir faktų vertinimo pagrindu LR VDI pareigūnai atlieka tyrimą ir teikia savo išvadas. Jie nėra įgalioti nagrinėti klausimų, kurie, kaip darbo ginčo dalykas, pagal kompetenciją nagrinėtini darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nustatyta DK XIX skyriuje, taip pat nevykdo baudžiamojo persekiojimo.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad LR VDI įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, o tokie reikalavimai, kaip įpareigoti darbdavį laiku išmokėti darbo užmokestį, galutinai atsiskaityti su darbuotoju, išmokėti kitas pinigines sumas, susijusias su darbo santykiais, laikytini darbo ginču, kurio nagrinėti LR VDI nesuteikta kompetencija.

Atsiliepimas

Atsakovė remiasi DK, Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis ir teigia, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Teismas, rengdamasis darbo bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo (darbdavio) dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą iš darbo, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas. Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka. Taigi, jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.

Pažymi, kad įstatyme įtvirtinta viešojo administravimo subjekto kompetencija negali būti aiškinama plečiamai, t. y. taip, kad viešojo administravimo subjektui būtų sukurtos naujos, įstatyme nenustatytos teisės, o kitiems asmenims atsirastų papildomos, įstatyme nenustatytos pareigos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė skundą atmesti (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad LR VDI Vilniaus skyriuje 2012-04-17 ir 2012-05-02 gauti pareiškėjo J. R. 2012-04-13 ir 2012-04-17 prašymai dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „Būsto ūkis“, darbdavio veiksmų teisėtumo, darbo sutarties nutraukimo, darbo užmokesčio nemokėjimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, drausminės nuobaudos skyrimo (b. l. 29, 31–32).

LR VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektorei K. V. ištyrus prašymuose pateiktą informaciją, 2012-05-15 priimtas sprendimas Nr. (01)SD-7304 (b. l. 28), kuriame nustatyta, jog J. R. dirbo UAB „Būsto ūkis“ nuo 2011-09-26 pagal 2011-09-26 darbo sutartį Nr. 3 plėtros vadybininku. Darbo sutartyje sutarta 1 valandos darbo diena per savaitę, mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Darbo sutartyje dėl konkrečių darbo užmokesčio mokėjimo terminų nesutarta. Darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, pažeidžiant DK 201 str. nuostatas, už 2011 m. rugsėjo–gruodžio mėnesius buvo išmokėtas tik 2011-12-28. Įvertinę bendrovės direktorės J. L. susirašinėjimo su pareiškėju elektroniniu paštu duomenis bei jos paaiškinimus, LR VDI Vilniaus skyriaus pareigūnai konstatavo, kad tarp šalių kilo individualus darbo ginčas, kuris sprendžiamas DK XIX skirsnyje nustatyta tvarka. LR VDI Vilniaus skyrius 2012-05-15 sprendime pareiškėjui taip pat paaiškinta, kad dėl visų su darbo santykiais susijusių išmokų jis turi teisę kreiptis į teismą.

Nesutikdamas su LR VDI Vilniaus skyriaus 2012-05-25 sprendimu Nr. (01)SD-7304, pareiškėjas 2012-06-11 pateikė skundą LR VDI (b. l. 25–27). Pareiškėjo manymu, jo prašymus LR VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji valstybinė darbo inspektorė K. V. išnagrinėjo neišsamiai.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius išnagrinėjo pareiškėjo skunde keliamus klausimus ir, vadovaudamasis LR VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2012-07-04 išvada Nr. D-90 (b. l. 21–24), priėmė 2012-07-13 sprendimą Nr. (25)SD-10513 (b. l. 19–20), kuriame pripažino, kad LR VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė K. V. išsamiai išanalizavo tyrimo metu surinktą medžiagą, teisingai konstatavo faktus, susijusius su J. R. darbo užmokesčio išmokėjimu bei darbo sutarties nutraukimu, t. y. veikė pagal LR VDI kompetenciją (kiek ji susijusi su darbo įstatymų priežiūra).

Byloje ginčas kilo dėl LR VDI 2012-07-13 sprendimo Nr. (25)SD-10513 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato jo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-28 nutartį adm. byloje Nr. A438-146/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui kelia reikalavimą panaikinti LR VDI 2012-07-13 sprendimą ir įpareigoti LR VDI išnagrinėti jo skundą iš naujo, o reikalavimo dėl LR VDI Vilniaus skyriaus 2012-05-25 sprendimo nesuformulavo, nors teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str., pareiškėjui pasiūlė tai padaryti (b. l. 119–120).

Vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnį Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Atsižvelgus į išdėstytas nuostatas bei įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2008-04-16 nutartį adm. byloje Nr. AS756-250-2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (I dalį), publikuotą „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m.), darytina išvada, kad tuo atveju, kai Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja asmenų prašymus ar skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo, jis veikia kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundo teismui padavimui šiuo atveju turi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dvidešimties dienų skundo padavimo terminas, nustatytas tiems atvejams, kai ginčai prieš kreipiantis į teismą būna sprendžiami išankstine jų nagrinėjimo ne teisme tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-02 nutartį adm. byloje Nr. AS442-672-2009, 2010-04-30 nutartį adm. byloje Nr. AS442-227-2010).

Teismas, remdamasis byloje esančiu prie skundo pridėtu voku (b. l. 3), kuriame buvo siųstas LR VDI 2012-07-13 sprendimas Nr. (25)SD-10513, nustatė, kad minėtą sprendimą pareiškėjas gavo 2012-07-16, o skundą teismui išsiuntė 2012-08-16, t. y. praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d. nustatytą dvidešimties dienų terminą.

Teismas 2013-01-10 nutartimi (b. l. 119–120) pareiškėjui pasiūlė pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties, su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais, tačiau pareiškėjas teismo siūlymu nepasinaudojo, prašymo nepateikė, svarbių priežasčių pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pateisinančių termino praleidimą, nenurodė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl LR VDI 2012-07-13 sprendimo Nr. (25)SD-10513 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, todėl byla vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p., 102, 105–106 str., 148–149 str. 3 d.,

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasIrena PaulauskienėDonatas Vansevičius