Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., R. K., antstolė I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. K. priklauso ½ dalis sutuoktinei priklausančio turto, t. y. R. K. lėšų (pajamų), esančių (būsiančių) VSDFV Panevėžio skyriuje.

3. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt. pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

1. Iš civilinės ir vykdomųjų bylų Nr. 0115/18/02350, 0115/21/00959 ir 0115/24/00644 duomenų nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo 2018 m. sausio 31 d., 2021 m. balandžio 2 d. ir 2023 m. liepos 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų išduotus vykdomuosius raštus civilinėse byloje Nr. L2-2325-847/2018, eL2-3319-857/2021 ir eL2-5833-732/2023 dėl 21,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 6,64 Eur žyminio mokesčio, išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomosiose bylose nustatyta, kad skolininkas V. K. yra sudaręs santuoką su R. K.. Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas nėra sudaręs vedybų sutarties. Nustačius, kad skolininko sutuoktinė gauna nuolatinę išmoka iš VSDFV, 2024 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. S-24-115-16939 dėl skolininko V. K. sutuoktinės R. K. pajamų išmokos arešto antstolė I. B. patvarkė areštuoti ½ dalį R. K. priklausančių pajamų, esančių (būsiančių) VSDFV Panevėžio skyriuje ir kitų ateityje gausimų pajamų, bet ne daugiau, kaip lėšų arešto mastas, t. y. 3049,58 Eur. Taip pat nustatyta, kad antstolė 2024 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-115-16940 dėl pasiūlymo skolininkui nustatyti turto dalį, kuriuo pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė, negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2024 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-115-19300 dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

2. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

3. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

4. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

5. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolė areštavo skolininko turtą, kurio dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Taip pat antstolė įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkui sutikimo nepateikus, išieškotojai buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotoja per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

6. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kad iš skolininko sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų yra negalimas išieškojimas.

7. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – nustatytina, kad skolininkui V. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų lėšų (pajamų), esančių (būsiančių) VSDFV Panevėžio skyriuje, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis R. K. gaunamų pajamų, esančių (būsiančių) VSDFV Panevėžio skyriuje, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.