- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-920-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00088-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- AB „LESTO“
- Trečiasis asmuo
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovui AB „LESTO“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo teikti informaciją ir viešo intereso gynimo, trečiasis asmuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. Z. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2011-12-16 sprendimą Nr. 30310-2633 kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui atsakymus į klausimus apie elektros skaitiklių parodymų kiekio perskaičiavimo teisėtumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. Z. ieškinį atsakovui AB „LESTO“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo teikti informaciją ir viešo intereso gynimo, bei su visais priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad ginčo dalyku gali būti tik toks atsakovo priimtas aktas, kuris atitinkamiems asmenims (šiuo atveju ieškovui) nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Šiuo atveju, jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdu, kad net ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, kas reiškia, kad skundžiami atsakovo veiksmai negali būti ginčo objektu, todėl ieškinį atsisakytina priimti nagrinėti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėdamas ieškinius dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių pareiškimų ar veiksmų, teismas ieškovo teisių apginti negalėtų, nes net ir ieškinio tenkinimo atveju, ieškovo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas E. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė teisėtų lūkesčių principą. Apeliantas pažymi, jog jo ieškinio pagrindas tai teisė žinoti ir būti teisėtai ir teisingai informuotu, o dalykas – įpareigojamas atsakovui atsakyti į šešis klausimus. E. Z. manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti protingą terminą jiems pašalinti, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.
Taip pat Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminus ir tvarką, 2 d. yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieškinį. Tai reiškia, kad, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, kurios nurodytos Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d., asmuo neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes yra nustatomos neigiamos prielaidos realizuoti procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme. Minėti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį yra imperatyvūs, t.y. nustačius tokius pagrindus, teismas neturi teisės pasirinkti ir privalo atsisakyti priimti ieškinį, nes tokiu atveju, esant neigiamoms prielaidoms teisės kreiptis į teismą realizavimui, civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas teisme negalimas. Pagal Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 d. 1 punkto nuostatą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą tuo atveju, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius iš viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė ieškinį, prašydamas panaikinti atsakovo 2011-12-16 sprendimą Nr. 30310-2633 kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui atsakymus į klausimus apie elektros skaitiklių parodymų kiekio perskaičiavimo teisėtumą. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau turi patikrinti, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi atsižvelgiant į ieškovo formuluojamus ieškinio reikalavimus darytina išvada, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje akivaizdu, jog net ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukels, tai reiškia, kad skundžiami atsakovo veiksmai negali būti ginčo objektu. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 nurodė, kad šioje byloje ieškinio reikalavimai neatitinka proceso normų reikalavimų, todėl teismas priimdamas ieškinį turėjo aiškiai įvardinti jo trūkumus ir suteikti ieškovei galimybę juos ištaisyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos (t.y. Nr. 3K-3-485/2008) aplinkybės yra visiškai kitokios nei nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinio proceso kodekso normų išaiškinimu, bet nesirėmė Kasacinio Teismo išvadomis padarytomis dėl konkrečių aplinkybių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.