- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- II-29-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00279-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius, Arturas Zablackas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjui P. G. ir jo atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Raimondui Virkučiui, suinteresuoto asmens I. P. atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo P. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-06-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) 2017-06-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2017-05-08 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2016-11-02 apie 8.32 val., vairuodamas automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 73.7, 161, 165 punktų reikalavimus, Alytaus mieste, šviesoforu reguliuojamoje Raudonkalnio – Jazminų – Likiškėlių – Jurgiškių gatvių sankryžoje, įvažiavo į sankryžą iš Raudonkalnio gatvės, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir susidūrė su į sankryžą iš Jazminų gatvės, degant draudžiamam šviesoforo signalui, įvažiavusiu automobiliu „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu I. P., eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nežymiai sutrikdyta I. P. sveikata. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2017-06-21 10 val. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo pateikė policijai rašytinį prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Paskirtu laiku pareiškėjas su atstovu nuvyko į policijos komisariatą ir laukė, kol bus pradėta nagrinėti jo byla, tačiau bylą turėjęs nagrinėti pareigūnas neatvyko. Galiausiai paaiškėjo, kad policijos pareigūnai sportuoja ir bus tik po pietų. Pareiškėjas su atstovu išvyko, palikę savo kontaktus, tikėdamiesi, kad pareigūnai susisieks dėl kitos posėdžio datos, tačiau 2017-06-23 portale „Mano VMI“ pareiškėjas sužinojo, kad policija jo bylą išnagrinėjo ir 2017-06-21 nutarimu paskyrė jam 75 eurų baudą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo teigimu, buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant, nors jis ir buvo pateikęs policijai raštu prašymą, kuriame be kita ko prašė apklausti liudytojus, taigi, buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo valia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tuo pažeistos ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė teikti įrodymus, pažeistas rungimosi principas. Administracinio nusižengimo byloje 2017-06-21 priimtas nutarimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepažeidė jam inkriminuotų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punktų reikalavimų. Pagal pažeidimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjas laikėsi bendrųjų eismo dalyvių pareigų, neviršijo greičio, nevairavo chuliganiškai, eisme dalyvavo dėmesingai, todėl nėra pagrindo jam inkriminuoti KET 9 punkto pažeidimo. Policijos pareigūnai be pagrindo konstatavo abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę, t. y. dėl eismo įvykio kilimo apkaltino tiek pareiškėją, tiek ir automobilio „Skoda Fabia“ vairuotoją I. P.. Įvykio tyrimo metu pareiškėjas nuo pirmos apklausos nuosekliai tvirtino, kad jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, t. y. degant eismą leidžiamam signalui. Tuo tarpu automobilio „Skoda Fabia“ vairuotoja I. P. apklausoje nurodė, kad privažiavusi Raudonkalnio – Jazminų gatvių sankryžą, ji nesustojo, jai degė geltonos spalvos šviesoforo signalas, bevažiuojant užsidegė žalias šviesoforo signalas. KET 73.7 punktas draudžia važiuoti, degant geltonam šviesoforo signalui. KET 161 punktas įpareigoja eismo dalyvius, įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. I. P. pirminiuose paaiškinimuose iš esmės pripažino, kad ji pažeidė KET 73.7, 161 punktų reikalavimus. Tai patvirtina ir tiesiogiai eismo įvykį matę liudytojai E. B., S. J.. Pagal pareigūnų logiką, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai, sektų, jog visoje sankryžoje vienu metu degė tik raudonas šviesoforo signalas. Tačiau tokia situacija negalima, tai patvirtina ir pažeidimo tyrimo metu 2017-01-16 atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu policijos pareigūnai, naudodami technines priemones, stebėjo Jazminų – Raudonkalnio gatvių sankryžoje įrengtų šviesoforų signalus, jų keitimosi seką ir laiką ir iš gautų duomenų matyti, kad eismą leidžiantys signalai besikertančiose gatvėse vienu metu nedega, t. y. negalima situacija, kad tiek pareiškėjas, tiek I. P. sankryžą kirto, degant leidžiamiems arba draudžiamiems šviesoforo signalams. Nurodytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis ANK 621 – 625 straipsniais, pareiškėjas prašė teismo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą, o teismui nusprendus, kad institucija, nesurengusi žodinio bylos nagrinėjimo, pažeidė pareiškėjo procesines teises ir apribojo galimybę gintis, prašė grąžinti bylą nagrinėti Alytaus apskrities VPK.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į P. G. skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti, policijos nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad tyrimo metu buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, būtinos bylai teisingai išnagrinėti, surinkti įrodymai įvertinti objektyviai ir visapusiškai, todėl skundas yra nepagrįstas. Skunde išdėstyti motyvai vertintini kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjant eismo įvykio, kuris įvyko 2016-11-02 apie 8.32 val. Alytaus mieste Raudonkalnio – Jazminų – Likiškėlių – Jurgiškių gatvių sankryžoje, aplinkybes, šio įvykio liudytojai, įvažiuojantys į sankryžą iš skirtingų gatvių, nurodė, kad tiek I. P., vairuodama automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi Jazminų gatve, tiek P. G., vairuodamas automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavęs Raudonkalnio gatve, į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Liudytojų parodymai išsamūs ir nuoseklūs. Duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi nenustatyta. Tai, kad minėtoje sankryžoje apie 5 sekundes visiems eismo dalyviams vienu metu dega draudžiami šviesoforo signalai (geltonas, raudonas) nustatyta eismo įvykio tyrimo metu atlikus matavimus. Tad remiantis liudytojų parodymais ir atliktais matavimais, padaryta išvada, kad abu vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.7., 73.11. ir 165 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje (b. l. 14–15).
Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime į P. G. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios pateikti reikalavimą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad P. G. buvo pateikęs bylą nagrinėjančiai institucijai tokį reikalavimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl padarytų procesinių pažeidimų yra nepagrįsti. Pareiškėjas nesutinka, kad jis padarė KET 9, 73.7, 161 ir 165 punktų pažeidimus ir savaip interpretuoja KET reikalavimus bei byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas skunde remiasi ne bylos įrodymų visuma, o tik atskirais jam naudingais įrodymais. Pareiškėjas teigia nepadaręs KET 9 punkto pažeidimų, tačiau toks teiginys yra neatitinkantis tikrovės ir niekuo nepagrįstas. Būtina pažymėti, kad iš karto po eismo įvykio, t. y. 2016-11-02 paaiškinime, P. G. pats nurodė, kad važiavo 55 km/h greičiu, taigi, jis pripažino, kad eismo įvykio metu viršijo leistiną greitį mieste. Taip pat pareiškėjas savo pirminiuose parodymuose nurodė, kad <...> Privažiavau šviesoforą, tuo metu jau mirksėjo žalia šviesa, turėjo persijungti į raudoną šviesą, bet važiuodamas nepristabdžiau ir įvažiavau į sankryžą“. Tokie pareiškėjo pirminiai parodymai rodo, kad P. G. suvokė, jog dar prieš įvažiuojant į sankryžą turi užsidegti raudonas šviesoforo signalas, tačiau jis automobilio nestabdė. Šios aplinkybės liudija, kad pareiškėjas, važiuodamas mieste, viršijo leistiną greitį ir dalyvaudamas eisme buvo nedėmesingas, todėl pareiškėjui pagrįstai inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas. KET 73.7 punktas numato, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Nors pareiškėjas neigia, kad į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam (geltonos ar raudonos spalvos) šviesoforo signalui, tačiau tokią jo versiją paneigia tyrimo metu duoti liudytojų B. B. ir G. M. parodymai, kad pareiškėjo vairuojamas „Opel“ markės automobilis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pareiškėjas skunde pateikė versiją, kad ne jis, o I. P. kirto šviesoforu reguliuojamą sankryža pažeisdama KET 73.7, 161 punktų reikalavimus, nes taip neva nurodė įvykį matę liudytojai E. B. ir S. J., tačiau šių liudytojų parodymų objektyvumas kelia pagrįstas abejones. S. J. apklausos protokole nurodė, kad mikroautobuso vairuotojas jos klausė, ar ji matė eismo įvykį ir ar gali paliudyti, kad vaikinas dėl eismo įvykio nekaltas. Be to, S. J. pripažino, kad pareiškėjas buvo pas ją atvykęs ir klausė, ar ji gali nuvykti į policiją. Tokie S. J. parodymai atskleidžia tai, kad autobuso vairuotojas E. B. kažkokiais ryšiais yra susijęs su eismo įvykyje dalyvavusiu P. G., nes būtent jis perdavė P. G. S. J. asmeninius kontaktus iš karto, kai pakalbėjo su S. J. dėl liudijimo, kad <...> vaikinas dėl eismo įvykio nekaltas <...>. Be to, P. G. prieš S. J. apklausą policijoje buvo nuvykęs pas ją pasikalbėti, tuo tarpu S. J. apklausos metu teigė, kad ji nepažįsta eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir nėra su jais bendravusi. E. B. taip pat aiškino, kad nepažįsta eismo įvykyje dalyvavusių asmenų, nors būtent jis suorganizavo pareiškėjo ir S. J. susitikimą dar prieš pastarosios apklausą policijoje. Eismo įvykis įvyko 2016-11-02, o E. B. parodymus davė po 7 dienų, t. y. 2016-11-09, S. J. – 2016-11-10, t. y. praėjus 8 dienoms po įvykio. Galima daryti prielaidą, kad šie liudytojai, pabendravę su eismo įvykyje dalyvavusiu P. G. ir suderinę parodymus, nusprendė atvykti į policiją papasakoti apie eismo įvykį. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas subjektyviai ir visiškai nepagrįstai vertina eismo įvykio aplinkybes ir neobjektyviai daro išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, todėl nėra jokio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą P. G. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjas P. G. prašė tenkinti jo skundą ir bylą nutraukti. Teigė, kad eismo įvykis kilo tik dėl I. P. kaltės, nes ji įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Tuo tarpu jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, toks signalas pagal KET 73.3 punktą leidžia eismą. Važiuodamas Raudonkalnio gatve leistinu, apie 50 km/h greičiu ir artėdamas prie sankryžos, jis matė, kad jam dega žalias šviesoforo signalas, o likus 4–5 metrams iki „Stop“ linijos žalia šviesa pradėjo mirksėti, tačiau jis nestabdė, nes stabdymas būtų buvęs staigus, o tai, įvertinus šlapią kelio dangą, būtų nesaugu, todėl apsidairęs į šonus ir matydamas, kad tiek iš kairės, tiek iš dešinės nėra judančių transporto priemonių, jis nutarė važiuoti toliau ir judėjo per sankryžą tiesiai į Likiškėlių gatvę, bet tada netikėtai kelią jam užtvėrė I. P. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, todėl jis nespėjo išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į „Skoda Fabia“ dešinį šoną. Policijos nutarime nurodyta, kad jis irgi įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, bet konkrečiai nenurodyta, koks tai signalas – raudonas ar geltonas. Eismą draudžia abu šie signalai, tačiau pagal KET 166 punktą, kai užsidega geltonas signalas, vairuotojui leidžiama važiuoti toliau, jeigu jis galėtų sustoti prieš „Stop“ liniją tik staigiai stabdydamas. Būtent tuo ir vadovavosi pareiškėjas, kai įvažiavo į sankryžą degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui. Po susidūrimo jis išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie „Skoda Fabia“ vairuotojos, jai pasakė, kad jis važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, tuo tarpu I. P. buvo sutrikusi, aiškino, kad jai irgi turėjo degti žalias signalas, bet ji nebuvo tuo tikra. I. P. paskambino sutuoktiniui. Šiam prisistačius, jie nesutarė dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio, todėl iškvietė policiją. Iki atvykstant pareigūnams pasirodė „AlytusPlius“ žurnaliste prisistačiusi moteris, ji nufotografavo apgadintus automobilius. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie patikrino abiejų vairuotojų blaivumą, nustatė, kad abu blaivūs. Jokių eismo įvykio liudytojų tuo metu nebuvo. Po 15 – 20 min. prisistatė B. B., kuris pradėjo aiškinti, kad matė eismo įvykį, važiavo Jurgiškių gatve, per sankryžą jam reikėjo važiuoti tiesiai į Jazminų gatvę, bet jis sustojo prieš „Stop“ liniją, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. B. B. teigė, kad I. P. įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Bet jeigu tikėti tokiais B. B. parodymais, tai tada ir pastarajam, stovėjusiam priešingoje pusėje, turėjo degti žalias šviesoforo signalas, todėl neaišku, kodėl jis nevažiavo, o stovėjo prie šviesoforo. Pareiškėjo teigimu, liudytojo B. B. parodymai nepatikimi, nenuoseklūs, apskritai neaišku, kodėl jis atėjo į eismo įvykio vietą praėjus 20 min. po eismo įvykio. Kitą dieną po įvykio pareiškėjas internete, „AlytusPlius.lt“ svetainėje, rado informaciją, jog eismo įvykį matė žmogus, kuris teigė, jog „Skoda Fabia“ įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Pareiškėjas susisiekė su „Alytus Plius“ redaktore ir taip gavo mikroautobuso vairuotojo E. B., stovėjusio prie šviesoforo Jazminų gatvėje ir mačiusio eismo įvykį, duomenis, juos perdavė policijos tyrėjui. Be to, jam pavyko gauti informaciją, kad eismo įvykį matė mikroautobusu važiavusi moteris, dirbanti žuvies kioske, taip pareiškėjas surado S. J., kuri patvirtino, kad matė eismo įvykį ir gali duoti parodymus, jos kontaktus pareiškėjas irgi perdavė policijai. Liudytojas G. M., kurio parodymais rėmėsi policija, priimdama ginčijamą nutarimą, atsirado praėjus šešiems mėnesiams po eismo įvykio. G. M. parodymai, kad po eismo įvykio prie susidūrusių automobilių buvo priėjęs kažkoks pėsčiasis, neatitinka faktinių aplinkybių, nes nebuvo jokio pėsčiojo. Be to, pareiškėjas teigė nematęs iš priekio, t. y. Likiškėlių gatvėje, prie šviesoforo stovėjusio automobilio „Renault Trafic“. Galėjo būti, kad šis automobilis tik artėjo prie sankryžos, todėl G. M. galimai sąžiningai klysta, teigdamas, kad pareiškėjas įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.
Alytaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti P. G. skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dėl 2016-11-02 eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobiliai „Skoda Fabia“, vairuojamas I. P. ir „O. V.“, vairuojamas P. G., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu nustačius, kad I. P. padarytas sveikatos sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o medžiaga perduota Kelių policijos skyriui spręsti dėl eismo įvykyje dalyvavusių asmenų administracinės atsakomybės. Atliekant eismo įvykio tyrimą, buvo renkama medžiaga, apklausiami liudytojai, nes nei vienas vairuotojas nepripažino kaltės, abu teigė, kad į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam eismo signalui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas ir nustatyta, kad minėtoje sankryžoje įrengti šviesoforai sureguliuoti taip, kad beveik 5 sekundes visiems eismo dalyviams dega draudžiamas šviesoforo signalas, t. y. kartu įjungti geltonas ir raudonas signalai, kurie draudžia eismą. Taip pat buvo apklausti liudytojai – vairuotojai, kurie, stovėdami skirtingose gatvėse, t. y. Jazminų, Likiškėlių ir Jurgiškių gatvėse, matė eismo įvykį, ir jie visi teigė, kad tiek „Skoda Fabia“, tiek ir „O. V.“ vairuotojas įvažiavo į sankryžą degant raudonam, t. y. draudžiamam šviesoforo signalui. Įvertinus byloje surinktus duomenis, abiems eismo įvykyje dalyvavusiems vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir paskirtos administracinės nuobaudos. I. P. protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, ji pripažino kaltę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir sumokėjo pusę sankcijoje numatytos baudos. P. G. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nes jis nepateikė reikalavimo surengti žodinį nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavusi I. P. ir jos atstovas prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad 2016-11-02 apie 8.30 val. I. P. vairavo automobilį „Skoda Fabia“ ir važiavo Jazminų gatve link Jurgiškių gatvės. Sankryžoje jai reikėjo važiuoti tiesiai. Artėdama prie sankryžos, matė, kad dega geltonas šviesoforo signalas. Ji važiavo apie 30 km/h greičiu. Kai privažiavo sankryžą, jai užsidegė žalia šviesa ir ji judėjo tiesiai, tačiau jau beveik pravažiavusi sankryžą pajuto smūgį į savo automobilio dešinį šoną, į ją atsitrenkė P. G. vairuojamas automobilis. Prieš įvažiuodama į sankryžą ji nežiūrėjo dešinėn ir nematė, ar Raudonkalnio gatve važiavo koks automobilis. Policijoje jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, protokole buvo įrašytas administracinis nurodymas iki nustatytos dienos sumokėti pusę baudos, ką ji ir padarė, nes norėjo, kad procesas kuo greičiau pasibaigtų. Eismo įvykio tyrimas užsitęsė pusę metų, ji tuo metu laukėsi vaiko, nerimavo dėl savo sveikatos būklės, todėl teisiniai ginčai jai nelabai rūpėjo.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2016-11-02 apie 8.21 val. jo vairuojamas keleivinis (maršrutinis) autobusas važiavo Jazminų gatve ir artėjo prie sankryžos su Jurgiškių, Raudonkalnio ir Likiškėlių gatvėmis. Prieš sankryžą prie „Stop“ linijos jis sustabdė autobusą, nes užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę, todėl jis stovėjo antroje eismo juostoje. Tuo metu Jazminų gatve pirma eismo juosta važiavęs lengvasis „Skoda“ markės automobilis, nesustodamas prie „Stop“ linijos, įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir judėjo tolygiai, nei greitėjo, nei lėtėjo. Tai pamatęs, E. B. garsiai ištarė „ką ji daro, važiuoja per raudoną“, šiuos jo žodžius galėjo girdėti autobuso keleiviai. Tuo momentu nuo Raudonkalnio gatvės į sankryžą įvažiavo šviesios spalvos automobilis ir trenkėsi į „Skoda“ automobilio šoną. Liudytojas stebėjo, kaip iš susidūrusių automobilių išlipo vairuotojai, pamatė, kad „Skodą“ vairavo moteris, o šviesios spalvos automobilį – vyras. Jis pats vis dar stovėjo, nes jam tebedegė raudonas šviesoforo signalas. Ir tik tada, kai abu susidūrę vairuotojai nuėjo prie „Skodos“ galinės dalies, jam užsidegė žalias signalas ir jis įvažiavo į sankryžą, suko į kairę ir nuvažiavo. Prie sankryžoje susidūrusių automobilių buvo tik vairuotojai, kiti asmenys nebuvo priėję. Pirmame sustojime jis paskambino į „Alytus plius“ redakciją ir pranešė apie eismo įvykį. Vėliau gavo šaukimą atvykti į policiją. Ten apklausiamas papasakojo kokias aplinkybes matė. Jis yra įsitikinęs, kad „Skoda“ automobilio vairuotoja į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Koks šviesoforo signalas degė vairuotojui, įvažiavusiam į sankryžą iš Raudonkalnio gatvės, liudytojas negalėjo pasakyti, nes jis nematė, jis tik gali daryti prielaidą, kad šiam vairuotojui turėjo degti žalias, eismą leidžiantis signalas. Jis nėra P. G. pažįstamas ir šis neprašė paliudyti jo naudai.
Liudytoja S. J., apklausta teisme, parodė, kad ji vyko į darbą mikroautobusu, važiavo Jazminų gatve. Sankryžoje autobusiukas turėjo sukti į kairę, t. y. į Likiškėlių gatvę. Prieš sankryžą mikroautobuso vairuotojas sustojo, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Po kelių sekundžių vairuotojas šūktelėjo „kur ji važiuoja per raudoną“. Ir po šių jo žodžių sankryžoje įvyko avarija, į automobilį, kuris įvažiavo į sankryžą iš Jazminų gatvės degant raudonam šviesoforo signalui, atsitrenkė iš Raudonkalnio gatvės į sankryžą įvažiavęs šviesios spalvos automobilis. Mikroautobuso vairuotojas kažkam paskambino ir pasakė, kad „vaikinas važiavo per žalią, o moteris per raudoną“. Jie vis dar stovėjo ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Šiam užsidegus, mikroautobuso vairuotojas pajudėjo, darė posūkį į kairę ir jie nesustoję nuvažiavo. Liudytoja nurodė nemačiusi, kad iki eismo įvykio Likiškėlių gatvėje prie šviesoforo būtų stovėjęs koks nors automobilis. Taip pat ji nematė, kad sankryžoje prie susidūrusių automobilių būtų priėjęs pėsčiasis. Po kelių dienų, kai ji vėl tuo pačiu mikroautobusu važiavo į darbą, vairuotojas jai pasakė, kad jį kviečia į policiją paliudyti dėl eismo įvykio, ir klausė, ar ji eitų liudyti. Po to pas ją į darbą atvažiavo P. G., kurio iki tol ji nepažinojo, ir teiravosi, ar ji matė eismo įvykį. Kai ji tai patvirtino, netrukus sulaukė policijos tyrėjo telefoninio skambučio ir buvo pakviesta atvykti į apklausą.
Liudytojas G. M. apklaustas teisme parodė, kad 2016-11-02 ryte apie 8.30 val. jis važiavo automobiliu „Renault Trafic“ Likiškėlių gatve. Jo greitis buvo apie 50 km/h. Kelias nebuvo slidus, tik šlapias. Artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su Jurgiškių, Raudonkalnio ir Jazminų gatvėmis, prieš 20–30 metrų pamatė, kad jam pradėjo mirksėti žalias signalas, suprato, kad nespės pravažiuoti sankryžą, todėl stabdė ir kai sustojo prie „Stop“ linijos jam užsidegė raudonas signalas. Tuo tarpu priešpriešinėje Raudonkalnio gatvėje nuo kalno leidosi „Opel“ markės automobilis, kuriam irgi turėjo degti toks pat šviesoforo signalas, tačiau šis automobilis nestabdydamas įvažiavo į sankryžą ir atsitrenkė į kitą, iš Jazminų gatvės į sankryžą įvažiavusį „Skoda“ markės automobilį. Iš susidūrusių automobilių išlipo vairuotojai. Tuo momentu į sankryžą iš Jazminų gatvės įvažiavo ir mikroautobusas, kuris darė kairį posūkį į Likiškėlių gatvę. G. M. nuomone automobilis „Skoda“, kuris į sankryžą iš Jazminų gatvės įvažiavo pirmiau nei mikroautobusas, važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Taip pat jis nurodė matęs, kad po automobilių susidūrimo prie „Skoda“ automobilį vairavusios moters buvo priėjęs pėsčiasis, kuris prieš tai stovėjo saugumo salelėje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, G. M. nesustojęs pravažiavo sankryžą, nes matė, kad sužeistų žmonių nebuvo. Vėliau internete rado informaciją, kad policija prašo atsiliepti asmenis, mačiusius eismo įvykio aplinkybes, todėl jis nuvykęs davė parodymus.
Iš 2017-05-08 administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad I. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, t. y. dėl to, kad ji 2016-11-02 apie 8.32 val., vairuodama automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alytuje, šviesoforu reguliuojamoje Raudonkalnio–Jazminų–Likiškėlių–Jurgiškių gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 73.7, 161, 165 punktų reikalavimus, įvažiavo į sankryžą iš Jazminų gatvės degant draudžiamam šviesoforo signalui ir susidūrė su į sankryžą iš Raudonkalnio gatvės degant draudžiamam šviesoforo signalui įvažiavusiu ir važiuojančiu tiesiai automobiliu „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu P. G., eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, susižalojo I. P., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; protokole įrašytas I. P. pasiaiškinimas, kad su padarytu nusižengimu ji sutinka ir kad susipažinusi su G. M. parodymais ji pripažįsta, jog galėjo važiuoti degant draudžiamam šviesoforo signalui. Į I. P. surašytą administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas iki 2017-05-23 sumokėti 30 Eur dydžio baudą (administracinio nusižengimo byla, b. l. 80). I. P. įvykdė administracinį nurodymą ir 2017-05-10 sumokėjo 30 Eur baudą (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, kad P. G. skundas dėl Alytaus apskrities VPK 2017-06-21 nutarimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014, 2015-03-31 nutartis byloje Nr. 2AT-27-976/2015 ir kt.)
P. G. nesutinka su Alytaus apskrities VPK 2017-06-21 nutarime padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį dėl 2016-11-02 eismo įvykio, kai šviesoforu reguliuojamoje Raudonkalnio–Jazminų–Likiškėlių–Jurgiškių gatvių sankryžoje Alytaus mieste jis, vairuodamas automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su I. P. vairuojamu automobiliu „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Tiek eismo įvykio tyrimo metu, tiek ir teisme pareiškėjas P. G. vienodai aiškino, kad jis nepažeidė jam inkriminuotų KET 9, 73.7, 161, 165 punktų, nes vairuodamas automobilį laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, nesudarė kliūčių eismui, neviršijo greičio (nurodo važiavęs 50 km/h greičiu) ir į sankryžą įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, todėl jis nesutinka su Alytaus apskrities VPK 2017-06-21 nutarime padarytomis išvadomis, kad į sankryžą jis įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Pareiškėjas yra teisus, teigdamas, kad policijos 2017-06-21 nutarime nėra aiškiai nurodyta koks konkrečiai buvo eismą draudžiantis šviesoforo signalas, kuriam degant jis įvažiavo į sankryžą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą Alytaus apskrities VPK nurodė, kad pagal nustatytas eismo įvykio aplinkybes P. G. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir todėl tikėtina, kad tiek jis, tiek ir I. P. pažeidė KET 73.7., 73.11. ir 165 punktų reikalavimus (b. l. 14). Tačiau teismas pažymi, kad policijos 2017-06-21 nutarime yra nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė KET 73.7 punktą (73.11 punktas nenurodytas), vadinasi pagal pareiškėjui suformuluotą kaltinimą P. G. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. KET 73.7 punkte nurodyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 p.p. nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 166 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Pagal KET 165 punkto nuostatas vairuotojas, esant draudžiamam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ ir (ar) „Stop“ liniją. P. G. nurodo, kad į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui ir net jeigu tuo momentu būtų užsidegęs geltonas signalas, draudžiantis eismą, jam galioja KET 166 punkte numatyta išimtis, nes jam būtų reikėję staigiai stabdyti. Policijos 2017-06-21 nutarime apie KET 166 punkte numatytą išimtį nėra nieko pasisakyta. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad I. P., su kurios vairuojamu automobiliu susidūrė į sankryžą įvažiavęs P. G., pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors teismo posėdžio metu I. P. aiškino, kad ji važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau įvertinus tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą I. P. pripažino pažeidusi KET reikalavimus ir įvykdė administracinį nurodymą, taip pat remiantis liudytojų E. B., S. J. parodymais, kad Jazminų gatve važiavęs automobilis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, preziumuojama, jog I. P. pažeidė KET 9, 73.7, 161, 165 punktų reikalavimus, kas ir buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Policija, 2017-06-21 nutarime padariusi išvadą, kad dėl eismo įvykio kaltas ir P. G., pažeidęs tuos pačius KET 9, 73.7, 161, 165 punktus kaip ir I. P., iš esmės pasirėmė prieštaringais įrodymais ir nevertino jų visumos. Sprendžiant dėl vairuotojos I. P. kaltės, policija vadovavosi liudytojų E. B. ir S. J. parodymais, kad I. P. įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Tuo tarpu sprendžiant dėl vairuotojo P. G. kaltės, policija šių liudytojų parodymus vertino tik tiek, kiek jie susiję su I. P. veiksmais, bet nepasisakė, kodėl atmeta jų parodymus, susijusius su P. G. veiksmais. Teisme apklausti liudytojai E. B. ir S. J. patvirtino matę, kaip moters vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, todėl jų teigimu būtent tai ir buvo eismo įvykio priežastimi, nes Raudonkalnio gatve važiavusiam automobiliui tuo metu, kai Jazminų gatvėje degė raudonas šviesoforo signalas, turėjo degti eismą leidžiantis signalas. Netikėti liudytojų E. B. ir S. J. parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs, atitinka faktines įvykio aplinkybes ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Liudytojo B. B. parodymus, kad I. P. įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, teismas vertina kaip nepatikimus ir juos atmeta, nes jie neatitinka policijos tyrimo metu nustatytų faktinių eismo įvykio aplinkybių, kurios konstatuotos I. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole, ir aiškiai prieštarauja E. B. bei S. J. parodymams. Taigi, pripažinus, kad I. P. įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, galima manyti, kad P. G. turėjo degti eismą leidžiantis žalias signalas arba geltonas šviesoforo signalas. Policijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant dėl P. G. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, reikia remtis liudytojo G. M. parodymais, jog Likiškėlių gatvėje užsidegus raudonam šviesoforo signalui toks pats signalas turėjo degti ir priešingoje sankryžos pusėje Raudonkalnio gatve važiavusiam P. G., taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliktos apžiūros protokolo duomenimis, pagal kuriuos sankryžoje Jazminų ir Raudonkalnio gatvėse vienu metu beveik tris sekundes dega raudonas šviesoforo signalas, skirtas sankryžos išsivalymui, todėl darytina išvada, kad P. G. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam signalui. Tačiau, kaip jau minėta, policijos 2017-06-21 nutarime (taip pat ir administracinio nusižengimo protokole) P. G. kaltinamas pažeidęs KET 73.7 punktą, t. y. jis kaltinamas įvažiavęs į sankryžą degant geltonam, o ne raudonam šviesoforo signalui, apie KET 166 punkte nurodytus atvejus nutarime nepasisakyta. Be to, pažymėtina, kad 2017-01-16 apžiūros protokolo duomenys (administracinio nusižengimo byla, b. l. 50–52) neatitinka UAB „Ordo“ 2017-01-18 rašte pateiktos informacijos apie Likiškėlių–Jurgiškių–Raudonkalnio–Jazminų gatvių sankryžos šviesoforinio objekto veikimo ciklą. Pagal įmonės „Ordo“ pateiktus duomenis Likiškėlių ir Raudonkalnio gatvėse raudonas šviesoforo signalas veikia 25 sek., raudonas su geltonu – 3 sek., žalias šviesoforo signalas – 39 sek., geltonas – 3 sek., o Jurgiškių ir Jazminų gatvėse raudonas šviesoforo signalas veikia 39 sek., raudonas su geltonu – 3 sek., žalias šviesoforo signalas veikia 25 sek., geltonas – 3 sek. (administracinio nusižengimo byla, b. l. 78). Tuo tarpu policijos tyrėjo 2017-01-16 apžiūros protokole fiksuota, kad Raudonkalnio gatvės pusėje žalias šviesoforo signalas dega 26,22 sek., po to žalios spalvos signalas mirksi 2,79 sek, po ko žalias signalas persijungia į geltonos spalvos signalą, kuris dega 2,91 sek., po to užsidega raudonas signalas, taigi, pagal protokolo duomenis žalias signalas Raudonkalnio gatvėje dega iš viso 29,01 sek., gi pagal „Ordo“– 39 sek., šis prieštaravimas administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo pašalintas, o tai sudaro pagrindą abejoti 2017-01-16 apžiūros protokolo duomenimis. Beje, 2017-01-16 apžiūra atlikta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims. Remtis vien tik liudytojo G. M. parodymais, kad Raudonkalnio gatve važiavęs P. G. įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad ne tik pareiškėjas, bet ir eismo įvykio liudytojai E. B., S. J. nurodė nematę, kad iki eismo įvykio Likiškėlių gatvėje prieš šviesoforą prie „Stop“ linijos būtų stovėjęs koks nors automobilis. Taip pat šie asmenys nurodė, kad saugumo salelėje Jurgiškių gatvėje nebuvo jokio pėsčiojo, apie kurį nurodė liudytojas G. M.. Todėl G. M. parodymai, kad pareiškėjas į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, kelia abejones. Neatmetama galimybė, kad P. G. prie sankryžos priartėjo pirmiau nei G. M. ir todėl nebūtinai jam turėjo degti raudonas šviesoforo signalas kaip ir G. M., nes pastarojo teigimu raudonas signalas užsidegė tik jam jau visiškai sustojus prie „Stop“ linijos. Be to, reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad įvykio tyrimo metu liudytojas G. M. buvo apklaustas praėjus beveik šešiems mėnesiams po eismo įvykio (apklaustas 2017-04-26). Praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo įvykio, apie kurį duodami parodymai, neišvengiamai turi įtakos parodymų išsamumui ir patikimumui. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad P. G. yra kaltas padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir spėjimais, ji gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tuo pagrindu teismas pripažįsta, kad Alytaus apskrities VPK 2017-06-21 nutarime padarytos išvados dėl P. G. kaltės yra nepagrįstos, kas sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjo ginčijamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Padarius tokią išvadą, netenka prasmės P. G. skunde keliamas klausimas dėl procesinių pažeidimų, padarytų nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 21 d. nutarimą, priimtą P. G. administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.