- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e1-364-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49023-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- E. R.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektriku-santechniku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R., smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. jis, 2023 m. gruodžio 24 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu panaudojo šeimos narės – sutuoktinės Z. R., atžvilgiu fizinį smurtą – paėmęs nuo stalo stiklinę, tyčia laikydamas ją rankoje, sudavė stikline nukentėjusiajai Z. R. į kaktą, taip padarė nukentėjusiajai Z. R. kirstinę žaizdą kaktoje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis E. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino. Parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam bei kitiems jo broliams bei seserims. Šis namas yra paveldėtas. Z. R. yra jo sutuoktinė, su kuria jie yra susituokę apie (duomenys neskelbtini) metų, turi bendrus vaikus, tačiau jie yra pilnamečiai ir gyvena atskirai nuo jų, jie gyvena dviese. 2023 m. gruodžio 24 d. šventė Kūčias ir kartu su sutuoktine vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę, kartu išgėrė 1 l talpos degtinės ir 2 litrus alaus. Maždaug apie 20.30 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinė jį pastūmė ir jis atsitrenkė į krėslo kampą, šiuo metu jam skauda kairį šoną ir sunku kvėpuoti. Po to, kai sutuoktinė jį pastūmė, jis paėmė nuo stalo tuščią stiklinę, kurią metė į savo sutuoktinę, matė kad stiklinė pataikė jai į kaktą, kraujas buvo, bet nedaug. Sutuoktinė iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir kartu su jais atvyko ir policijos pareigūnai. Atvykusi greitoji sutuoktinę išvežė į ligoninę, o policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl savo sutuoktinei sukelto fizinio skausmo jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (el. b. t. 2, b. l. 7–10).
2024 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. R. parodė, kad ankstesni parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis. Kaltę savo dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai, nori paaiškinti, kad jis, kiek atsimena, metė stiklinę į savo sutuoktinę, o ne rankoje ją laikydamas sudavė smūgį, bet šioje vietoje nėra tikras kaip iš tikrųjų buvo, bet pripažįsta, kad tyčia metė ar sudavė stikline žmonai, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą ir ją sužalodamas. Nuo jos stovėjo kažkur 2 metrų atstumu. Nesudužo stiklinė, po stalu stiklinė nuriedėjo. Buvo kraujas, bet ant grindų nebuvo, tik ant skuduro, kurį žmona pridėjo prie kaktos. Supyko, kad ji jį pastūmė, dėl to taip pasielgė. Kiek pamena radijo nėjo jis išjungti, arba neprisimena šito, nepamena, kad dėl radijo konfliktas kažkoks tarp jų būtų. Labai gailisi taip pasielgęs, daugiau tai nepasikartos. Anksčiau yra smurtavęs prieš žmoną, sutaikė juos tuomet, praeitais metais tai buvo berods. Yra dirbantis, žmona niekur nedirba. Ligonių kasoms įsipareigoja atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, t. y. 97,56 Eur (el. b. t. 2, b. l. 47–50).
Kaltinamojo E. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
2023 m. gruodžio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. R. parodė, kad su savo vyru E. R. gyvena kartu apie (duomenys neskelbtini) metus. Per šiuos metus vyras prieš ją smurtavo ne vieną kartą, jis naudojasi tuo, kad ji neturi kur išeiti, neturi savo namų. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 20.30 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji gulėjo ant sofos prie šventinio stalo ir klausėsi pamaldų lenkų kalba, vyras E. R. gulėjo savo lovoje už spintos. Jam nepatinka, kaip ji klausosi pamaldų lenkų kalba, todėl jis nubėgo į virtuvę ir ištraukė radijo imtuvo kištuką iš rozetės. Po šio vyro veiksmo ji ketino eiti vėl įjungti radiją, bet vyras tuo metu nuo stalo paėmė stiklinę ir užsimojęs dešine ranka, rankoje laikydamas stiklinę, jai smūgiavo į kaktą. Kuria stiklinės dalimi pataikė nežino. Po smūgio sąmonės neprarado, nukrito ant sofos, galvą užsidengė skuduru, kurį rado šalia. Vyras daugiau smūgių nesudavė ir liepė jai eiti miegoti, ji atsakė, kaip jai eiti miegoti, jei jai iš galvos bėga kraujas. Smūgį nuo 1 iki 10 skausmo skalėje vertina 5. Iš karto po smūgio išbėgo į lauką išsikvietė medikus, o po to policiją. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, bet ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Prie apklausos prideda medicininio dokumento iš Žalgirio klinikos išrašą (el. b. t. 1, b. l. 47–51).
2024 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji Z. R. parodė, kad anksčiau duotus parodymus atsimena, jie yra teisingi. Papildomai gali paaiškinti, kad žodinio konflikto metu su vyru, dėl to, kad ji klausėsi pamaldų lenkų kalba, jis supyko, nes jam tikriausiai trukdė garsiai įjungtas radijas, išėmė kištuką iš rozetės, atėjo į kambarį. Tuo metu ji jau atsikėlusi nuo lovos buvo ir norėjo eiti įjungti radiją, bet vyras E. R. paėmė stiklinę nuo stalo ir laikydamas ją rankoje vieną kartą stikline sudavė jai į kaktą, po ko jai pradėjo bėgti kraujas iškart, praskėlė kaktą. Tyčia tai padarė iš pykčio. Abu neblaivūs buvo, be jokios priežasties jai trenkė stikline į kaktą, tačiau kurią stiklinės dalimi ji nežino, viskas greitai įvyko, nepastebėjo. Kur tą stiklinę jis padėjo ji nematė. Iškart galvojo, kad sudužo stiklinė, bet jokių šūkių nebuvo kambaryje. Arti jos stovėdamas per mažiau nei metrą atstumu, sudavė jai. Tik vieną smūgį stikline sudavė, daugiau nemušė. Smūgis buvo stiprus, skaudėjo jai, po smūgio nukrito ant lovos, bet nesusižeidė krisdama, iškart pagriebė po ranka buvusius marškinėlius ir uždengė kaktą jais, kraujuoti marškiniai buvo. Vėliau juos sudegino, negalvojo kad reikėtų juos išsaugoti. Baisiai kraujuoti buvo, tai sudegino užtat. Vyras matė, kad jai kraujuoja. Kraujo lašų ant grindų nebuvo, nes staigiai pasiėmė marškinėlius ir juos pridėjo prie kaktos, ir iškart išėjo į kiemą. Ji pati išėjusi į kiemą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o policiją iškvietė seselė, pati pareigūnų nekvietė. Ją greitoji nuvežė į Žalgirio klinikas, kur jai susiuvo žaizdą ir paleido gydytis namo. Daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, nebuvo tokio poreikio. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ieškinio ji nereikš, bet nori, kad vyras už savo neteisėtus veiksmus atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Konflikto metu buvo dviese, sūnus buvo išvažiavęs jau. Ji vyro nestūmė, pasakė tik, kad eina įjungti radiją ir viskas. Net barnio jokio didelio nebuvo tarp jų. Atvykusiems į namus pareigūnams nepateikė kraujuotų marškinėlių, nes jos niekas neprašė (el. b. t. 1, b. l. 60–63).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas K. Stašys parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2023 m. gruodžio 24 d. dirbant pagal nustatytą darbo grafiką kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėju D. Nosovičiumi, apie 20.34 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad vyras sumušė žmoną, pranešėjas GMP dispečerinė, nustatyta galvos trauma. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) automobilyje nukentėjusiajai Z. R. buvo teikiama pirmoji medicininė pagalba, ant kaktos jai buvo užklijuotas tvarstis. Moteris paaiškino, kad ji kreipėsi į medikus, nes vyras E. R., metęs stiklinę, prakirto jai kaktą. Moteris kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas, nustatytas 2,01 promilių girtumas. Namo viduje buvo vyras, kuris paaiškino, kad su stikline jos nemušė, galimai ją tik pastūmė, arba pati nugriuvo ir susižalojo. E. R. nustatytas 1,80 prom. girtumas. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių dėmių, panašių į kraujo dėmes ir stiklo šukių, neaptikta. Apžiūros metu jokie daiktai ar objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nebuvo paimti. Nukentėjusiąją Z. R. GMP išvežė į Žalgirio kliniką. Kadangi moters kakta buvo sužalota, greitoji ją pristatė į ligoninę, įvykis pasitvirtino, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Įtariamasis E. R. buvo laikinai sulaikytas (el. b. t. 1, b. l. 134–137).
Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0022 (patikros sertifikato Nr. 1989036) duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 24 d. 21.30 val. E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 1,80 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 36).
Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0022 (patikros sertifikato Nr. 1989036) duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 24 d. 21.04 val. Z. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 2,01 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 36).
2024 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad specialistė, atlikusi dokumentų tyrimą, padarė išvadą, kad Z. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyta žaizda kaktoje, kuri įvardinta kaip kirstinė ir padaryta kietu briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad Z. R. sužalojimo jai padarymo metu ir po to, galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių ir nuo narkotizacijos alkoholiu tuo metu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas atsitrenkiant į kietą, briauną turintį paviršių (el. b. t. 1, b. l. 114–117).
2024 m. sausio 2 d. perklausus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad paskambinusi greitosios medicinos pagalbos medikė pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga policija, nes yra sumušta moteris, nustatyta galvos žaizda (el. b. l. 1, b. l. 152–154).
2024 m. sausio 18 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo greitosios pagalbos automobilyje. Pokalbis su nukentėjusiąja vyksta rusų kalba. Moteris paaiškina, kad sūnui išvažiavus, ji klausė pamaldų lenkų kalba, o tai nepatiko jos vyrui, jis atsikėlė, stikline sudavė ir išėjo. Namuose nieko daugiau nebuvo, tik jie dviese. Jai patikrintas blaivumas. Moteriai uždėtas tvarstis ant kaktos. Vyras nurodo (bendrauja rusų kalba), kad pati nugriuvo, o kaltę verčia ant jo. Moteris parodo lovą kambaryje, kur gulėjo ir klausė radijo ir paaiškina, kad vyras sudavė stikline į kaktą, kurios nėra, sudužo, ji visas šukes sutvarkė. Ji klausė pamaldų, jam atsibodo, jis atsikėlė, sudavė stikline jai ir išėjo. Ji nematė, kad sudužtų stiklinė, bet vyras lakstė aplink, keturios stiklinės buvo, o liko trys. Buvo keturios stiklinės, nes svečiuose buvo sūnus ir anūkė, o jiems išvažiavus dviese liko, nebuvo jų, kai konfliktas įvyko. Moteris kalba nerišliai. Pareigūnai stiklo šukių ar kraujo dėmių įvykio vietoje neaptiko. Vyras paaiškina, kad galimai ją pastūmė, bet stikline nesudavė, gal ji pati nugriuvo girta. GMP moterį išvežė į Žalgirio kliniką. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą, kambaryje po stalu aptinka ketvirtą stiklinę, kuri nėra sudaužyta. Vyrui nustatytas 1,8 prom. girtumas, jis laikinai sulaikytas (el. b. t. 1, b. l. 162–165).
2023 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrima vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai yra nuosavas namas, vieno aukšto. Patekimas į teritoriją nėra aptvertas. Užėjus į teritoriją, matoma netvarkinga aplinka. Priėjus prie namo matoma veranda, užėjus pro verandos duris, mato kitas duris. Užėjus į pagrindinį kambarį, kurio viduryje yra spinta, kuri kambarį dalina į dvi dalis, tai yra dešinėje yra kambario dalis – miegamasis, ten matomos lovos, televizorius ir staliukas. Kairėje kambario pusėje – stalas, ant kurio matomi indai su maisto likučiais, kairėje prie sienos yra sofa-lova. Aplink stalą taip pat yra kėdžių ir kitų krėslų. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokio kraujo ar stiklo šukių ant baldų ar žemės nesimato. Apžiūrimame name vaizdo kamerų nėra. Apžiūros metu jokie daiktai ar objektai nepaimti (el. b. t. 1, b. l. 20–22; 23–30).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be paties E. R. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad nežymų sveikatos sutrikdymą jai sukėlė jos vyras E. R.; liudytojo K. Stašio parodymai, kuris patvirtino, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybe; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kuomet GMP darbuotoja pranešė, kad reikalinga policija, nes yra sumušta moteris (nustatyta galvos žaizda); medicininių dokumentų apžiūros protokole esantys duomenys, kuomet apžiūrėjusi nukentėjusiosios medicininius dokumentus specialistė nurodė, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad E. R., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, nežymiai sutrikdė Z. R. sveikatą.
Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktu šeimos narių sąvokų išaiškinimu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės Z. R., sveikatą.
Pranešus E. R. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 2, b. l. 127–130).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. R. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 2, b. l. 97–100), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 2, b. l. 114–115), dirbantis (el. b. t. 2, b. l. 117–122), vedęs, vidurinio išsilavinimo. Byloje nėra duomenų apie E. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimai ir draudimas, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.
E. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. E. R. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę Z. R.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 97,56 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydamas be šios sumos priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. t. 1, b. l. 141–147). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalota Z. R. ir dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 97,56 eurų. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl priteistinas iš E. R. (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
E. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 21.20 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 11.54 val. (dvi dienos) (el. b. t. 1, b. l. 186–189; el. b. t. 2, b. l. 75–78). Šis kaltinamajam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
E. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. R. (E. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (97,56 Eur) bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. (E. R.) paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (97,56 Eur) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. R. (E. R.) taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 21.20 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 11.54 val. (dvi dienos), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti E. R. (E. R.)) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.
Iš E. R. (E. R.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 97,56 eurų (devyniasdešimt septynis eurus 56 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios Z. R. gydymo.
Iš E. R. (E. R.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos – 97,56 eurų sumos, už laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
E. R. (E. R.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.