Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei I. J. dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Vilija Partaukienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: pinigines lėšas, esančias uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. CU00568114; pinigines lėšas, AB Citadele banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje likusią neišmokėtą nedarbo socialinio draudimo išmoką.

2. Ieškinyje nurodė, kad Inspekcija pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) toliau — ir Palikėjas) mirties. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, Inspekcija 2023 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (28.8-08.4 Mr) RVPT-14001 „Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo“ kreipėsi į Vilniaus r. 4-ąjį notaro biurą (toliau — Notaro biuras) dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo (toliau — Liudijimas) išdavimo po R. J. mirties. Notaro biuras 2024 m. sausio 16 d. raštu informavo, kad negali išduoti Liudijimo, kadangi R. J. mirė būdamas santuokoje ir jo vardu likęs turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyventojų registro duomenimis R. J. ir I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad R. J. ir I. J. būtų sudarę vedybų sutartį ar pasidalinę turtą, nėra, todėl preziumuojama, kad R. J. vardu įgytam turtui (piniginėms lėšoms) taip pat yra taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas. Nustatyta, kad R. J. UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje CU00568114 piniginių lėšų likutis (1 771,91 Eur); AB Citadele banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis (239,62 Eur); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje, liko neišmokėta 180,79 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nekilnojamojo turto R. J. vardu nėra. Kito registruotino turto nėra. Inspekcija neturi duomenų ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kad Palikėjui ir I. J. bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. Turto dalių nustatymas reikalingas tęsti tolimesnę paveldėjimo valstybės vardu procedūrą.

3. Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė sutinkanti su ieškiniu.

4. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime nurodė, kad pretenzijų neturi, sutinka, kad teismas ieškinį nagrinėtų savo nuožiūra. Taip pat prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

5. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, nes atsakovė sutinka su ieškiniu, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

7. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovė ieškinį pripažįsta, sprendimas bus surašomas sutrumpintais motyvais.

8. Iš gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė I. J. ir R. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš to paties išrašo matyti ir tai, kad būdamas santuokoje su atsakove, R. J. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovė nurodo, kad mirusiojo paliktą turtą sudaro UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje CU00568114 piniginių lėšų likutis (1 771,91 Eur); AB Citadele banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis (239,62 Eur); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje, liko neišmokėta 180,79 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti raštai dėl informacijos pateikimo.

10. Iš byloje pateikto Inspekcijos rašto dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo matyti, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono 4-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą R. J. turtui.

11. Mirus R. J., įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl ieškovė pradėjo procedūras dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Notarė Vilija Partaukienė informavo teismą, jog po R. J. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Kaip nurodo ieškovė, Vilniaus rajono 4-asis notaro biuras informavo, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes mirusiojo sutuoktinei I. J. priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Nagrinėjamu atveju paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, nekilnojamojo turto Palikėjas neturėjo. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo matyti, kad R. J. nebuvo sudaręs testamento, duomenų apie palikimo priėmimo ar atsisakymo faktus nėra.

12. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip pergyvenusi sutuoktinė dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo išdavimo, būtų pasikreipusi į notaro biurą. Todėl, kad būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, būtina nustatyti mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte (CK 5.62 straipsnis).

14. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

15. Esant šioms nustatymoms aplinkybėms, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Pripažintina, kad sutuoktiniai R. J. ir atsakovė I. J. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki R. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje CU00568114 esančias pinigines lėšas (likutis 1 771,91 Eur); AB Citadele banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas (likutis 239,62 Eur); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje esančias ir neišmokėtas nedarbo socialinio draudimo išmokas (likutis 180,79 Eur).

16. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Už ieškinį pripažinti santuokoje įgyto turto dalis mokėtinas 109,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl iš atsakovės priteistinos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos 109,00 Eur sumai.

17. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 271 straipsniu, 279 teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Nustatyti, kad sutuoktiniai R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki R. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ pensijų kaupimo sąskaitoje CU00568114 esančias pinigines lėšas (likutis 1 771,91 Eur); AB Citadele banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas (likutis 239,62 Eur); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje esančias ir neišmokėtas nedarbo socialinio draudimo išmokas (likutis 180,79 Eur).

Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.