- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- A-438-1131-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei „Registrų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Bilukas“
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka, apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Akva“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Akva“, skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Bilukas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Akva“ kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2006-10-26 sprendimą bei įpareigoti atsakovą įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. įrašyti garažo pastatų, žymimų indeksais lG1/b ir 2G1/b unikalūs numeriai 2100-3021-9013 ir 2100-3021-9024, esančių Panevėžio g. 25g, Klaipėdoje, duomenis bei įregistruoti šiuos nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos.
Pareiškėja nurodė, kad valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas 2006-10-26 sprendimu atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, t.y. netenkino prašymo įregistruoti 20-ies vietų automobilių garažus lG1/b ir 2G1/b, esančius adresu Panevėžio g. 25g, Klaipėdos mieste, nes pateikti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatų. Šį sprendimą pareiškėja apskundė centriniam registratoriui - valstybės įmonei „Registrų centras“, prašydama panaikinti jos Klaipėdos filialo 2006-10-26 sprendimą ir tenkinti GSEB "Akva" prašymą dėl garažų bei nuosavybės teisių į juos įregistravimo. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006-12-07 sprendimu Nr.381 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Atsakovas – teritorinis registratorius, 2006-10-26 priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma įrašyti duomenis neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų, nes nepateiktas dokumentas reikalingas nekilnojamojo daikto įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tokiu dokumentu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, atsakovas nurodė statinių priėmimo tinkamu naudoti aktą, o Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tie daiktai, kurie suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Centrinis registratorius, sutikdamas su teritorinio registratoriaus 2006-10-26 sprendimu, motyvavo, kad: 1) Nekilnojamojo turto registre registruojami tie statiniai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Garažų pastatai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, todėl negali būti registruojamos ir nuosavybės teisės į juos; 2) Teismo sprendimas yra vienas iš teisinių įregistravimo pagrindų, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-04-11 sprendime nepasisakė statybos teisėtumo klausimu.
Pareiškėja pabrėžė, kad teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimai nepagrįsti, jų motyvai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsniui ir Civilinio proceso kodekso bei Civilinio kodekso normoms. 2006-10-17 pareiškėja pateikė teritoriniam registratoriui prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre 20-ties vietų automobilių garažus (unikalūs Nr.2100-3021-9013, 2100-3021-9024) ir nuosavybės teises į juos, prašymo teisiniu pagrindu nurodė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-09-07 nutartį. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-1l sprendime nėra tiesioginio įpareigojimo registratoriui įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teisę į jį, tačiau šiuo sprendimu teismas nustatė, kad pareiškėja GSEB "Akva" įgijo nuosavybės teisę į garažų pastatus, pažymėtus 1G1/b ir 2G1/b, esančius Panevėžio g. 25 g., pagal įgyjamąją senatį. Anot pareiškėjos, Nekilnojamojo turto kadastro 3 straipsnio 3 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastą teisinius pagrindus, vienu iš jų pripažįsta teismo sprendimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, šiuo atveju patvirtinančiu dokumentu yra teismo sprendimas, todėl ši daiktinė teisė nustatyta tvarka turi būti įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja pabrėžė, jog teritorinio registratoriaus 2006-10-26 sprendime nepagrįstai nurodyta, kad registruojant nekilnojamąjį daiktą, privalu pateikti statinių priėmimo naudoti aktą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 10 punktą, tokio dokumento pateikimas įvardinamas kaip „kiti įstatymų nustatyti dokumentai“. Straipsnio 2 punkte nurodytas dokumentas – teismo sprendimas - yra pakankamas pagrindas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimui. Ginčo statinius pastatė ir iki šių pastatų perdavimo pareiškėjai eksplotavo Valstybinė vandens tiekimo įmonė, taigi jų savininkas buvo valstybė. Nors statiniai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo tinkamai teisiškai įforminti, tačiau teisminėje praktikoje yra preziumuojama, kad ginčo statiniai pirminio jų savininko valstybės pastatyti ir valdomi teisėtai. Sisteminiu būdu aiškinant Statybos įstatymo ir jo pagrindu priimtų poįstatyminių aktų nuostatas, darytina išvada, kad statybos leidimą gali pateikti tik statinio statytojas, o juo buvo Valstybinė vandens tiekimo įmonė. 1993-08-25 priėmimo-perdavimo aktu perduodant garažų pastatus pareiškėjai naudotis bei eksplotuoti, statytojas neperdavė statybos leidimo. Neišlikus statybos leidimui, nesurašomas statinių priėmimo naudoti aktas. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities Viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-10-20 raštas. Taigi teritorinio registratoriaus reikalavimas pateikti statinių priėmimo tinkamu naudoti aktą yra neįvykdytinas ir neteisėtas, nes nuosavybės teisė turėtų būti įregistruojama įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovas valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas su Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos "Akva" skundu nesutiko, nurodė, kad jis nepagrįstas.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis pareiškėjos prašymu garažams lG1/b (9 boksų) ir 2G1/b (11 boksų), esantiems adresu Panevėžio g. 25g, Klaipėdos mieste 2003-04-22 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir sudaryta nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla Nr.21/39984. Šiems statiniams yra surinkti kadastro duomenys, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, kaip nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio l dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tie statiniai, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. O tai, kad statinys suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinių priėmimo tinkamu naudoti aktas. Šiuo atveju, pasak atsakovo, toks dokumentas nepateiktas.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą su pateiktais dokumentais, konstatavo, kad Klaipėdos filialo sprendimas atsisakyti įregistruoti garažus ir nuosavybės teises į juos į Nekilnojamojo turto registrą yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, tarp kurių paminėtas ir teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 sprendime nustatyta, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Akva" įgijo nuosavybės teisę į garažų pastatus, pažymėtus lG1/b ir 2G1/b, esančius Panevėžio g. 25g, Klaipėdoje, pagal įgyjamąją senatį. Tačiau teismas nepasisakė daiktų statybos teisėtumo klausimu, todėl šis teismo sprendimas negali būti nekilnojamųjų daiktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas. Minėtame sprendime buvo konstatuota, kad ginčo garažai buvo perduoti nebaigti statyti. Anot atsakovo, nepateiktas joks tinkamas dokumentas, patvirtinantis statybos teisėtumą. Pareiškėjos pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms įrodyti, tačiau garažų pastatai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, todėl negali būti registruojamos ir nuosavybės teisės į juos.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotasis asmuo valstybės įmonė “Registrų centras” atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB “Bilukas” atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos "Akva" skundu.
Atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas grindžiamas teismo sprendimu, kuriuo jai yra pripažinta nuosavybės teisė į nesuformuotą nekilnojamą turtą (garažų pastatus), todėl jam turi būti taikomos Nekilnojamo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punkto ir 13 straipsnio nuostatos. Pastarojo straipsnio l dalies nuostatai, numatančiai, kad daiktinės teisės nekilnojamo turto registre registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamo turto registre yra įregistruotas pats daiktas, nėra taikomos jokios išimtys. Todėl pareiškėjo teiginys, kad esant teismo sprendimui, galima nesilaikyti šios įstatymo nuostatos yra nepagrįstas. Pareiškėjo garažai yra pastatyti ant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB "Bilukas" nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų, lietaus nuotekų tinklų ir buitinių nuotekų išvado. Šie inžinieriniai tinklai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi esama padėtis, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, prieštarauja statybą reglamentuojantiems teisės aktams bei kelia pavojų žmonių gyvybei dėl apsinuodijimo dujomis arba sprogimo, daro neįmanomu šių tinklų eksploataciją bei remontą.
Kaip teigiama trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime, tokia padėtis prieštarauja LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 patvirtintoms specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygoms, kurių 197 punktas nustato, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginiu apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte - ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių - ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių. Pagal šio Vyriausybės nutarimo 199.1 punktą, nurodytose apsaugos zonose pastatų ir įrenginių statyba galima tik šiuos tinklus ir įrenginius eksploatuojančių įmonių nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjos garažai šiuo metu laikytini pastatytais savavališkai, nes neturėjo patvirtinto projekto bei išduoto statybos leidimo, todėl eksploatuojami neteisėtai, nes nėra baigti (statinys laikomas nebaigtu kol jis nėra pripažintas tinkamu naudoti).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus nustato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, kurioje yra paminėti šie pagrindai: teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Pareiškėja savo reikalavimus grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 sprendimas yra pakankamas pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto (ginčo statinių) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Civilinėje byloje, kuri prijungta pre administracinės bylos, nustatyta, kad 1992 m. Klaipėdos valstybinės vandens tiekimo įmonės užsakymu buvo suprojektuoti 11 ir 9 boksų garažų pastatai. Ši įmonė 1993-08-25 perdavimo-priėmimo aktu, nebaigtus statyti garažus ir visą statybos dokumentaciją, perdavė pareiškėjai (tuo metu įsteigtam garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui „Akva“). Tarp perduotos dokumentacijos pareiškėja statybos leidimo nesurado. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 sprendime konstatuota, kad pareiškėja ginčo statinius įsigijo ir nekilnojamąjį daiktą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, todėl nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėja nuosavybės teisę į garažų pastatus įgijo pagal įgyjamąją senatį. Klaipėdos valstybinė vandens tiekimo įmonė nebaigė statyti garažų, todėl negalima teigti, kad jų savininkas buvo valstybė, ir kad ginčo statiniai pastatyti teisėtai. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu tik įrodytos pareiškėjos nuosavybės teisės į garažus, esančius Panevėžio g. 25g, Klaipėdoje, tačiau Nekilnojamojo turto registre jos teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamas daiktas, o tam reikia, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka šis pastatas būtų suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Minėtas teismo sprendimas, kaip klaidingai mano pareiškėja, nėra pakankamas pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamjojo turto registrą. Nustatytas juridinis faktas savaime nesuformavo nekilnojamojo turto objekto, jis nustatytas tam, kad būtų galima suformuoti nekilnojamojo turto objektą.
Teismo nuomone, pareiškėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija "Akva" teritoriniam registratoriui turėjo pateikti ne tik nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, bet ir dokumentus, įrodančius garažų statybos teisėtumą, kad statiniai suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriuos gali išduoti tik kompetentingos institucijos (atliekančios valstybinę statybos priežiūrą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs šiuo klausimu administracinėje byloje Nr.A8-628-04. Ber to, statinių formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas. Statinys laikomas baigtu, t. y. suformuotu, kai jis nustatyta tvarka pripažįstamas tinkamu naudoti. Tinkamu naudoti gali būti pripažintas tik teisėtai pastatytas pastatas. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos (STR 1.11.01:2002) 34 punkte numatyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pareiškėja atsakovui nepateikė reikalingų dokumentų atskiro nekilnojamojo turto objektui suformuoti, o neįregistravus registre nekilnojamojo daikto negali būti registruojamos ir daiktinės teisės į jį, todėl, kaip nurodė teismas, valstybės įmonės Registrų cento Klaipėdos filialo 2006-10-26 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, neišlikus statybos leidimui, nesurašomas statinių priėmimo naudoti aktas. Tai reglamentuoja STR 1.11.01:2002 "Statinių pripažinimo tinkamu naudoti tvarka". Šio Reglamento 15 punktas .numato, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai yra pateikiama statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, numatyta šio Reglamento 3 priede, kuriame vienu iš komisijai pateikiamų dokumentų yra statybos leidimas. Statybos leidimas išduodamas prieš pradedant statybą, nes teisė būti statytoju yra realizuojama turint statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Todėl sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ir Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatas, anot pareiškėjos, darytina išvada, kad jau pastatytam statiniui statybos leidimas negali būti išduotas. Tai reiškia, jog atsakovo reikalavimas pateikti statinių priėmimo tinkamu naudoti aktą yra neįvykdytinas.
2. Anot pareiškėjos, ginčijamame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-03-09 d. sprendime motyvuojama, kad dėl būtinumo statinį suformuoti kaip atskirą nekilnojamą objektą, norint įregistruoti šį statinį ir daiktines teises nekilnojamojo turto registre yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis teismas administracinėje byloje Nr. A(8)-628-04. Tačiau, pareiškėjos teigimu, esama ir kitokios praktikos šios kategorijos bylose: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-06-23 sprendimu (administracinė byla Nr.A(8)-746-05) konstatavo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio l dalies 3 punktą, rašytinio sandorio pateikimas registratoriui yra teisinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į nekilnojamojo turto kadastrą. Šiuo sprendimu Lietuvos vyriauasiasis administracinis teismas taikė prezumciją dėl pirminio savininko – valstybės - pastatytų bei valdomų statinių teisėtumo. Tuo tarpu, pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad garažų statytojas buvo valstybinė vandens tiekimo įmonė, kuri 1993-08-25 d.priėmimo-perdavimo aktu perdavė garažus garažų statybos ir ekslpotavimo kooperatyvui "Akva" (dabar GSEB "Akva") .Todėl ir šiuo atveju turi būti taikoma aukščiau nurodyta prezumpcija, o teismo sprendimas dėl nuosavybės fakto nustatymo laikytinas pakankamu pagrindu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastą, kaip teisinis pagrindas, numatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12straipsnio 1 dalies 2 punkte).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
1. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikiant įstatymus bei kitus teisės aktus formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos registravimo Nekilnojamojo turto registre yra ne kartą nurodęs, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Tai pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-08-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5 - 694/2004.
2. Atsakovas pabrėžia, jog priešingai nei nurodo pareiškėja, unikalaus numerio suteikimas nepatvirtina, kad statinys suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio l dalimi, nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaipi nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Lietuvos Vyriausiasis teismas 2003-12-09 sprendime administracinėje byloje Nr. A4-1244-2003 konstatavo, kad "esantys įrašai tik patvirtina statinių kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą, ir nepatvirtina šių nekilnojamųjų daiktų įregistravimo, nes tokie įrašai kaip "Statusas: Nevisiškai sutvarkyti duomenys", "Statusas: neįregistruotas" įrodo duomenų, kurių pagrindu galima tokia registracija, trūkumą ir akivaizdų neregistravimo faktą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis nustato dokumentus, būtinus pateikti statiniams ir nuosavybės teisėms į juos įregistruoti. Tai dokumentai, įrodantys registruojamų statinių statybos teisėtumą."
Tretieji suinteresuotieji asmenys valstybės įmonė „Registrų centras“ bei UAB „Bilukas“ su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimus į pareiškėjos apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktinę ( nuosavybės ) teisę į nekilnojamąjį daiktą - pastatą , kai pastatas nustatyta tvarka nėra pripažintas tinkamu naudoti.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 sprendimu nusprendė, kad pareiškėja GSEB "Akva" įgijo nuosavybės teisę į garažų pastatus, pažymėtus 1G1/b ir 2G1/b, esančius Panevėžio g. 25 g., pagal įgyjamąją senatį. Šiame teismo sprendime taip pat konstatuota, kad 1992 m. Klaipėdos valstybinės vandens tiekimo įmonės užsakymu buvo suprojektuoti 11 ir 9 boksų garažų pastatai. Ši įmonė 1993-08-25 perdavimo-priėmimo aktu, nebaigtus statyti garažus ir visą statybos dokumentaciją, perdavė pareiškėjai (tuo metu įsteigtam garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui „Akva“). Tarp perduotos dokumentacijos pareiškėja statybos leidimo nesurado. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėja ginčo statinius įsigijo ir nekilnojamąjį daiktą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.
Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo pastatas, kaip nekilnojamas daiktas, nekilnojamojo turto registre, iki ginčo teisinių santykių atsiradimo, įregistruotas nebuvo.
Tokiu būdu, byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių įregistravimo į nekilnojamąjį daiktą, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme atitinka naujai suformuoto nekilnojamojo daikto sąvoką.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.“
Sąlygos, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą, o tuo pačiu ir suformuoti patį nekilnojamąjį daiktą, yra nustatytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, pagal kurias nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas, tik tuomet kai jis ( šiuo atveju statinys ) Statybos įstatymo nustatyta tvarka yra suformuojamas.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1; 3; 4 dalis, tam kad pastatytą statinį būtų galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jis turi būti nustatyta tvarka, kompetentingų institucijų, pripažintas tinkamu naudoti.
Apibendrinant darytina išvada, kad nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotos į naujai suformuotą statinį tik esant šioms sąlygoms: pirma, kai nustatyta tvarka statinys yra pripažintas tinkamu naudoti; antra, kai statinys, kaip nekilnojamas daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Kaip minėta byloje nustatyta, kad ginčo pastatas nėra nei nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti, nei įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės sąlygoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti jam nuosavybės į teises į statinį, kuris kaip nekilnojamojo turto objektas nėra suformuotas bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
Šiuo atveju pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-11 sprendimu yra tik pripažinta pareiškėjo nuosavybės teisė į ginčo statinį, tačiau šiuo sprendimu nėra nuspręsta pripažinti šį statinį tinkamu naudoti ar įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl šis teismo sprendimas nėra tas dokumentas, kuriuo remiantis galėtų būti atlikti nekilnojamojo turto registre minėti veiksmai.
Iš bylos taip pat matyti, kad ginčo statinys buvo pradėtas statyti 1992 – 1993 metais. Tuo metu galiojusios, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 6 punkte buvo nustatyta, kad statiniai teisiškai registruojami „tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą, statinį ir butą naudoti arba pasikeitus savininkui.“ Tokiu būdu, nuo pat ginčo statitinio statybos pradžios egzistavo analogiškas reikalavimas, koks yra ir šiuo metu, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai turi būti atitinkamai suformuoti, juos pripažįstant tinkamais naudoti.
Nepagrįsti ir tie apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliuojama į negalimumą ginčo statinio pripažinti tinkamu naudoti, nes yra dingęs statybos leidimas. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas, atsisakant pareiškėjui įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą. Kadangi statinio pripažinimo tinkamu naudoti funkcija neįeina į atsakovo kompetenciją, todėl negali būti ir šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Akva“, apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.