Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-27 · Administracinė byla Nr. eI-1413-1047/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
eI-1413-1047/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04284-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
H. G., Z. F., A. G., R. G.
Advokatai
Laura Martinaitytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1413-1047/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04284-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokato padėjėjai Laurai Martinaitytei,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. G. (H. G.), Z. F., A. G. (A. G.), R. G. (R. G.) ir A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai H. G. (toliau – ir pareiškėjas), Z. F., A. G., R. G. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1626 (01690; 01691; 01692; 01693; 01694), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjai prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

Dėl gyvenamosios vietos pareiškėjas nurodė, kad nelabai bendrauja su kaimynais, nes daug dirba ir nemoka lietuvių kalbos, tačiau tai nereiškia, kad jis negyvena nurodytu adresu. Migracijos departamento atstovai nenuvyko į jo gyvenamąją vietą kitu laiku ar kitą dieną. Atsakovas net nenurodo datos ir laiko, kada buvo atliktas patikrinimas, tad pareiškėjas neturi galimybės nurodyti, kur tuo metu buvo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „Era line“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius per apklausą Migracijos departamente buvo nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet šiuo adresu deklaruoti savo gyvenamosios vietos jis negalėjo, tačiau atsakovas patikrinimą atliko direktoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Būtent atsakovo atstovai turėjo mėginti susisiekti su Bendrovės direktoriumi, juo labiau, kad jo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas atsakovui yra žinomi.

Pareiškėjo nuomone, UAB „Era line“ veikla nebuvo patikrinta. Paaiškino, kad pagal verslo planą Bendrovė užsiima taksi automobilių nuoma, be to, vysto naują veiklos kryptį – vykdo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją. Pažymėjo, kad Bendrovė minėtą pastatą nusipirko 2017 m. rugsėjo 22 d. Tai yra 1940 m. statybos pastatas Vilniaus senamiestyje, todėl visų pirma buvo užsakyti archeologiniai tyrimai. Be to, UAB „Era line“ sudarė projektavimo sutartį su IĮ „Mažasis atriumas“. Pastato rekonstrukcijai, aplinkos sutvarkymui yra prašomi leidimai, derinami planai, parengtas planas. Pabrėžė, kad Bendrovė turi darbų planą, kurio laikosi. Bendrovės darbuotojai būna statybų / rekonstrukcijos vietoje arba kontaktuoja su savivaldybe, architekte ar kitomis įstaigomis, arba dirba nuotoliniu būdu (kaip numatyta darbo sutartyse). Šiuo metu Bendrovės ofisas yra naudojamas tik susitikimams, darbuotojų ten nuolat nebūna, tad aplinkybė, kad atsakovo atstovai nerado Bendrovės buveinės vietoje darbuotojų, niekaip nesusiję su faktu, kad Bendrovė nevykdo veiklos. Pasak pareiškėjo, patikrinimo metu su UAB „Era line“ darbuotojais bei direktoriumi net nebuvo bandyta susisiekti. Kitos įmonės darbuotojas (net neaišku, kokios įmonės ir ar tikrai darbuotojas) neturi prievolės žinoti kitos įmonės veiklos, jos darbuotojų, darbo specifikos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui buvo pateikta ne viena sutartis su klientais, išrašytų sąskaitų faktūrų registras, banko išrašas, darbuotojų sutartys bei kiti dokumentai, įrodantys, kad įmonės veikla nėra fiktyvi, o pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas. Kaip įmonės akcininkas jis turi teisę dalyvauti Bendrovės veikloje, priimti sprendimus dėl įmonės valdymo, finansinių klausimų, veiklos gairių ir šios teisės akcininkui negali ir neturi būti varžomos dėl Migracijos departamento specialistų nesupratingumo, nekompetencijos ar nežinojimo, kaip vyksta įmonės valdymas. Paaiškino, kad iš tiesų keliauja, nes yra verslininkas, tačiau Lietuvoje būna daugiausia, todėl teiginys, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo tik 5 dienas, yra absurdiškas ir niekuo nepagrįstas. Tai, kad atsakovui nepavyko rasti pareiškėjo jo deklaruotos vietos adresu, neįrodo, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo vos kelias dienas.

Be to, nepagrįstai neigiamai vertinamas faktas, kad pareiškėjas nedirba UAB „Era line“. Šiuo atveju pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs duomenis apie turimas asmenines lėšas banko sąskaitoje, kurių pakanka asmens buvimui Lietuvoje, tad pareiškėjas neprivalo įsidarbinti pagal darbo sutartį. Akcininkui kur kas svarbiau yra realiai dalyvauti įmonės veikloje, kuruoti jos veiklą, siekti pelno, o ne formaliai būti sudarius darbo sutartį.

Pabrėžė, kad skundžiamame sprendime nėra nė vieno argumento, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitiktų tikrovės, kad UAB „Era line“ nevykdytų veiklos, ar būtų fiktyvi, kad akcininkai būtų tik formalūs. Joks įstatymas nenustato reikalavimo, kad akcininko dalyvavimas įmonės veikloje būtų būtinas. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju ginčijamas sprendimas naikintinas vien tuo pagrindu, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, t. y. nepaprašė pateikti papildomų dokumentų, nenuvyko į UAB „Era line“ atlikti patikrinimą. Mano, kad atsakovas pažeidė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 101 punkto nuostatas. Atsakovas nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą, toks atsakovo elgesys, kuomet jis netiria duomenų, nesiaiškina aplinkybių, selektyviai renka įrodymus neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų reikalavimų, galimai apsunkina pareiškėjo teises realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–14).

Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas yra UAB „Era line“ akcininkas ir ketina joje dirbti vadybininku, taip pat į tai, kad pagal tuo metu turėtus duomenis Bendrovė atitiko kitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vėliau leidimai laikinai gyventi išduoti ir jo šeimos nariams – sutuoktinei Z. F. ir jų nepilnamečiams vaikams A. G., R. G. ir A. G.. Turėdamas pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo ir jo valdomos įmonės atitikties UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyviems reikalavimams ir dėl to, ar pareiškėjas iš viso gyvena Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas inicijavo UAB „Era line“ patikrinimą. 2018 m. spalio 22 d. Migracijos departamentas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikto UAB „Era line“ patikrinimo medžiagą, kurioje pateikiama patikrinimą atlikusio pareigūno nuomonė, kad Bendrovė galimai jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Pažymėjo, kad atlikus patikrinimą pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktu gyvenamosios vietos adresu, buto durų niekas neatidarė. Iš kaimyninio buto gyventojo pateiktų paaiškinimų yra aišku, kad apklaustas asmuo neturi jokių abejonių ir gerai žino, kas gyvena gretimame bute ir kad tai nėra 5 asmenų užsieniečių šeima, o gyvena vienas jaunas vyras, kuris yra lietuvis. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nelabai bendrauja su kaimynais, nes daug dirba ir nemoka lietuvių kalbos, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, nes tai, kad žmogus nebendrauja su kaimynais, nereiškia, kad kaimynai nemato, kas gyvena gretimame bute. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo siekta surasti ir apklausti UAB „Era line“ direktorių R. S. S., tačiau jo rasti nepavyko nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei Bendrovės biuro adresu. Migracijos valdybos pareigūnai siekė apklausti ir du UAB „Era line“ darbuotojus lietuvius, tačiau jų surasti taip pat nepavyko nei gyvenamųjų vietų adresais, nei Bendrovės biuro adresu, jie nesureagavo ir į jiems registruota pašto siunta išsiųstus kvietimus atvykti į apklausą Migracijos valdyboje. Taigi pareiškėjo skundo teiginys, kad patikrinimo metu su UAB „Era line“ darbuotojais bei direktoriumi net nebuvo bandoma susisiekti, yra visiškai nepagrįsti.

Nurodė, kad Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko atlikti patikrinimą Migracijos departamentui nurodytu UAB „Era line“ faktinės veiklos adresu. Patikrinimo metu darbuotojai nerasti, durys užrakintos. UAB „Era line“ veiklos vykdymo požymių Bendrovės adresu nenustatyta, o gretimo kabineto darbuotojas per pastaruosius dvejus metus nėra matęs, kad į šalia esančias patalpas, ant kurių uždėtas popierinis užrašas „Era line“, būtų vaikščioję kokie nors asmenys, matęs, kad vyktų kokie nors susitikimai ar pan. Tai, kad įmonės biuras yra nelabai naudojamas, nurodo ir pareiškėjas skunde. Atkreipė dėmesį, jog Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2018 m. gruodžio 4 d. Bendrovės registracijos adresas buvo pakeistas į UAB „Era line“ direktoriaus gyvenamosios vietos adresą. Taigi, įvertinus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, buvo konstatuota, kad UAB „Era line“ darbuotojai yra įdarbinti tik formaliai, iš tikrųjų jie nedirba visą darbo laiką pareiškėjo valdomoje įmonėje. Migracijos departamento vertinimu, šią aplinkybę patvirtina tai, kad šių darbuotojų nepavyko rasti UAB „Era line“ adresu bei jie neatvyko į apklausą dėl darbo įmonėje bei neinformavo apie neatvykimo priežastis. Vadinasi, UAB „Era line“ nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžius, todėl pareiškėjo valdoma UAB „Era line“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Priešingai, nei pareiškėjas nurodo skunde teismui, Migracijos departamentui nebuvo žinomi nei UAB „Era line“ darbuotojų kontaktai, nei jų darbo UAB „Era line“ sąlygos, kadangi pareiškėjas nebuvo pateikęs Bendrovės darbuotojų darbo sutarčių.

Atkreipė dėmesį, jog iš teismui pateiktos darbo sutarties su E. D. matyti, kad ji UAB „Era line“ įdarbinta kaip verslo konsultantė, turėtų dirbti 40 val./sav., o mokamas darbo užmokestis turėtų sudaryti 800 Eur/mėn. Pagal teismui pateiktą darbo sutartį su M. K. matyti, kad jis Bendrovėje įdarbintas kaip jaunesnysis programuotojas, jo darbo laiką turėtų sudaryti 40 val./sav., o mokamas darbo užmokestis – 1 000 Eur/mėn. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir „Sodra“) informacinės sistemos matyti, kad E. D. tuo pačiu metu dar dirba dviejuose vaikų darželiuose. Kadangi darbą vaikų darželyje ji turėtų atlikti dienos metu, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kokiu laiku ir kiek faktiškai valandų per dieną E. D. dirba pareiškėjo valdomoje Bendrovėje. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. E. D. buvo įdarbinta UAB „Era line“ direktoriaus valdomoje UAB „Bright ID-US Euro“, kurios pagrindu jis buvo gavęs leidimą laikinai gyventi, tačiau panaikinus direktoriui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ji iš minėtos įmonės buvo atleista. Turimų duomenų visuma, atsakovo nuomone, sudaro rimtą pagrindą abejoti, ar E. D. turi reikiamą kvalifikaciją dirbti verslo konsultante statybų, susijusių su kultūros paveldu, srityje. Be to, Migracijos departamento manymu, atsižvelgiant į tai, kad paskutiniu metu Bendrovės pagrindinė veiklos kryptis yra pastato rekonstrukcija, tampa nesuprantama, kokius darbus, susijusius su informacinėmis technologijomis, UAB „Era line“ atlieka darbuotojas M. K., kuris įdarbintas jaunesniuoju programuotoju. Taip pat pažymėjo, kad iš pateiktų sutarčių matyti, kad visus su pastato rekonstrukcija susijusius darbus derino UAB „Era line“ direktorius R. S. S. arba pasamdyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Nei Migracijos departamentui, nei teismui nėra pateiktas nė vienas įrodymas, kuris įrodytų, kad UAB „Era line“ įdarbini asmenys – E. D. ir M. K. – faktiškai dirba visą darbo laiką, atlieka jų darbo sutartyse nurodytas funkcijas, kad jie nėra įdarbinti vien formaliai tam, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Bendrovės akcininkai, ir vadovas, atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl įsteigtų darbo vietų ir ne mažesnio bendro darbo užmokesčio fondo. Pabrėžė, kad būtent aplinkybės dėl E. D. ir M. K. faktinio darbo visą darbo laiką UAB „Era line“ yra esminės vertinant ginčijamo sprendimo pagrįstumą, kadangi ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „Era line“ veiklos nevykdo, o motyvuojama buvo tai, kad UAB „Era line“ darbuotojai neatlieka faktinių darbo funkcijų ir yra įdarbinti tik formaliai, įmonės veikla yra vykdoma be šių asmenų įsikišimo. Skundo teiginiai dėl UAB „Era line“ veiklos vykdymo ginčijamo sprendimo kontekste nėra aktualūs, kadangi ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „Era line“ yra fiktyvi.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad aplinkybės dėl pareiškėjo darbo sutarties pateikimo ir vėliau neįdarbinimo buvo įvertintos ne turimų pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje kontekste, o vertinant pareiškėjo sąžiningumą bei patikimumą, tai, kad jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbą UAB „Era line“.

Pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo atvykimai į Lietuvos Respubliką yra glaudžiai susiję su migracijos procedūrų atlikimu: pareiškėjas buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką 2017 m. rugsėjo 6 d., ir 2017 m. rugsėjo 8 d., pateikęs prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, tą pačią dieną išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2017 m. gruodžio 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir įsiformino leidimą laikinai gyventi; 2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos, kai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė jo sutuoktinė ir vaikai, o 2018 m. rugsėjo 27 d. minėtas užsienietis išvyko, kai jo sutuoktinė ir vaikai įsiformino leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde tik formaliai nurodo, kad gyvena Lietuvoje, tačiau jokiais įrodymais nepaneigė ginčijame sprendime konstatuotų aplinkybių dėl lankymosi Lietuvos Respublikoje laikotarpių, taip pat dėl ilgalaikio faktinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, nurodytu adresu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde akcentuoja tik formalų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų atitikimą dėl įmonės akcijų įsigijimo, nors situacija turi būti vertinama kompleksiškai tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, tiek UTPĮ kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika taip pat teigia, kad užsieniečiui nepakanka vien tik įsigyti įmonės akcijas ir tokiu būdu formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti – jis turi būti įsitraukęs į įmonės valdymą, jo gyvenimas Lietuvoje turi būti reikalingas nuolatiniam bei efektyviam įmonės valdymui, o jeigu užsienietis yra prisiėmęs pasyvaus akcininko vaidmenį, savo kaip akcininko teises jis gali įgyvendinti atvykdamas, pvz., į akcininkų susirinkimus, su galiojančia nacionaline viza. Pareiškėjas yra prisiėmęs pasyvaus akcininko vaidmenį, nėra įsitraukęs į įmonės veiklą, jos kasdienį valdymą, be to, dabartinis verslo intensyvumas nereikalauja jo nuolatinio buvimo Lietuvos Respublikoje, todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjui nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų įgyvendinti savo kaip akcininko teises.

Paaiškino, kad kiekvieno užsieniečio byla yra nagrinėjama individualiai, įrodymų rinkimo pasirinkimo būdai yra patikrinimą vykdančių institucijų nuožiūroje, todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra pasirenkamos tos priemonės, kurios institucijų vertinimu gali padėti išsamiausiai ir objektyviausiai atskleisti svarbias aplinkybes. Šiuo atveju, vykdant užsieniečio kontrolę, buvo nuspręsta, kad tikslingiausia ir efektyviausia būtų apklausti įmonės darbuotojus, atlikti įmonės patikrinimą vietoje. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne fiktyvios įmonės pagrindu, o tuo pagrindu, kad pareiškėjo valdoma įmonė neatitinka imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl kaip nepagrįsti turėtų būti vertinami skundo teiginiai, kad atsakovas duomenis rinkti turėjo vadovaudamasis Aprašo 101.2–101.5 ir 189 punktuose nurodytais būdais. Taip pat nėra aktualus ir pareiškėjo minimas Aprašo 71 punktas, kuris apibrėžia procedūras, kuomet yra nagrinėjamas prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pabrėžė, kad Aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad E. D. darželiuose dirba labai mažu krūviu, todėl gali visą darbo dieną nuotoliniu būdu dirbti UAB „Era line“. Nurodė, kad vaikai mokyklą lanko užsienyje ir ten su motina gyvena, bet pareiškėjas H. G. (H. G.) nuolat būna Lietuvoje. Sprendimas leisti vaikus į mokyklą ne Lietuvoje buvo priimtas, nes nespėta jų užregistruoti į anglakalbę mokyklą Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas ne dėl fiktyvios veiklos, o dėl to, kad įmonės veikloje nedalyvauja ir įmonėje faktiškai nedirba darbuotojai, kurie yra būtini pagal teisės aktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja E. D. parodė, kad tautinių mažumų darželiuose moko vaikus lietuvių kalbos, dirba nedaug 1–2 dienas per savaitę. Taip pat pagal verslo liudijimą moko vaikus papildomai namuose. Nurodė, kad turi išsilavinimą pedagogikos, verslo vadybos ir statinių projektavimo srityje. Šiuo metu pagal direktoriaus nurodymą ji UAB „Era line“ ieško tinkamų statytojų. Iki tol yra rengusi įgaliojimą, sutartį su valymo įmone, kitus dokumentus. Taip pat vykdavo su direktoriumi į įvairias institucijas ir jam vertėjaudavo. Sukonkretinti atliktų darbų negali. Tabeliuose dirbto darbo laiko neapskaitė. Darbo sutartyje prie darbo funkcijų vertėjavimas nenurodytas. Bendraudavo su direktoriumi ir su kitu darbuotoju Mariumi, susitinka prie statybos objekto, vienas kito namuose, kavinėse. Biuro atsisakė, nes ten mažai būdavo. Šaukimų atvykti į Migracijos departamentą negavo, nors deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dabar gyvena jos tėvai, kurie tikrai būtų perdavę korespondenciją, jei tokia būtų buvusi gauta. Įmonės akcininką yra mačiusi, jis bendrauja su įmonės direktoriumi. Parodė, kad anksčiau su direktoriumi R. S. S. nėra dirbusi, tačiau yra dirbusi užsieniečių įmonėje, pavadinimo neatsimena, nes jis angliškas. Atlyginimą už atliekamą darbą gauna kaip nurodyta darbo sutartyje.

Teismo posėdyje liudytojas M. K. parodė, kad yra studentas, dirba įmonėje jaunesniuoju programuotoju. Iki 2019 m. jo darbas buvo kurti duomenų bazę, suvesti į ją duomenis apie taksi automobilius, persiųsti duomenis vairuotojui. Nuo 2019 m. sausio mėnesio pradėjo kurti internetinį tinklapį. Šiuo metu yra susidaręs darbų planą. Taip pat jis yra elektroniniu parašu pasirašęs dėl domeno pirkimo, kuris jau yra nupirktas. Domeno pavadinimo pasakyti negalėjo. Taip pat įvardino, kad versdavo dokumentus direktoriui iš lietuvių kalbos į anglų, važiuodavo su direktoriumi į įstaigas ir ten vertėjaudavo. Vertėjo darbo funkcija darbo sutartyje nenurodyta. Negalėjo įvardinti nė vieno versto dokumento turinio. Išverstus dokumentus siųsdavo direktoriui el. paštu. Šaukimo atvykti į Migracijos departamentą negavo. Gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įmonės akcininką yra matęs, jis bendraudavo su direktoriumi. Įmonės buvusiame biure yra buvęs kelis kartus, dirbdavo iš namų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1626 (01690; 01691; 01692; 01693; 01694), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas H. G. 2017 m. rugsėjo 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „Era line“ akcininkas (II t., b. l. 15–23). 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui UTPĮ buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2019 m. gruodžio 14 d. (II t., b. l. 379–381).

2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjas H. G. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo sutuoktinei Z. F. šeimos susijungimo pagrindu (II t., b. l. 393–404). Tą pačią dieną, 2018 m. balandžio 13d., pareiškėjas H. G. Migracijos valdybai pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindo ir jo nepilnamečiams vaikams, t. y. sūnums A. G., A. G. ir dukrai R. G. (II t., b. l. 490–498, 546–557, 587–598). 2018 m. liepos 26 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimus išduoti pareiškėjo sutuoktinei ir vaikams leidimus laikinai gyventi šeimos sujungimo pagrindu, galiojančius iki 2019 m. gruodžio 14 d. (iki galios H. G. leidimas laikinai gyventi).

Migracijos valdyba, atlikusi UAB „Era line“ patikrinimą, 2018 m. spalio 19 d. raštu pateikė atsakovui patikrinimo medžiagą (II t., b. l. 331). Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-43386 (II t., b. l. 332–334) nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 27 d., 19.25 val. buvo nuvykta pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau buto durų niekas neatidarė. Kaimyninio buto gyventojas D. J. nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena vienas apie 30 metų amžiaus smulkaus sudėjimo vyras, lietuvis, užsieniečiai minėtame bute negyvena. Nuvykus Bendrovės direktoriaus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu į viešbutį „Amicus hotel“, paaiškėjo, kad Bendrovės direktorius ten negyvena (II t., b. l. 347). Nuvykus Bendrovės darbuotojo M. K. adresu, durų niekas neatidarė, kviečiamas į apklausą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Bendrovės darbuotoja E. D. į apklausą taip pat neatvyko. Nuvykus UAB „Era line“ veiklos adresu ant vienų durų buvo rastas popieriaus lapas, su užrašu „Era line“, tačiau darbuotojai nerasti, durys užrakintos. Šalia veikiančios UAB „Rikarta“ darbuotojas vadybininkas E. P. paaiškino, kad per du metus UAB „Era line“ darbuotojų nėra matęs, tik kažkas kažkuriuo metu ant durų užklijavo Bendrovės pavadinimą. Migracijos valdyba taip pat pažymėjo, kad iš duomenų apie užsieniečių sienos kirtimus matyti, kad H. G. 2018 m. balandžio 13 d. išvyko iš Lietuvos (iki tol atvykimai trukdavo keletą dienų). Migracijos valdybos nuomone, Bendrovė galimai jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę.

Atsakovas Migracijos departamentas, įvertinęs Migracijos valdybos atlikto patikrinimo surinktą informaciją, 2018 m. lapkričio 20 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1626 (01690; 01691; 01692; 01693; 01694), kuriuo, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 50 straipsnio 3 dalimi nusprendė panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas sprendime konstatavo, kad UAB „Era line“ darbuotojai yra įdarbinti tik formaliai, iš tikrųjų jie nedirba visą darbo laiką, todėl pareiškėjas ir jo Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui H. G. leidimas laikinai Lietuvos Respublikoje buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nustatančio, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas, pagrindu.

UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. leidimo pareiškėjui išdavimo metu) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Taigi viena iš sąlygų, keliamų Bendrovei, kurios akcininkas ar vadovas yra užsienietis, yra reikalavimas, jog tokioje įmonėje visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovėje dirba du Lietuvos Respublikos piliečiai – E. D. ir M. K. (II t., b. l. 338). Pagal teismui pateiktą 2018 m. birželio 4 d. darbo sutartį Nr. 4 (I t., b. l. 28–29) E. D. Bendrovėje įdarbinta kaip verslo konsultantė. Darbo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (darbuotojos gyvenamoji vieta) arba (duomenys neskelbtini) (Bendrovės rekonstruojamo pastato adresas). Darbo laikas – 8 val., 5 dienų savaitė. Pagal teismui pateiktą 2018 m. birželio 4 d. darbo sutartį Nr. 3 (I t., b. l. 30–31) M. K. Bendrovėje įdarbintas kaip jaunesnysis programuotojas. Darbo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (darbuotojo gyvenamoji vieta) arba (duomenys neskelbtini) (Bendrovės rekonstruojamo pastato adresas). Darbo laikas – 8 val., 5 dienų savaitė.

„Sodros“ informacinės sistemos duomenimis (II t., b. l. 387–390), E. D. taip pat dirba Vilniaus lopšelyje–darželyje „Vėjelis“ bei Vilniaus lopšelyje–darželyje „Pelenė“ (pagal terminuotą darbo sutartį). Lopšelio–darželio „Vėjelis“ internetiniame puslapyje (http://vejelis.lt/varpeliai/) E. D. nurodoma, kaip grupės auklėtoja. Teismo posėdžio metu E. D. paliudijo, kad tautinių mažumų vaikų darželiuose vaikus moko lietuvių kalbos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Bendrovės verslo planą UAB „Era line“ užsiima taksi automobilių nuoma (II t., b. l. 58–68), tačiau šiuo metu, pasak pareiškėjo, šiuo metu Bendrovė užsiima nauja veikla – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcija.

Teismo vertinimu, atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovėje darbuotojai įdarbinti tik formaliai, iš tiesų jie UAB „Era line“ nedirba visą darbo dieną. Visų pirma, UAB „Era line“ darbuotoja E. D. dirba dviejuose vaikų darželiuose, dirba pagal individualios veikos pažymėjimą, todėl sutiktina su Migracijos departamentu, kad kyla pagrįstų įtarimų, kokiu laiku ir kiek faktiškai valandų per dieną E. D. dirba UAB „Era line“. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta darbuotojų dirbto laiko žymėjimų, liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirbto darbo laiko niekaip nežymėdavo. Antra, atsižvelgiant į Bendrovės veiklą – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcija – nėra aišku, kokius darbus Bendrovėje galėtų atlikti verslo konsultantė ir programuotojas. Nors pareiškėjas nurodo, kad darbuotojai užsiima leidimų prašymu, planų derinimu su valstybinėmis institucijomis ir pan., tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia kiti jo pateikti dokumentai, t. y. 2017 m. spalio 25 d. projektavimo darbų rangos ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/10/25 su R. M. IĮ „Mažasis atriumas“ (II t., b. l. 305–313), pagal kurią minėta įmonė įsipareigojo parengti pastato-sandėlio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos į daugiabutį gyvenamąjį namą projektą, parengti rekonstruojamo pastato techninį darbo projektą ir atskiras jo dalis, teikti dokumentų komplektavimo, teikimo, atsiėmimo, tikrinimo, derinimo su suinteresuotomis institucijomis ir kitas su projekto rengimu, derinimu bei tvirtinimu susijusias paslaugas. Byloje nėra nė vieno dokumento, išskyrus darbo sutartis, kuriame būtų darbuotojų E. D. ar M. K., parašai. Trečia, teismo posėdžio metu liudytojai pateikė bendras žinias apie pastatą, nurodė bendrai, kad vertėjauja direktoriui ir rengia dokumentus, jaunesnysis programuotojas – kad kuria internetinę svetainę. Tačiau teismas liudytojų parodymų nepripažįsta patikimais ir jais nesiremia, nes nė vienas liudytojas negalėjo sukonkretinti atliktų darbų, atsakyti į tikslesnius ir konkretesnius klausimus apie minimus darbus. E. D. nurodė rengusi įgaliojimą architektei įkelti dokumentus į „Infostatyba“, sutartį su valymo paslaugų įmone, tačiau negalėjo konkrečiau atsakyti, kokius valymo darbus užsakinėjo, kokia specifika buvo taikoma tokiems valymo darbams, neaiškiai atsakė į klausimą, ar sutartį rengė paslaugų teikėjas, ar ji. Liudytoja dirba įmonėje jau daugiau nei pusę metų, kaip ji teigia, visą darbo dieną, tačiau nurodytų darbų apimtys, teismo vertinimu, nepatvirtina aplinkybės, kad ji dirba visą darbo laiką UAB „Era line“. M. K. nurodė, kad vertė dokumentus įmonės direktoriui, tačiau negalėjo pasakyti, nė vieno tokio dokumento turinio, negalėjo nurodyti, kas juos sudarė, apie ką jie. Liudytojas patvirtino, kad yra nupirkęs domeną internetinei svetainei, tačiau negalėjo nurodyti jo pavadinimo. Liudytojo nurodomas duomenų bazės kūrimas ir duomenų suvedimas (vieno taksi automobilio duomenys) darbų apimties prasme nepatvirtina, kad liudytojas pusę metų dirbo UAB „Era line“ visą darbo dieną. Liudytojas nurodė, kad kuria internetinę svetainę, dabar yra sudarytas internetinės svetainės kūrimo darbų planas. Tokia darbų apimtis (darbų plano sudarymas per du mėnesius), teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad darbuotojas dirbo UAB „Era line“ visą darbo dieną. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie darbuotojų realų darbą įmonėje (atliktų darbų įrodymų, susirašinėjimo tarp darbuotojų, jų darbo ataskaitų, darbo laiko tabelių, darbuotojų pasirašytų teiktų dokumentų, pan.). Taigi pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovės darbuotojai užsiima pastato rekonstrukcijos dokumentų tvarkymu, atmetami, nes jokie byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina.

Taigi, nesant jokių duomenų, įrodančių, kad UAB „Era line“ darbuotojai realiai visą darbo dieną dirba Bendrovėje, atsakovės išvada, kad pareiškėjas ir Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų yra pagrįsta ir sudaro pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas būtent tuo pagrindu, kad jis neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų, todėl pareiškėjo argumentai dėl gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, lankymosi Lietuvoje dažnumo ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako.

Teismas nepritaria pareiškėjo pozicijai, kad atsakovas pažeidė Aprašo 101.1–101.5 punktų reikalavimus. Nurodyti Aprašo punktai taikomi vertinant ar įmonė yra fiktyvi, o šiuo atveju UAB „Era line“ fiktyvumas nebuvo nustatytas.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio įstatymo nustatytu pagrindu. Kadangi pareiškėjams Z. F., A. G., R. G. ir A. G. leidimai laikinai gyventi buvo išduoti šeimos susijungimo pagrindu, panaikinus leidimą pareiškėjui H. G., Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą panaikinti ir leidimą išduotą jo sutuoktinei ir vaikams.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų H. G. (H. G.), Z. F., A. G. (A. G.), R. G. (R. G.) ir A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėBeata MartišienėIveta Pelienė