Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-04-17 · Byla Nr. A2.7.-655-536/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-17
Bylos Nr.
A2.7.-655-536/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
Č. V.
Advokatai
Andrius Juonys
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.7.-655-536/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14038-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 46.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. balandžio 17 d.VilniusVilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant pažeidėjai Č. V.,jos gynėjui advokatui Andriui Juoniui,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 7 d., bylą

Č.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kapitaliai remontuodama garažą, esantį Vilniaus g. 37, Vilniuje, Vilniaus senamiesčio kultūros paveldo vietove pripažintoje teritorijoje, Č. V. 2013-11-27 pradėjo šio neypatingo pastato rekonstrukciją: vietoj sustiprintų pamatų įrengė naujus pamatus su rūsiu po visu pastatu, vietoje 2-o mansardinio aukšto su šlaitiniu stogu pastatė pilnavertį 2-ą aukštą, neturėdama leidimo šiems rekonstrukcijos darbams atlikti.

Pažeidėja Č. V. kaltės faktiškai nepripažino, paaiškino, kad garažo pastato remonto projektą jai paruošė profesionalus architektas, darbus prižiūrėjo jos pasamdytas profesionalus darbų vykdytojas, ir šių darbų rezultatas yra darbų vykdytojo veiklos ekscesas. Ji nežinojusi, kad pastato rekonstrukcijai yra reikalingas leidimas.

Pažeidėjos gynėjas advokatas A.Juonys paaiškino, kad Č. V. buvo gavusi sutikimą atlikti garažo remontą, kurio metu buvo išlieti sustiprinti pamatai. Jų įrengimo metu po pastatu buvo išrausta didelė duobė, dėl ko po pastato 1 aukštu savaime susiformavo didelis rūsys. Pažeidėja šiuo metu kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl garažo pastato rekonstrukcijos projekto suderinimo, ir dabar tik laukiama leidimo. Pažeidėja neturi statybininko išsilavinimo, todėl ji pasamdė remonto darbų prižiūrėtoją. Ji nežinojo, kad reikalingas būtent pastato rekonstrukcijos projektas.

Pažeidėjos rekonstruojamas pastatas yra Vilniaus Senamiesčio, Lietuvos kultūros ministro 2010-10-18 įsakymo Nr. ĮV-512 1.3.2.1 p. priskirto prie kultūros paveldo teritorijų, ribose. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – įstatymas) 2 str. 3, 94 d. esančius ypatingo ir neypatingo pastatų apibrėžimus pažeidėjos veiksmų objektas yra neypatingas pastatas. Pažeidėja buvo paruošusi šio pastato pamatų ir sienų kapitalinio remonto projektą (b.l. 35-43, 57, 58). Įstatymo 2 str. 20 d. nurodoma, kad statinio kapitalinis remontas yra statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Įstatymo 2 str. 18 d. pažymėta, kad statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Iš byloje esančio kito projekto, turinio matyti, kad tai yra pastato rekonstrukcijos projektas (b.l. 21-34). Jis numato rūsio po visu 1 pastato aukštu, pilnaverčio pastato 2 aukšto įregimą. Šį projektą pažeidėja, kaip matyti iš savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-131202-00189 (b.l. 5-6), statybos patikrinimo akto Nr. SPA-2259 (b.l. 9-14) realiai pradėjo įgyvendinti, sudariusi su darbų vykdytoju pastato rekonstrukcijos techninės priežiūros sutartį (b.l. 51-52), įrengusi po 1 pastato aukštu rūsį, pastačiusi ne mansardinį, bet pilnavertį 2-ą pastato aukštą. Įstatymo 23 str. 28 d. draudžia statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas. Pagal įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. tiek ypatingo, tiek neypatingo statinio rekonstravimo atveju yra būtinas leidimas rekonstruoti statinį. Tokio leidimo Č. V. , pradėjusi pastato rekonstrukciją, neturėjo ir neturi. Tai, kad pažeidėja nežinojo, kad rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingas leidimas, nėra reikšmingas faktas: įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už jų pažeidimą. Taigi Č. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant pažeidėjai administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad Č. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėja ėmėsi veiksmų, siekdama pašalinti padaryto pažeidimo rezultatus (b.l. 49-50). Įvertinus minėtas aplinkybes pažeidėjai skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 7 d. sankcijos. Pažeidėjos gynėjas prašė taikyti jo gynamajai Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas skiriant jai mažesnė baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 7 d. sankcijos numatyta minimali bauda. Minėtos nuostatos teismų praktikoje taikomos esant ypatingoms, ekstraordinarioms aplinkybėms siekiant užtikrinti protingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą. Tokių aplinmkjybių šioje byloje nėra: Č. V. padarė akivaizdų teisės pažeidimą, ypatingos vertės Vilniaus Senamiečio objekte pradėjusi savavališkus pastato rekonstrukcijos darbus, jais pažeidusi saugomą aplinką. Taigi pagrindo taikyti Č. V. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teisėjas

nutarė:

Č.V. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 7 d., ir paskirti jai šešių tūkstančių litų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS VALERIJ PAŠKEVIČ