- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-133-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05382-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- K. Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14271-528/2014, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. Š. pateikė prašymą panaikinti jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą automobiliams Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ZIL, MMZ 554, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šalys pasirašė taikos sutartį (b.l. 76).
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė (b.l. 77-78).
3. Teismas nurodė, kad atsakovas, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įvykdymą. Nesant tokių duomenų bei įrodymų, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiam atsakovo turtui (automobiliams ar kt.), bet areštavo atsakovo turtą konkrečiai sumai, todėl prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam turtui ir dėl šios priežasties negalėtų būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas K. Š. prašė tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (b.l. 81-82).
5. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nurodė, jog netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Antstolė išsiuntė teismui 2014 m. liepos 29 d. patvarkymą Nr. 0021/14/00382 dėl įvykdyto vykdomojo dokumento grąžinimo teismui. Ieškovė nesikreipė į atsakovą ar į teismą dėl taikos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
7. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 str. 2 d. ir 3 d.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas laike apibrėžtas įstatymu ir gali būti nustatytas bei apribotas teismo nutartimi, atsižvelgiant į šalių pareikštus prašymus, viešąjį interesą, konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei ją pagrindžiančius įrodymus. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi kreditorės UAB „A&R Fish“ pareiškimo reikalavimų užtikrinimui civilinėje byloje Nr. L2-9017-528/2014 areštavo skolininko K. Š. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditore, bendroje sumoje ne daugiau kaip 14 500,00 Lt (b.l. 12-13).
10. Pareiškėjas – atsakovas K. Š. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti 2014 m. kovo 25 d. nutartimi jo turtui – automobiliams Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ZIL, MMZ 554, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą areštą, kadangi šalys sudarė taikos sutartį (b.l. 76).
11. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė (b. l. 77-78). Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog panaikinti pareiškėjo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.
12. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14271-528/2014 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas turėjo įvykdyti atitinkamus įsipareigojimus ieškovei – išduoti įgaliojimą, įregistruoti nuosavybės teises į turtą (kombainų garažus) VĮ Registrų centras, sudaryti įregistruoto turto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notarine tvarka, o nustatytų įsipareigojimų neįvykdžius, sumokėti 13 000,00 Lt baudą – ir civilinė byla nutraukta (b. l. 66-68).
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2014 m. liepos 11 d. teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 22 d. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims įgyja galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 str.). Minėtoje taikos sutartyje šalys nesusitarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, todėl 2014 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas pareiškėjui priklausančio turto areštas 14 500,00 Lt (4 199,49 Eur) sumai liko galioti iki taikos sutarties įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teismo patvirtinta taikos sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymą. Apeliantas šių teismo motyvų atskiruoju skundu nepaneigė. Apeliantui tokių įrodymų nepateikus, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 178 str.).
15. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 10,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,76 Eur (dešimt eurų septyniasdešimt šešis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.