Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vyriausiais specialistas M. D. surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą Nr. A10-39736-(1.1.50-AP2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189⁴ straipsnio 4 dalį. Protokole nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūnų 2013-05-27 atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A32-1142-(2.9.2.8-AP2) įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių organizuoti ir atlikti (duomenys neskelbtini) esančių garažu pastato konstrukcijų ekspertizę (įvertinant visos konstrukcijos būklę), pagal pateiktas eksperto išvadas ir rekomendacijas nedelsiant organizuoti pastato konstrukcijų remontą teisės aktų nustatyta tvarka. Apie reikalavimų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo įpareigotas informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus iki 2013-07-01. Minėtas skyrius 2013-07-05 gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimą, kodėl nevykdomi įpareigojimai, iki šiol viso pastato konstrukcijų ekspertizė (įvertinant visų konstrukcijų būklę) neatlikta, pastato remonto darbai nevykdomi, tačiau statinys turi galimos avarinės būklės požymiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neįvykdė statinių naudojimo priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė M. R. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jau daug metų kyla konfliktai su savivaldybe dėl minėto pastato nepriežiūros. 2012-09-11 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas jau buvo surašytas Garažų bendrijai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo įregistravęs savo nuosavybės nekilnojamojo turto registre. Taip pat 2012-12-05 faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuota, kad iki to laiko nebuvo pašalinti statinio konstrukcijų trūkumai. Savivaldybės rašte nurodyta, kad bendrasavininkiai buvo tinkamai pakviesti į techninės priežiūros patikrinimą. Jau daugelį metų sprendžiamas statinio defektų šalinimo klausimas. Pastatas yra galimai avarinės būklės, jis kelia grėsmę ten dirbantiems ir garažais besinaudojantiems žmonėms. Siekdama užtikrinti viešą interesą, savivaldybė nustatė pastato trūkumus ir įpareigojo savininkus juos pašalinti. Savivaldybės administracija vykdo įgaliojimus kokius turi, siekia, kad statinio naudotojas ir savininkas įvykdytų savo pareigas. Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnį, statinių priežiūrą vykdo savivaldybė. Pagal Statybos techninio reglamento 33 punktą, savininkas privalo užtikrinti saugą pastate. Akivaizdu, kad statinio naudotojai ir statinio savininkai savo pareigų nevykdo. 2013-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas raštas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo suprato, ko iš jo savivaldybė reikalauja. Bendrasavininkių tarpusavio nesutarimai nėra aplinkybė, dėl kurios V. K. gali išvengti atsakomybės. V. K. nevykdė savivaldybės reikalavimų. Atstovė negali atsakyti, kiek laiko atliekama ekspertizė, o remontui atlikti reikia statinio techninių dokumentų. Ji taip pat negaliu pasakyti nuo kurių metų V. K. žino apie savivaldybės ginčus su pastato šeimininkais. V. K. buvo surašytas vienas protokolas. Dėl 2012-09-11 rašto jau vyko teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad savininkai pastatu nesirūpino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskundė teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Ekspertizės darbų kaina neturi reikšmės sprendžiant šią administracinę bylą. Bendrasavininkiai privalo užtikrinti, kad statinys turi atitikti statiniams keliamus reikalavimus. Savivaldybei, kaip subjektui, vykdančiam viešąjį administravimą, nesvarbu, jog bendrasavininkiams nepavyksta susitarti dėl pastato priežiūros.

Asmuo, surašęs protokolą administracinėje byloje, M. D. teismui paaiškino, jog dirba Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Abu pastato bendrasavininkiai buvo kviesti į apžiūrą, buvo surašytas pastato techninės priežiūros patikrinimo aktas, ant kurio pasirašė abu bendrasavininkiai: V. K. ir garažų bendrijos pirmininkas J. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 344-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra pastato bendrasavininkiai. Jie turi bendrą konstrukciją – stogą, kuris galimai yra avarinės būklės. Jiems buvo pasiūlyta padaryti statinio ekspertizę, kad tiksliai išsiaiškinti, ką reikia remontuoti, nes per pastato konstrukcijas bėga vanduo. Bendrasavininkiams davėme terminą savivaldybės nurodymams įvykdyti, tačiau per jį nieko nebuvo daroma: ekspertizė neužstatyta, nepradėti remonto darbai. Nuo 2006 m. tęsiasi pastato nepriežiūra. Kitoje byloje jis kvietė garažų bendrijos atstovą, bet jos atstovas neatvyko. Kreipėsi į policiją, prieš kelias dienas policija skambino, sakė, kad kitą savaitę atves. Jie abu nevykdo jų reikalavimų, nes abu turi prižiūrėti šį statinį. Pastato nepriežiūra vyksta daug metų. Per tiek laiko buvo galima užsakyti statinio ekspertizę ir atlikti jo remontą. V. K. ir garažų bendrijos pirmininkas per mėnesį galėjo atlikti ekspertizę. Jiems reikėjo tiesiog informuoti savivaldybę ir patiems nusistatyti terminą remontui atlikti. Remonto per mėnesį jie negalėjo atlikti. Ekspertizės atlikimas yra žingsnis link remonto darymo. Jei bendrasavininkiai būtų padarę ekspertizę, protokolo jis nebūtų surašęs. Į statinio apžiūrą buvo kviestas garažų bendrijos pirmininkas, jam surašytas aktas. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pastato bendrasavininkis, jie nuomojosi patalpas. Jie buvo parašę nesutikimą su 2012 metų aktu, nes nebuvo kviečiami į apžiūrą, nedalyvavo procese. Po to kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo nuosavybę, buvo kviečiami abu savininkai į apžiūrą. Jie patys jau nebežino statinio pažeidimų dydžio, todėl iš pradžių ir reikalavo atlikti ekspertizę. Iniciatyvą vykdyti savivaldybės reikalavimus rodo V. K., bet jiems reikalingas rezultatas, ne iniciatyva. Anksčiau su jais bendradarbiavo garažų bendrija, kol nepatraukė jų atsakomybėn. V. K. puikiai supranta ir nori daryti ekspertizę, tačiau tarp bendrasavininkių yra kilę vidinių ginčų, į kuriuos jie nesikiša. Civiliniame kodekse numatyta, jog vienas iš bendrasavininkių gali imtis remontuoti pastatą, jei aplinkiniams kyla grėsmė. Remonto išlaidas gali išsireikalauti teismine tvarka. Jis nėra statybos darbų atlikimo specialistas ir nežino, kiek kainuotų remontas. Jie netikrina, ar savininkai yra pajėgūs sumokėti už remontą. Garažų bendrija yra naudotojas ir techninis prižiūrėtojas. Garažas yra pastatas, ant jo stogo yra suformuotas kitas statinys. Garažas yra registruotas.

Iš 2013-05-23 statinio techninės priežiūros akto matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūnas reikalauja techninių prižiūrėtojų - 344-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau 344-oji GSEB) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, organizuoti ir atlikti viso pastato (garažo, kontrolės posto, automobilių stovėjimo aikštelės ir tvoros) konstrukcijų ekspertizę (įvertinant visų konstrukcijų būklę).

Iš teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti jog automobilių stovėjimo aikštelė, kontrolės postas, ir tvora, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o garažai, ant kurių yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė priklauso kitiems asmenims. Tiek garažai, tiek ir stovėjimo aikštelė yra atskiri nekilnojamojo turto objektai ir minėtame registre nėra duomenų apie šių objektų bendrasavininkius. Tačiau iš minėtų išrašų ir V. K. paaiškinimų yra aišku, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra įrengta ant garažų stogo. Techniniai prižiūrėtojai (344-osios GSEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį, todėl neturi teisių, numatytų CK 4 knygos 5 skyriaus 4 skirsnyje. Šiuo atveju yra keli atskiri nekilnojamojo turto objektai su dviem atskirais tų objektų naudotojais - techniniais prižiūrėtojais.

Teismo nuomone, šiuo atveju, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūnų reikalavimas yra suformuluotas dviem subjektams, būtina įvertinti kiekvieno subjekto veiksmus ir nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo vienas savarankiškai įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūnų reikalavimą.

Kaip matyti iš V. K. paaiškinimų ir jo pateikto ketinimų protokolo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ surado ekspertus, kurie galėtų atlikti savivaldybės pareigūnų reikalaujamą ekspertizę, suderino jos atlikimo tvarką ir sąlygas, pagal kurias 344-osios GSEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų užtikrinti galimybę ekspertams patekti tiek į garažus, tiek ir į aikštelę, tačiau 344-osios GSEB atstovas J. G. atsisakė pasirašyti šį ketinimų protokolą, motyvuodamas tuo, jog jam to neleido padaryti bendrijos valdyba. Kaip matyti iš byloje esančio minėtų garažų ir aikštelės konstrukcijų ekspertizės atlikimo ketinimų protokolo, ekspertizei atklikti yra būtina patekti į abu minėtus objektus. Iš byloje esančio 2013-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog apie susidariusią situaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūnai V. K. buvo informuoti. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo pats pripažino, jog V. K. rodo iniciatyvą atlikti ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinant tai, galima daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus reikalavimas – organizuoti ir atlikti viso pastato konstrukcijų ekspertizę, negali būti įvykdytas vienašališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas surado įmonę galinčia atlikti ekspertizę, pasirašė ketinimų protokolą, apie susidariusią situaciją informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūnus, t. y. V. K. ėmėsi veiksmų spręsti šią situaciją. Tačiau ši ekspertizė negalėjo būti atlikta nesutinkant garažų techniniam prižiūrėtojui, kadangi tokiu atveju nėra galimybės patekti į privačių asmenų garažus.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, V. K. įvardino konkrečias bei objektyvias priežastis, dėl kurių jis neturi galimybės įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus pareigūno reikalavimo. Atitinkamai darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad V. K., neįvykdamas reikalavimo – organizuoti ir atlikti viso pastato konstrukcijų ekspertizę, veikė kaltai ir padarė administracinį teisės pažeidimą. Dėl ko administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalį surašytas V. K. nepagrįstai ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalį nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu pagal ATPK 189⁴ straipsnio 4 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.