Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. birželio 7 d. apie 23.38 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,23 prom. etilo alkoholio koncentraciją, važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127 punktų reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma <...>“ ir „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>“, nesilaikė atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, laiku nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, dėl ko susidūrė antroje eismo juostoje, prie „STOP“ linijos, ties Ateities–Didlaukio g. sankryža, sustojusiu automobiliu „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. A. Š., atsitrenkdamas į jo automobilio galinę dalį. Eismo įvykio metu sužalojimus patyrė automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis A. L., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J. A. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. birželio 7 d. apie 23.38 val., Vilniuje, Ateities–Didlaukio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,23 prom. etilo alkoholio koncentraciją.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykis buvo 2023 m. birželio 7 d. apie 23 val. Iš pradžių buvo darbe, dirbo (duomenys neskelbtini). Jo darbo laikas buvo nuo 8 iki 17 val. Įvykio dieną buvo darbo vietoje iki 23 val., turėjo darbovietės raktus, dirbo ir gėrė degtinę su nukentėjusiuoju A. L. Išgėrė maždaug vieną butelį per 2-3 val. Po to sugalvojo paimti automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus ir važiuoti iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tai darbdavio automobilis, anksčiau buvo juo važiavęs kaip keleivis, padedantysis vairuotojui. Anksčiau pats šio automobilio nevairuodavo, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones, jos niekada neturėjo. Tądien automobilį paėmė pirmą kartą. Jis sėdo prie automobilio vairo, o A. L. į priekinę keleivio vietą. Gali būti, kad išvažiavęs iš įmonės teritorijos sustojo ir su A. L. išgėrė degtinės. Važiuodamas nesuvaldė automobilio, Ateities ir Didlaukio g. sankryžoje prie šviesoforo nepastebėjo priekyje esančio automobilio „Peugeot“ ir atsitrenkė į jį. Nematė, kas po to atsitiko su A. L., nebendravo su juo. Dėl smūgio A. L. galėjo susižaloti, susilaužyti nosį. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Pripažįsta, kad pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių punktus. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo suma. Iš dokumentų, kuriuos gavo iš tyrėjo, žino, kad už automobilį „Volkswagen Crafter“ turi sumokėti apie 13 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis ir liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus ir vieno neatsargaus nusikaltimų padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar laiko tiksliai nepasakys, bet tai galėjo įvykti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną. Kaip dabar atsimena, buvo sekmadienis. Jam dirbant, pas jį į darbą atėjo jo draugas A. L., kurį jis pažįsta apie trejus metus. Jiems būnant darbovietėje, A. L. nieko įmonėje nedarė, tiesiog leido su juo laiką, po to nutarė išvažiuoti pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant iš teritorijos, jis nutarė pasiimti įmonės automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pasiėmė, nes žinojo, kurioje vietoje yra minėto automobilio rakteliai. Jam pasiėmus automobilį, įmonės vadovybės apie tai neinformavo. Automobilį iš įmonės pasiėmė, nes norėjo nuvažiuoti minėtu automobiliu į namus. Pasiėmus automobilio raktelius, kartu su A. L. atsisėdo į automobilį, jis – į vairuotojo vietą, o A. L. – į keleivio vietą. Atsisėdus į automobilį, užvedė automobilio variklį ir išvažiavo iš įmonės teritorijos. Išvažiavus iš įmonės teritorijos, sustojo, kartu su A. L. nutarė išgerti degtinės, kurios butelį jis turėjo su savimi. Būnant automobilyje kartu su A. L., išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Išgėrus butelį degtinės, nutarė šiek tiek pasėdėję važiuoti automobiliu link jo namų. Jam vairuojant automobilį ir artėjant link Ateities g. esančios sankryžos, pastebėjo priekyje sustojusį automobilį. Pastebėjus sustojusį automobilį, bandė stabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau sustabdyti jo jam nepavyko ir pajuto smūgį. Po smūgio iššoko jo vairuoto automobilio oro pagalvė, po patirto smūgio buvo šoke ir liko sėdėti automobilio vairuotojo vietoje. Kiek šiuo metu pamena, po smūgio paskambino savo darbovietės viršininkui A. D., informavo apie eismo įvykį. Po to jis išlipo iš automobilio ir, kiek pamena, į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jam išlipus iš automobilio, kiek pamena, nedelsiant buvo sulaikytas įvykio vietoje buvusių pareigūnų. Pareigūnai jam uždėjo antrankius ir buvo patalpintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Šiuo metu nepasakys, ką veikė būdamas policijos tarnybiniame automobilyje, nes to nepamena. Po to, kai savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį, kas atsitiko šalia jo sėdėjusiam A. L., nepastebėjo. Ar po smūgio A. L. buvo susižalojęs, taip pat nepasakys. Jį patalpinus į tarnybinį policijos automobilį, buvo pristatytas į sulaikymo patalpas. Dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 123–125, 134–136).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad dėl įvykio, kai 2023 m. birželio 7 d. apie 23.38 val. Ateities–Didlaukio g. sankryžoje, Vilniuje, jo draugas J. A., vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nieko papasakoti negali, nes įvykio aplinkybių visiškai nežino, įvykio metu taip pat buvo neblaivus ir atsipeikėjo tik ligoninėje. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, papasakoti negali. Po įvykio pristačius jį į ligoninę, jam buvo diagnozuota galvos sričių paviršiniai sužalojimai ir nosies kaulo lūžimas. Dėl jo paminėto įvykio niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nereikš, prašymų ar papildymų ikiteisminiam tyrimui neturi. Po minėto įvykio į medicinos įstaigas nesikreipė, gydymas jam suteiktas nebuvo (t. 1, b. l. 173).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. A. Š. parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. vairavo „Bolt“ įmonei priklausantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu apie 00.30 val. privažiavo prie Mykolo Romerio universiteto esančios sankryžos. Būdamas sankryžoje stovėjo prie raudonos šviesos šviesoforo signalo, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo dideliu greičiu prie jo automobilio artėjantį krovininį automobilį. Pastebėjus automobilį ir praėjus akimirkai, pajuto stiprų smūgį į galinę jo vairuojamo automobilio dalį. Po smūgio jis atsitrenkė krūtine ir veidu į automobilio vairą. Atsitrenkus į vairą, pajuto, kaip iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas, taip pat po smūgio pradėjo stipriai skaudėti krūtinės sritį. Vėliau, po smūgio, jis nedelsiant išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kaip prie jo pribėgo jam iki tol nepažįstama mergina. Mergina anglų kalba jo paklausė, ar jam reikalinga pagalba. Jam atsakius, kad jam reikalinga pagalba, mergina jam atnešė vandens. Kiek pastebėjo, mergina vairavo „Toyota Prius“ automobilį, valstybinių numerių nepasakys. Vėliau, būnant lauke, jis atsisėdo ant šalia kelio dalies esančio bortelio ir sėdėjo. Jam sėdint ant bortelio, nematė žmonių, kurie vairavo krovininį automobilį, kuris atsitrenkė į jo automobilį. Jam sėdint minėtoje vietoje, atvažiavo greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai. Atvykus tarnyboms, jis buvo apžiūrėtas. Po greitosios medicinos pagalbos darbuotojų apžiūros jo į ligoninę neišvežė. Vėliau prie jo priėjo policijos pareigūnai, kuriems jis suteikė savo duomenis. Būdamas įvykio vietoje pastebėjo, kad buvo išmuštas krovininio automobilio priekinis stiklas. Kaip vėliau išgirdo iš aplinkinių žmonių kalbos, automobilio stiklą galimai išmušė krovininio automobilio keleivis savo galva. Būdamas įvykio vietoje su asmenimis, kurie vairavo krovininį automobilį, nebendravo. Po įvykio dėl sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė (t. 1, b. l. 66–69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad dabar laiko tiksliai pasakyti negali, bet galimai tai įvyko 2023 m. birželio mėn. Jis su automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Ateities g. link Mykolo Romerio universiteto. Iš sankryžos, esančios Ateities g., pasuko į kairę pusę ir, būnant po viaduku, pastebėjo krovininį automobilį. Į automobilį atkreipė dėmesį, nes jis važiuojamąja kelio dalimi keistai manevravo, automobilis blaškėsi iš vienos kelio eismo juostos į kitą, važiavo įjungęs avarinį eismo signalą. Pastebėjus minėtus automobilio manevravimo požymius, krovininį automobilį aplenkė. Aplenkęs automobilį, nuvažiavo Ateities g. link Mykolo Romerio universiteto. Privažiavus prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, stovėjo trečioje eismo juostoje, nes ruošėsi sukti į kairę. Stovint sankryžoje, per galinį automobilio veidrodėlį pastebėjo tą patį krovininį automobilį, kurį matė prieš tai. Minėtas automobilis, gerokai padidinęs leistiną greitį, važiavo link sankryžos. Automobiliui judant link sankryžos, krovininis automobilis, visiškai nemažindamas judėjimo greičio, atsitrenkė priekine automobilio dalimi į sankryžoje stovėjusio automobilio galinę dalį. Įvykus eismo įvykiui, nedelsiant išlipo iš savo automobilio. Jam išlipus iš automobilio, pastebėjo iš automobilio, į kurį atsitrenkė krovininis automobilis, išlipusį asmenį. Asmuo buvo stipriai supanikavęs ir blaškėsi. Nuraminus minėtą asmenį, paskambino į policiją norėdamas pranešti apie įvykį. Pranešus apie įvykį, laukė atvykstančios policijos. Laukdamas policijos pastebėjo, kad po įvykusio eismo įvykio iš krovininio automobilio niekas neišlipo. Vėliau į įvykio vietą atvykus pareigūnams, iš krovininio automobilio pastebėjo išlipusius asmenis. Ar iš krovinio automobilio išlipę asmenys buvo blaivūs, pasakyti negali, nes to visiškai nematė. Būnant įvykio vietoje, policijos pareigūnams paliko savo kontaktinius duomenis ir iš įvykio vietos išvažiavo (t. 1, b. l. 75–77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Dabar laiko tiksliai pasakyti negali, bet tai galėjo būti birželio mėn. pradžioje, dirbdamas gavo iškvietimą dėl eismo įvykio. Nuvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kad vietoje jau buvo atvykę pareigūnai, taip pat įvykio vietoje stovėjo sudaužyti automobiliai. Atvykus į vietą, pastebėjo ant šaligatvio sėdintį asmenį, kurio veidas ir galva buvo kruvini. Priėjus prie asmens, pastebėjo, kad asmuo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo nieko dėl įvykio paaiškinti nesugebėjo. Iš vietoje dirbusių pareigūnų sužinojo, kad minėtas asmuo savo galva išmušė automobilio priekinį stiklą, nes nebuvo prisisegęs saugos diržo. Apžiūrėjus asmenį ir įvertinus minėto asmens sužalojimus, šis tolimesnei apžiūrai buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę. Būnant įvykio vietoje, vairuotojo, kuris vairavo krovininį automobilį, nepastebėjo, nes, kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo pareigūnų automobilyje. Pasiteiravus pareigūnų, ar minėtam vairuotojui nėra reikalinga medikų pagalba, jie atsakė, kad nereikalinga (t. 1, b. l. 71–73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 23.45 val. patruliuodami Ateities–Didlaukio g. sankryžoje, pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobiliai „Volkswagen“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilių ant šaligatvio buvo du akivaizdžiai neblaivūs (kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas) asmenys, vienas su kruvinu veidu gulėjo ant žemės, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. L., šalia jo stovėjo J. A. Bendraujant su minėtais asmenimis, jie nieko rišliai paaiškinti negalėjo, tik aiškino, kad J. A. vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas E. A. Š. paaiškino, kad sėdėjo automobilyje šalia šviesoforo ir laukė žalios spalvos signalo, kai į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Volkswagen Crafter“, kuriame sėdėjo du vyrai. J. A. prisipažino, kad vairavo įmonės, kurioje dirba, automobilį. Alkotesteriu apie 23.41 val. buvo nustatytas pastarojo 3,23 prom. girtumas, apie 00.09 val. – 3,45 prom. girtumas. Įsodinus J. A. į tarnybinį automobilį, jis pasidarė agresyvus, girdint jam ir aplinkiniams pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, tyčia kojomis spardyti sulaikytiems skirtos vietos duris ir taip jas apgadino. Buvo išlaužtas tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtos vietos durų spynos liežuvėlis, įlenktos tarnybinio automobilio galinės kairės pusės durys. Kadangi J. A. buvo agresyvus ir toliau spardė sulaikytiems skirtą vietą, jis buvo išlaipintas iš automobilio, paguldytas ant žemės ir jam už nugaros buvo uždėti antrankiai (t. 1, b. l. 60–61).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 2-9 d. specialisto išvados Nr. G52/2024(01) nustatyta, kad A. L. nustatytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje ir nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir kairio nosikaulio lūžiu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) iki kreipiantis medicinos pagalbos 2023 m. birželio 8 d. Visumoje dėl kaulų lūžių sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai odos nubrozdinimas būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tačiau neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti vienmomentiškai atsitrenkiant į automobilio priekinį stiklą. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Nustatyti sužalojimai priklauso plačiai grupinei priklausomybei, padaryti kietu buku daiktu (-ais), pasisakyti tiksliai nėra galimybės (t. 1, b. l. 97–98).

Iš 2023 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. birželio 8 d. 23.41 val. nustatytas J. A. 3,23 prom. neblaivumas, o 00.09 val. – 3,45 prom. neblaivumas. Nustatyti J. A. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. (t. 1, b. l. 84).

Iš alkoholio matuoklio rodmenų nustatyta, kad 2023 m. birželio 7 d. 23.41 val. nustatytas J. A. 3,23 prom. girtumas, 2023 m. birželio 8 d. 00.09 val. – 3,45 prom. girtumas (t. 1, b. l. 81–82).

Iš 2023 m. birželio 8 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta Ateities–Didlaukio g., Vilniuje, sankryža. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 45–51).

Iš 2023 m. birželio 8 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 28–33).

Iš 2023 m. birželio 8 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 36–41).

Iš 2024 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 103–104).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus <...> ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo J. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. birželio 7 d. apie 23.38 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,23 prom. etilo alkoholio koncentraciją, važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127 punktų reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma <...>“ ir „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>“, nesilaikė atstumo, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, laiku nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, dėl ko susidūrė antroje eismo juostoje, prie „STOP“ linijos, ties Ateities–Didlaukio g. sankryža, sustojusiu automobiliu „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. A. Š., atsitrenkdamas į jo automobilio galinę dalį. Eismo įvykio metu sužalojimus patyrė automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis A. L., kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. birželio 7 d. apie 23.38 val., Vilniuje, Ateities–Didlaukio g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,23 prom. etilo alkoholio koncentraciją.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo J. A. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytus nusikaltimus.

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas, tyčinis, nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieneriems metams (veika padaryta 2023 m. rugpjūčio 29 d.) (t. 1, b. l. 107–109), per paskutinius trejus metus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 111–115), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodros duomenys), (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismo vertinimu, BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda nagrinėjamu atveju nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. J. A. prieš metus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. po nagrinėjamoje byloje aptariamo įvykio pakartotinai sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, taigi, jokių išvadų dėl savo elgesio ir jo pasekmių nepadarė. Be to, kaltinamasis, nagrinėjamoje byloje vairuodamas automobilį sunkaus neblaivumo laipsnio ir net neturėdamas bei anksčiau niekada neįgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, taip pat apgadino dvi transporto priemones. Kitaip tariant, jo elgesio pavojingumas turi sunkėjimo tendenciją. Taip pat atsižvelgtina į Sodros duomenis apie J. A. užimtumą ir mokamas išmokas – J. A. nedirba, nuo 2024 m. liepos 24 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per mėnesį gauna 531,94 Eur dydžio išmoką (neatskaičius mokesčių). Be to, nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo veiksmais padarė turtinę žalą, kurią privalės atlyginti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto neatsargaus nusikaltimo ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo įvykdymą paskyrus normų sankcijose numatytas bausmes – areštus, jų dydžius nustatant didesnius už šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokios bausmės ir jų dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. A. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina bausmė, prilygstanti griežčiausiai paskirtai bausmei.

Kaltinamasis J. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą yra nuteisiamas arešto bausme, taip pat manydamas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atideda kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant jį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). J. A. veikas padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis; vairavo automobilį neturėdamas ir anksčiau niekada neįgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones; vairuodamas padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo prieš pat pradėdamas jį vairuoti, kaltinamojo neblaivumo patikrinimo metu jo girtumo laipsnis sparčiai didėjo, neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti jo neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, o įvertinus jo bendrą būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą jis negali, taigi, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių. Tačiau kartu atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas ketverių metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, kuris apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo J. A., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. J. A. vairavo trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) būtų žinoma, jog J. A. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ 2024 m. birželio mėn. duomenimis, vidutinė 2019 m. gamybos automobilio „Volkswagen Crafter“ kaina su PVM buvo 18 090 Eur (t. 1, b. l. 43). Iš byloje esančios turto vertintojo E. L. ataskaitos nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki apgadinimo buvo 23 250 Eur (t. 2, b. l. 8–32). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi turto vertintojo atlikto automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo rezultatais, nes individualus konkretaus automobilio vertės nustatymas yra tikslesnis negu VšĮ „Emprekis“ pateikta bendro pobūdžio informacija. J. A. pasielgė itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus neblaivumo būsenos, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo J. A. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 23 250 Eur.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojas J. A. sukėlė eismo įvykį. Darbuotojui jo darbinių funkcijų atlikimui nebuvo reikalingas automobilis, jo funkcijos buvo (duomenys neskelbtini). Darbuotojas sukėlė eismo įvykį nevykdydamas darbinių pareigų, nes jos niekaip nėra susijusios su automobilio vairavimu. Darbuotojas vairavo bendrovei priklausantį automobilį ne darbo metu, kas patvirtina automobilio užvaldymo savavališkumą ir neteisėtumą. Darbuotojas žinojo ir suprato, kad jis neprivalo vairuoti pagal darbo funkcijas ir neturi tokios teisės, tačiau tokio draudimo nepaisė. Draudimo bendrovė If P&C Insurance AS filialas informavo (duomenys neskelbtini), kad pagal Kasko įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo bendrovė negalės atlyginti už automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, nes įvykio metu automobilis buvo vairuojamas darbuotojo, kuris buvo neblaivus ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, o tai pažeidžia draudimo taisykles. Taigi, nusikalstama veika padaryta prieš pačią (duomenys neskelbtini), o If P&C Insurance AS filialas šioje situacijoje patirtos žalos ir nuostolių neatlygina, todėl (duomenys neskelbtini) yra civilinė ieškovė nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, If P&C Insurance AS filialo 2023 m. birželio 14 d. informacinę pažymą, automobilio apžiūros aktą ir kitas reikšmingas aplinkybes, galima numatyti, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo padaryta bent 10 000 Eur žala (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam turtui (automobiliui) (t. 1, b. l. 142–144).

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Ž. S. 2024 m. liepos 16 d. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš atsakingo asmens civilinės ieškovės naudai 19 899,73 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakingo asmens išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti). Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. liepos 3 d. buvo gauta nepriklausomo turto vertintojo E. L. vertinimo ataskaita, kurioje detaliai atlikus nusikalstamo įvykio metu apgadintos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būklės vertinimą bei naudojant lyginamosios vertės metodą, atsižvelgiant į esamas rinkos kainas, buvo suformuotos trys išvados: 1) transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus transporto priemonės nuvertėjimą būtų 19 899,73 Eur su PVM; 2) transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo – 23 250 Eur (t. 2, b. l. 6–7).

Taip pat (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Ž. S. 2024 m. spalio 22 d. pateikė teismui papildomus duomenis, nurodydama, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas prokuroro leidimas laisvai disponuoti automobiliu „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2024 m. rugsėjo 24 d. jis buvo parduotas už 6 400 Eur. Kadangi vertinimo ataskaitoje nustatyta automobilio vertė iki jo apgadinimo buvo 23 500 Eur, o automobilis parduotas už 6 400 Eur, reali civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti turtinė žala yra 17 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti iš kaltinamojo J. A. (duomenys neskelbtini) naudai 17 100 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti) (t. 2, b. l. 3–4). Kartu teismui pateikti dokumentai: turto vertintojo E. L. 2024 m. birželio 18 d. – 2024 m. liepos 3 d. atliktas automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas, kuriuo nustatyta šios transporto priemonės vertė yra 23 250 Eur (t. 2, b. l. 8–32); 2024 m. rugsėjo 10 d. prokuroro A. S. leidimas (duomenys neskelbtini) laisvai disponuoti automobiliu „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33); 2024 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VIP0007538, iš kurios nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 400 Eur (t. 2, b. l. 34).

If P&C Insurance AS filialo atstovė 2024 m. spalio 25 d. pateikė teismui atsiliepimą į civilinį ieškinį, nurodydama, kad draudikas If P&C Insurance AS filialas ir draudėjas (duomenys neskelbtini) buvo sudarę transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį. 2023 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2023 m. birželio 7 d. minėtas automobilis atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį. Draudikas gavo pažymą, kad įvykio metu automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 001, įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, draudikas neatsako už J. A. padarytą žalą automobiliui „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudikas atlygino žalą eismo įvykio metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl išmokėtos sumos išieškojimo regreso tvarka iš (duomenys neskelbtini) ir J. A. (duomenys neskelbtini) ir If P&C Insurance AS filialas sudarė taikos sutartį, o J. A. įsipareigojo likusias išmokėtas sumas draudikui grąžinti dalimis (t. 2, b. l. 39–40).

Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė paaiškino, kad pasitikslino draudimo sutarties sąlygas ir suprato, jog nėra galimybės nukreipti patirtos žalos išieškojimo į draudiką. Dėl kaltinamojo padarytos veikos automobilis buvo stipriai apgadintas. Nepriklausomas turto vertintojas atliko automobilio rinkos kainos nustatymą. Prašo vadovautis būtent šia nepriklausomo turto vertintojo išvada. Transporto priemonės remontas kainuotų 16 446 Eur be PVM, o nustatyta pačios transporto priemonės rinkos kaina su PVM yra 23 250 Eur. Kadangi po įvykio apgadintas automobilis buvo parduotas už 6 400 Eur, civilinės ieškovės patirta žala, t. y. skirtumas tarp automobilio vertės ir jo pardavimo kainos, yra 17 100 Eur.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad nebuvo aišku, ar nukentėjusysis pareikš civilinį ieškinį, todėl ikiteisminio tyrimo metu į bylą buvo įtrauktas draudiko If P&C Insurance AS filialo atstovas. Bylos nagrinėjimo dieną matyti, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, todėl If P&C Insurance AS filialas nepripažintinas civiliniu atsakovu. Prašo vadovautis baudžiamojoje byloje esančiu VšĮ „Emprekis“ vertinimu, t. y. priteisti civilinei ieškovei iš kaltinamojo skirtumą tarp VšĮ „Emprekis“ nustatytos vidutinės automobilio rinkos vertės ir automobilio pardavimo kainos, t. y. 12 090 Eur.

Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, o būtent, kad nukentėjusysis A. L. nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, o civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) nenurodė draudiko If P&C Insurance AS filialo kaip civilinio atsakovo, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti If P&C Insurance AS filialą civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje.

Nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo J. A. veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažintini nusikalstamais. Pastebėtina, kad ir pats J. A. sutinka su tuo, jog būdamas neblaivus vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į prieš jį stovėjusį kitą automobilį, tokiu būdu apgadindamas automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarydamas civilinei ieškovei turtinę žalą. Iš civilinės ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos sudarytų 19 899,73 Eur sumą (t. 2, b. l. 8–32); 2024 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 400 Eur (t. 2, b. l. 34). Atitinkamai, realią civilinės ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro suma, likusi iš įvykio dieną buvusios automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atėmus jo pardavimo kainą. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad vidutinė 2019 m. gamybos automobilio „Volkswagen Crafter“ kaina su PVM – 18 090 Eur (t. 1, b. l. 43). Iš civilinės ieškovės atstovės pateikto turto vertintojo E. L. ataskaitos nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki apgadinimo buvo 23 250 Eur (t. 2, b. l. 8–32). Teismas sutinka su civilinės ieškovės pozicija, kad nustatant kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, turi būti vadovaujamasi nepriklausomo turto vertintojo atlikto automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo rezultatais, o ne VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis apie automobilio „Volkswagen Crafter“ vidutinę rinkos kainą Lietuvoje. Kaip minėta, turto vertintojas atliko individualią konkretaus automobilio – „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir vertinimą, atitinkamai, jo rezultatai yra tikslesni negu VšĮ „Emprekis“ pateikta bendro pobūdžio informacija apie vidutinę automobilių „Volkswagen Crafter“ kainą Lietuvoje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinės ieškovės atstovė advokatė nurodė, jog turto vertinimo metu nustatyta automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iki jo apgadinimo buvo 23 500 Eur, tačiau iš turto vertintojo E. L. 2024 m. birželio 18 d. – 2024 m. liepos 3 d. automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos nustatyta, jog šios transporto priemonės rinkos vertė yra 23 250 Eur (t. 2, b. l. 11–12). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo J. A. veiksmų patirta turtinė žala yra 16 850 Eur. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant (duomenys neskelbtini) iš J. A. 16 850 Eur turtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 126–127), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti J. A. (J. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pripažinti J. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti J. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant jį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 23 250 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

(Duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti (duomenys neskelbtini) iš J. A. 16 850 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje įvykdymo.

J. A. paskirtą kartomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) asmuo, kuriam paskirtos arešto bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Nuteistojo probacijos kontrolę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. Nr. +370 672 88 430, +370 672 94 080, el. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus, paskirti papildomas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ar draudimus, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, taip pat panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustato nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (23 250 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.