Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-743-841/2024 (buvęs bylos Nr. e2-16178-841/2023) pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė 2023-12-04 paaiškinimus į rašytinius paaiškinimus, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. A. pateikė susirašinėjimą su motina, medicininius dokumentus dėl COVID-19 nustatymo atsakovės tėvams, atsakovės susirašinėjimą su ieškovu, medicininius dokumentus dėl vaiko.

13. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (LR CPK 314 straipsnis), tačiau šalių teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, bei atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

17. Pagal LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal LR CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

18. Pagal LR CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

19. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, nustatant, jog tėvas su vaiku susitinka kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba viešoje vietoje, būtinai dalyvaujant vaiko motinai ir būtinai dalyvaujant arba trečiajam asmeniui, kuriuo atsakovė pasitiki/arba psichologui/arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, tuo pagrindu, kad tokia tvarka labiau atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

21. Apeliantas teigia, kad nustatyta tvarka tenkina tik atsakovės interesus bei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadomis. Atsakovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į vaiko ir pačio ieškovo interesus, į vaikui dienos metu būtiną poilsį, į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada nėra privalomas dokumentas, ir pagrįstai nustatė, kad tėvo ir vaiko bendravimas gali trukti nuo 16 iki 18 val.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, nepilnamečio vaiko amžių (beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), remdamasis tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant teisiniu reguliavimu, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde nurodytais teiginiais.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2023-11-23 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką taip: 1) kas pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, nuo šeštadienio 11 val. ieškovas paima dukrą jos gyvenamojoje vietoje ir grąžina sekmadienį iki 18 val.; 2) lyginiais metais šventinėmis dienomis ieškovas bendrauja su dukra Šv. Kūčių, pirmą Šv. Velykų dieną, sutinka Naujuosius metus, nelyginiais metais pirmą Šv. Kalėdų, pirmą Šv. Velykų, pirmą Naujųjų metų dieną, nuo 11 val. iki 18 val., paimdamas dukrą jos gyvenamojoje vietoje ir grąžindamas dukrą iki nurodytos valandos į jos gyvenamąją vietą; 3) ieškovas bendrauja su dukra telefonu, vėliau – per socialinius tinklus be apribojimų, numatant bendravimo laiką po to, kai dukra būna grįžusi iš darželio, vėliau – po pamokų, t.y. laike nuo 18 val. iki 21 val.; 4) prieš pasiimdamas dukrą, ieškovas informuoja ieškovę apie tai iš anksto telefonu ar SMS žinute prieš 1-2 dienas; uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo išvežti dukrą į užsienio valstybę. Ieškinį ieškovas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad su atsakove, neįregistravę santuokos gyveno nuo 2019 m. rudens iki 2022 m. rugsėjo mėnesio ieškovo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu susilaukė dukters A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Bendram gyvenimui nesusiklosčius, 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Su atsakove išsiskyrus, ji neleidžia bendrauti su dukra, neatsiliepia telefonu, neteikia jokios informacijos.

24. Taip pat kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su dukra A. G., tvarką sekančiai: G. G. bendrauja su dukra A. G. jos gyvenamojoje vietoje kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val. išsivedant dukrą į miestą; uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo išvežti dukrą į užsienio valstybę. Nurodė, kad jau tris mėnesius nematė savo dukters, apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą sužinojo tik tarpininkaujant advokatui, nežino, ar ji gyvena (duomenys neskelbtini) ar kur kitur, todėl siekiant atkurti normalų bendravimo su dukra yra pagrindas jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

25. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovės teigimu ji su ieškovu išsiskyrė dėl ieškovo ir jo motinos netinkamo elgesio su ja bei jos dukra, kišantis į šalių bendrą gyvenimą, dukros priežiūrą. Atsakovė nurodė, kad niekada ieškovui nedraudė ir nedraudžia bendrauti su vaiku. Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėjo, kad bendravimo laikas nuo 11 iki 16 val. būtų neefektyvus ir neleistų tinkamai patenkinti vaiko poilsio poreikių, kadangi vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir miega pietų miego, kas trunka nuo 12 iki 16 val. Taip pat nurodė, kad vaikas yra jautrus, turi miego sutrikimų, jautriai reaguoja į tėvą, todėl ieškovo bendravimas su vaiku galėtų būti tik vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba viešoje vietoje, kur vaikas jaustųsi saugus

26. Iš 2023-12-01 (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnamečio vaiko A. G. interesų matyti, kad skyriui G. A. ir G. G. šeima nėra žinoma. Skyrius nėra gavęs pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. G. A. ir G. G. šeimai nėra ir nebuvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Vaiko tėvams nebuvo taikytos administracinio, ar baudžiamojo poveikio priemonės. Skyriaus specialistė 2023-11-29 apsilankiusi atsakovės G. A. gyvenamojoje vietoje nustatė, kad gyvenamosios vietos sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnamečiui vaikui, jame ilsėtis ir ugdytis. Įvertinus visą turimą informaciją ir tai, kad vaikas mažo amžiaus, labai prisirišusi prie mamos, turi dienos ir poilsio rėžimą, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme suformuota teisės norma, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, Skyrius rekomendavo, jog ieškovo ir dukros bendravimas galėtų vykti kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. iki 17 val., dalyvaujant vaiko mamai.

27. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis, šalių argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinosios bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos, vertina, kad priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko ar šalių interesų. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių dukra yra mažametė, gim. (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad tokio amžiaus vaiko dienos rėžimas atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes dėl pietų miegui reikalingo poilsio laiko. Iš atsakovės pateiktų medicininių išrašų matyti, kad mergaitei nuo kūdikystės (7 mėnesių) diagnozuotas miego sutrikimas. Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas su dukra bendrauja retai, paskutinis tėvo pasimatymas su dukra įvyko 2023-08-19. Atsakovės teigimu, ieškovas net ir po laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo susitikęs su dukra. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek atsakovės, tiek (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės nurodytos aplinkybės, jog mergaitė yra prisirišusi prie atsakovės ir nuo jos atsiskyrusi gali jaustis nesaugiai, kad jai reikalingas atitinkamas poilsio laikas dienos metu, yra pakankamai pagrįstos, suteikiančios objektyvų pagrindą išvadai, kad ieškovo prašomas nustatyti bendravimo laikas nuo 12 iki 17 val. nedalyvaujant atsakovei (išsivedant dukrą į miestą) neatitiktų geriausių vaiko interesų.

28. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta rekomendacija, jog ieškovo ir dukros bendravimas galėtų vykti kas pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. iki 17 val., dalyvaujant vaiko mamai, iš esmės neprieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, o tai, kad teismas nustatė kitas bendravimo laiko valandas, nei rekomendavo (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad bendravimo tvarka nustatyta laikinai ir esant poreikiui bei pasikeitus faktinėms aplinkybėms bet kuris iš tėvų gali kreiptis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti nepagrįsta.

29. Pažymėtina, kad kitos apelianto bei atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio santykiais, nėra aptariamos, kadangi šioje bylos stadijoje yra sprendžiamas tik teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvu. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.

30. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pilna apimtimi, galėtų nukentėti bylos šalių vaiko interesai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 3.3 straipsnis, 3.65 straipsnis, 3.161 straipsnis, 3.170 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnis; CPK 144 – 152 straipsniai, 178 straipsnis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.