Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 253 straipsnio 1 dalį.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai apribota D. M. nuosavybės teisė į turtą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta (47 t., b. l. 1–3).

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2020 m. vasario 7 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai apribota D. M. nuosavybės teisė konkrečiam turtui (pažymėtina, kad turto sudėtis patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi):

1.1. 497/1002 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) visiškai apribojant disponavimą ir valdymą, nedraudžiant turtu naudotis.

1.2. ½ daliai šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visiškai apribojant disponavimą ir valdymą, nedraudžiant turtu naudotis.

1.3. ½ daliai valymo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visiškai apribojant disponavimą ir valdymą, nedraudžiant turtu naudotis.

1.4. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), visiškai apribojant disponavimą ir valdymą, nedraudžiant turtu naudotis.

1.5. piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis, išskyrus 1000 Eur sumą kiekvieną mėnesį, leidžiant D. M. ją valdyti, naudotis ir ja disponuoti (47 t., b. l. 28–30, 51–52).

Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, kuria šis terminas pratęstas 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu kaltinamojo D. M. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.6. Aplinkybė, kad kaltinamojo turtas gali būti konfiskuotas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šis turtas iš tikrųjų bus konfiskuotas. Nutartis turi būti grindžiama objektyviais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie taikomos procesinės prievartos proporcingumą, teisėtumą ir pagrįstumą konkrečioje proceso stadijoje, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

1.7. Kaltinamojo nekilnojamasis turtas yra įgytas iki kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas niekaip negalėtų įrodyti, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, kurio reikalavimams užtikrinti būtų galima taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad banke esančios piniginės lėšos yra gautos iš nusikalstamų veikų. Šios piniginės lėšos yra teisėtas kaltinamojo darbo užmokestis, kurio konfiskuoti nėra pagrindo.

1.8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnyje yra nurodytas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turtas sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas ir į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Aptariama procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, kad tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės ir teisėti interesai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šios principinės nuostatos, skundžiama nutartimi pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nebuvo pažeistos.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. pareikšti kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymo. D. M. pagal kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas M. B., R. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl jo paieškos) ir D. L. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl jo paieškos) vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais šios grupės nariais – M. B., R. B., D. L., G. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), R. S. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl jo paieškos), I. B., V. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas mirus), L. Š., S. P., P. G., M. K. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą, juvelyrinių dirbinių parduotuvei ,,(duomenys neskelbtini) ,,V. G.“ priklausantį turtą, padarydamas juvelyrinių dirbinių parduotuvei ,,(duomenys neskelbtini) ,,V. G.“ 233 208,87 Eur turtinę žalą, taip pat tyčia sugadino juvelyrinių dirbinių parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini) ,,V. G.“ 1410 Eur vertės turtą, padarydamas juvelyrinių dirbinių parduotuvei ,,(duomenys neskelbtini) ,,V. G.“ 1410 Eur turtinę žalą. Be to, D. M. kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas jo (D. M.), I. N., K. K. ir I. B. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su kitais šios grupės nariais – I. N., K. K., I. B., G. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. G. (kuriam ikiteisminis tyrimas mirus), V. K., R. P. ir J. Š. panaudodamas fizinį smurtą bei 26 grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą, juvelyrinių dirbinių parduotuvei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas juvelyrinių dirbinių parduotuvei ,,(duomenys neskelbtini)“ 168 226,29 Eur turtinę žalą, ir tyčia sugadino juvelyrinių dirbinių parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ 11 800,50 Eur vertės turtą, padarydamas juvelyrinių dirbinių parduotuvei ,,(duomenys neskelbtini)“ 11 800,50 Eur turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas ir pratęstas jo terminas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad D. M., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, galimai pagrobė daugiau kaip 400 000 Eur vertės svetimą turtą, t. y. galimai padarė nusikalstamas veikas iš savanaudiškų paskatų ir iš jų praturtėjo, todėl gali būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad piniginės lėšos banko sąskaitoje gali būti nusikalstamų veikų rezultatas (nauda), todėl konfiskuotinos, o aplinkybė, jog D. M. kaltinamas padaręs tęstinio pobūdžio nusikaltimas, kuriais siekė asmeninės naudos, leidžia teigti, kad minėtas turtas gali būti gautas nusikalstamu būdu ir pripažintas neproporcingu D. M. teisėtoms pajamoms, todėl gali būti pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas. Šių baudžiamojo poveikio priemonių galimas taikymas gali būti užtikrintas tik pritaikius aptariamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Skunde akcentuojama, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas turtas iš tikrųjų bus konfiskuotas, priešingai, pasak gynėjo, teismas niekaip negalėtų įrodyti, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, aukštesnysis teismas nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomi baudžiamajame įstatyme numatyti turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, todėl įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu, todėl minėti kaltinamojo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip nepagrįsti vertintini ir kiti skundo argumentai, susiję su CPK nuostatomis, pagal kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Atkreiptinas dėmesys, kad šie argumentai būtų aktualūs tik tuo atveju, jeigu turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas iš tiesų būtų pritaikyti ir procesinis sprendimas būtų pateiktas vykdyti antstoliui. Šioje stadijoje yra tik laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą. Kaltinamajam leidžiama naudotis nekilnojamuoju turtu. Be to, jam palikta teisė naudotis, valdyti ir disponuoti banko sąskaitoje esančia 1000 Eur suma kiekvieną mėnesį, kuri, apygardos teismo vertinimu, yra pakankama, kad užtikrintų būtiniausius kaltinamojo poreikius.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kadangi byloje yra 17 kaltinamųjų ir byla nagrinėjama dėl organizuotos grupės galimai sistemingai atliktų plėšimų, todėl netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo į skundžiamoje nutartyje nurodytą turtą, galimas turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimas ateityje gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK 1 straipsnyje numatytų tikslų, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pareiškėjo pinigines lėšas ir nekilnojamąjį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagrindai, dėl kurių apelianto turtui buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, neišnyko, o išliko tokie patys, todėl laikytina, kad aptariam procesinė prievartos priemonė vis dar yra reikalinga, tikslinga, proporcinga ir nesuvaržo teisių į nuosavybę labiau nei to reikia tokiais ribojimais siekiamiems tikslams pasiekti. Be kita ko, jei bus nustatyta, kad ši prievartos priemonė yra nebereikalinga, ji nedelsiant bus panaikinta teismo nutartimi (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti kaltinamojo D. M. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.