- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- II-19-815/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pažeidėjas
- R. G.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. G., specialistui – Valentinui Mitunevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. spalio 22 d. nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F514623 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo (nukentėjusysis – V. P. (W. P.)).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK KPV) Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis D. J. 2010 m. spalio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F514623 (toliau – ir protokolas Nr. F514623) (b. l. 3, 7) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad ji, R. G., 2010 m. spalio 15 d. 15.36 val., vairuodama automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, „apsisukdama ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus.
Protokole Nr. F514623 (b. l. 3, 7) taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai pateikti atskirame lape, kad prie protokolo Nr. F514623 pridedami „tarnybinis, eismo įvykio schema, paaiškinimai“.
2. Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės vyresn. patrulis A. D. 2010 m. spalio 15 d. sudarė eismo įvykio vietos planą (b. l. 9), kuriame (kitoje lapo pusėje) nurodė šiuos automobilių apgadinimus:
2.1. automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. G., sužaloti užpakalinis bamperis, užpakalinis kairysis sparnas, bagažinės dangtis, užpakalinis kairės pusės žibintas, užpakalinė sienelė.
2.2. automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., sužaloti priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinio numerio ženklas ir laikiklis, priekiniai dešinės pusės šviesų ir posūkio žibintai, priekinė sienelė, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys.
3. Vilniaus apskrities VPK KPV Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyresnysis patrulis A. D. 2010 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 10), be kita ko, nurodė: 2010 m. spalio 15 d. apie 15.40 val. atvyko į eismo įvykio vietą Oslo g., eismo įvykio metu susidūrė automobiliai „V. P.“ ir „Nissan“; žmonės nenukentėjo; automobilio „Nissan“ vairuotoja R. G. paaiškino, kad apsisukinėjo Oslo g. leistinoje vietoje, kelyje su skiriamąja juosta, kad, jos nuomone, atkarpa buvo pakankamai didelė staigiam apsisukimui, apsisukusi pajuto smūgį į galinę „Nissan“ dalį, išlipusi pamatė, kad į „Nissan“ atsitrenkė „V. P.“; automobilio „V. P.“ vairuotojas V. P. paaiškino, kad važiavo apie 40 km/h greičiu, kad netikėtai kelią užtvėrė apsisukęs „Nissan“, kad stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko, todėl susidūrė su automobiliu „Nissan“.
4. R. G. 2010 m. spalio 15 d. paaiškinime (b. l. 11–12), be kita ko, nurodė: 2010 m. spalio 15 d. apie 15.50 val. vairavo automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Oslo gatve Gariūnų link, kai įvyko eismo įvykis; Oslo gatve važiavo Savanorių žiedo link ir prie Greitosios pagalbos ligoninės apsisukinėjo į Oslo gatvę Gariūnų link; kadangi pirmoje juostoje vyko intensyvus eismas, įvertino, kad antroji juosta laisva, ir atvažiuojantis automobilis yra už 100–120 metrų, staigiai įsukinėjo į antrą eismo juostą; tik užsukusi pajuto smūgį į automobilio galą; pabrėžė, kad, jos nuomone, „V. P.“ vairuotojas viršijo greitį, o ji, sukdamasi su automobiliu, teisingai įvertino situaciją.
5. V. P. 2010 m. spalio 15 d. paaiškinime (b. l. 13), be kita ko, nurodė: 2010 m. spalio 15 d. apie 15.36 val. vairavo automobilį „V. P.“, važiavo Oslo gatve Gariūnų turgavietės link, 40 km/h greičiu laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų; ties Šiltnamių gatve važiavo kaire juosta, kai netikėtai iš kairės pusės išvažiavo automobilis „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); stabdė, tačiau nespėjo sustoti, todėl įvažiavo į automobilį „Nissan“; į šoną negalėjo pasitraukti, nes pirma juosta važiavo kiti automobiliai.
6. Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B., išnagrinėjęs R. G. Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinę bylą (dalyvaujant R. G.) ir nustatęs, kad R. G. 2010 m. spalio 15 d. apie 15.36 val. Oslo (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apsisukinėdama ne sankryžoje nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam priešinga kryptimi, su juo susidūrė, apgadino abu automobilius, kad automobilio „V. P.“ vairuotojas vairavo 40 km/h greičiu, kad R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punktą, kuriame įtvirtinta, jog apsisukdamas vairuotojas turi duoti kelią, 2010 m. spalio 22 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F514623 (toliau – ir nutarimas Nr. F514623) (b. l. 4, 8) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė R. G. administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Šalies argumentai
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. G. skunde (b. l. 1) prašo panaikinti nutarimą Nr. F514623 ir jos atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi: paskirtoji nuobauda yra neteisinga, nes apsisukdama ji teisingai įvertino situaciją; pirmoje juostoje vyko intensyvus eismas (buvo „piko“ valandos), todėl įvertinusi, kad antroji juosta laisva, ir atvažiuojantis automobilis yra už 100 metrų, įsuko į antrą eismo juostą; automobilio „V. P.“ vairuotojas meluoja, jog ji, R. G., apsisukinėjo nesustodama; toje vietoje leistinas greitis – 40 km/h, o automobilio „V. P.“ vairuotojas viršijo greitį, nes jo stabdymo kelias yra 28 m; eismo įvykis įvyko 12 metrų nuo apsisukimo atitvaro apsisukus į kairę, o ne apsisukimo vietoje.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. priėmė nutartį (b. l. 24-25), kurioje R. G. skundo netenkino, o nutarimą Nr. F514623 paliko nepakeistą.
9. Dr. V. M. 2011 m. sausio 3 d. pateikė specialisto išvadą MV 2011-01 (b. l. 38–47), kurioje, be kita ko, konstatavo, kad eismo įvykio pagrindinė priežastis – automobilio „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris prieš eismo įvykį, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo apie 90 km/h greičiu, t. y. ženkliai viršydamas leistiną 40 km/h greitį, ir dėl to susidūrė su automobiliu „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nes automobilio „Nissan“ vairuotoja apsisukdama bet kuriuo atveju nesudarytų kliūties automobilio „V. P.“ vairuotojui ir buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu automobilio „V. P.“ vairuotojas važiuotų ne didesniu negu leistinas tame kelio ruože 40 km/h greičiu), techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje (b. l. 49–52) tenkino R. G. apeliacinį skundą (b. l. 31–32), panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.
II
1. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. G., remdamasi skunde pateiktais argumentais, prašė skundą patenkinti.
2. Teismo posėdyje liudytojas A. D. patvirtino, kad jis sudarė eismo įvykio vietos planą (b. l. 9), paaiškino nustatytas eismo įvykio aplinkybes.
3. Teismo posėdyje liudytojas D. J. paaiškino nustatytas eismo įvykio aplinkybes.
4. Teismo posėdyje specialistas dr. V. M. patvirtino specialisto išvadoje padarytas išvadas, nurodė, kad, pirma, jeigu automobilio „V. P.“ vairuotojas nebūtų viršijęs greičio, tai R. G. automobilis jam nebūtų sudaręs pavojingos kliūties, antra, R. G. negalėjo įvertinti, kad automobilis „V. P.“ važiuoja neįprastai greitai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, be kita ko, nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis D. J. 2010 m. spalio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F514623 (b. l. 3, 7) R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad ji, R. G., 2010 m. spalio 15 d. 15.36 val., vairuodama automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Oslo(duomenys neskelbtini)., Vilniuje, „apsisukdama ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus; Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B., išnagrinėjęs R. G. Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinę bylą (dalyvaujant R. G.) ir nustatęs, kad R. G. 2010 m. spalio 15 d. apie 15.36 val. Oslo(duomenys neskelbtini)., Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apsisukinėdama ne sankryžoje nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam priešinga kryptimi, su juo susidūrė, apgadino abu automobilius, kad automobilio „V. P.“ vairuotojas vairavo 40 km/h greičiu, kad R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punktą, kuriame įtvirtinta, jog apsisukdamas vairuotojas turi duoti kelią, 2010 m. spalio 22 d. nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F514623 (b. l. 4, 8) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė R. G. administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“ 2 dalyje (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-639/2010).
2. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ginčo dėl to, kad buvo apgadinti automobiliai, nėra. Tačiau ginčas kyla dėl to, ar R. G. padarė Kelių eismo taisyklių 114 punkto, kuriame įtvirtinta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, pažeidimą, nes, R. G. nuomone, ji atidžiai ir teisingai apsisukdama įvertino situaciją.
Pažymėtina, kad specialisto išvadoje (b. l. 38–47), be kita ko, konstatuojama, jog 2010 m. spalio 15 d. eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi laikytini ne R. G., o automobilio „V. P.“ vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai, t. y. tai, kad jis prieš eismo įvykį, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo 90 km/h, tuo ženkliai viršydamas leistiną toje vietoje 40 km/h greitį (žr. ir eismo įvykio vietos planą (b. l. 9)).
Pažymėtina, jog specialisto išvada (paaiškinimai) yra leistina įrodinėjimo priemonė (ATPK 256 straipsnio 2 dalis), tačiau joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl ir specialisto išvada vertintina kitų įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Išanalizavus byloje R. G. pateiktą specialisto išvadą bei specialisto paaiškinimus, pateiktus teismo posėdyje, matyti, jog šio ekspertinio tyrimo rezultatas iš esmės skiriasi nuo Vilniaus apskrities VPK KPV pateikto situacijos vertinimo ir yra akivaizdžiai išsamesnis: ši išvada pagrįsta detaliais techniniais skaičiavimais, o patį tyrimą atliko specialistas – technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m., jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Tuo tarpu kitų duomenų, leidžiančių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, teismas nenustatė. Atsižvelgus į tai, bei į minėtą faktą, kad eismo įvykio kilimo priežastimi šioje specialisto išvadoje įvardijamas automobilio „V. P.“ vairuotojo Kelių eismo taisyklių pažeidimas – ženklus leistino greičio viršijimas, teismas daro išvadą, kad R. G. kaltė dėl minėto pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Dar daugiau, teismas ypač atkreipia dėmesį, jog teismo posėdyje specialistas V. M. paaiškino, kad R. G. negalėjo įvertinti aplinkybės, jog automobilis „V. P.“ važiuoja neįprastai greitai: tai patvirtina, jog R. G. apsisukdama teisingai ir atidžiai įvertino situaciją.
3. Atsižvelgiant į specialisto pateiktą išvadą (b. l. 38–47) bei jo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, taip pat į tai, kad Vilniaus apskrities VPK KPV neišsiaiškino automobilio „V. P.“ greičio, kad automobilio „V. P.“ stabdymo kelias yra apie 28 m (b. l. 9) (o tai jau yra daugiau negu 50 km/h greičiu važiavusio automobilio stabdymo kelias – tai pripažino teismo posėdyje net liudytojas D. J.), kad eismo įvykis įvyko 12 metrų nuo apsisukimo atitvaro, o ne apsisukimo vietoje, darytina išvada, kad R. G. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nes jos veiksmuose nėra kaltės.
4. Pagal ATPK 250 straipsnio „Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą“ (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra, kad dėl to nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. spalio 22 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F514623 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla R. G. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128, 129 straipsniais,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. G. skundą patenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. spalio 22 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F514623 panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.