Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Č. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas, todėl privalo būti panaikintas ir pareiškėjo pažeistos teisės atstatytos.

Pareiškėjas pabrėžia, kad po Išvados priėmimo egzistavo visos būtinosios sąlygos A. J. K.atkurti nuosavybes teises į 3,16 ha žemės sklypą jos pasirinktu būdu nurodytoje vietoje. Tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, galbūt dėl NŽT nepateisinamo neveikimo, 17 metų nebuvo atliekami jokie nuosavybės teisių atkūrimo veiksmai ir tik 2019 metais NŽT be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, neteisėtai Įsakymu pakeitė pareiškėjo mamos valią, nurodytą prašyme atkurti nuosavybę natūra konkrečioje vietoje. Pareiškėjo vertinimu, Įsakyme nurodyti motyvai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti netekusia galios Išvadą, kurioje buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, atitinkantis pareiškėjo mamos valią. Be to, nesuprantama, kodėl pareiškėjas turėjo pakartotinai nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, jeigu tai dar 2000 metais buvo atlikusi A. J. K. kaip ir nesuprantama, kodėl nuosavybės teisės A. J. K.nebuvo atkurtos 2000 metais po Išvados priėmimo.

A. J. K. buvo išduota Tauragės apskrities administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. vasario 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“, patvirtinanti, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas A. J. K. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 3,16 ha buvusio savininko valdytos 9,48 ha žemės.

A. J. K.buvo išduota Tauragės apskrities Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2000 m. balandžio 3 d. išvada Nr. 87-5019 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), priimta A. J. K. vardu.

NŽT direktorius 2019 m. vasario 11 d. pavedimu įpareigojo teritorinių skyrių vedėjus užtikrinti, kad iki 2019 m. vasario 22 d. visi piliečiai, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, tačiau nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypui, būtų informuoti raštu dėl jų teisės per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos teritoriniam skyriui pateikti prašymą, nurodant kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Jeigu raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį nėra galimybių dėl to, kad jis miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis ar jo įpėdiniai yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir jų gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas, vietiniame laikraštyje pagal teritorinio skyriaus buvimo vietą ir NŽT interneto svetainėje iki 2019 m. vasario 25 d. būtų paskelbta anksčiau minėta informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT Šilalės skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Tauragės apskrities viršininko 2000 m. balandžio 3 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ A. J. K. vardu pripažinimo netekusia galios“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog A. J. K.1991 m. spalio 17 d. Šilalės rajono Šilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), kuriuo prašė nustatyti P. B. turėtos 15 ha žemės plotą, nurodė visus pretendentus į P. B. žemę bei išreiškė valią gauti žemę natūra, tačiau nebūtinai toje pačioje vietoje, o 2000 m. vasario 8 d. Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parengti išvadą dėl lygiaverčio turėtajam 3,16 ha žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir nurodė, kad lygiavertį žemės sklypą pageidauja gauti (duomenys neskelbtini). Tauragės apskrities administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. vasario 17 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, patvirtinančią, kad A. J. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha žemės iš buvusio savininko P. B. nuosavybės teisėmis valdyto 9,48 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini).

Išvada nustatyta, kad buvęs savininkas Povilas B. T. apskrities, (duomenys neskelbtini) valdė 9,48 ha žemės ir pagal susitarimą A. J. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,16 ha žemės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 ir 105¹ punktais ir atsižvelgdamas į tai, kad A. J. K. yra mirusi ir nežinomi jos įpėdiniai, į paskelbtą informaciją dėl prašymo pateikimo vietiniame laikraštyje „Šilalės artojas“ ir interneto tinklalapyje www.nzt.lt, Išvada, priimta A. J. K. vardu, pripažinta netekusia galios.

Sprendimu nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pretendentei A. J. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, atlyginant kitais būdais – už 3,61 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą yra pažymėjęs, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju - nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m, vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1899-1062/2019).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šiame straipsnyje nustatyta eilės tvarka. Šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos ir kt.

Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-114 (galiojanti redakcija nuo 2019 m. kovo 1 d.), (TAR, 2019, Nr. 2019-03384), kurios 9 punkte nurodyta, kad teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka žemėtvarkos skyrius, o ją tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, yra parengiami pretendentų sąrašai, atliekamas žemės sklypų projektavimas, jų vietos ir ribų su į pretendentų sąraše įtrauktais pretendentais derinimas pretendentų susirinkimuose, atliekami kiti su nuosavybės atkūrimu susiję veiksmai.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalyje reglamentuota situacija, numatanti, kad tuo atveju, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, <...> Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Tvarkos (Vyriausybės 2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija) 29 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime žemėtvarkos skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Jeigu raštu (registruotu laišku) informuoti pilietį nėra galimybių dėl to, kad jis yra miręs ir nėra žinomi jo įpėdiniai arba pilietis (jo įpėdiniai) yra išvykęs ar pakeitęs gyvenamąją vietą ir nežinomas jo (jo įpėdinių) gyvenamosios vietos adresas, žemėtvarkos skyrius informuoja pilietį (jo įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis – vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemėtvarkos skyriaus, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (jei ji neparengta – žemės, į kurią piliečiui atkuriamos nuosavybės teisės), buvimo vietą ir NŽT interneto tinklalapyje paskelbdamas piliečio (jo įpėdinių) vardą ir pavardę (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės) bei visą informaciją, kuri pagal šį punktą nurodoma pranešime informuojant pilietį raštu (registruotu laišku), nurodant, kad prašymui pateikti 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo informacijos paskelbimo laikraštyje dienos. Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

Tvarkos 105¹ punkte, be kita ko, įtvirtina, kad tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn panaikinimas, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, lemia, kad atsakingas NŽT teritorinis skyrius teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoja išperkamos žemės vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto ir gero administravimo principo. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose ne tik atsakovei, tačiau ir pareiškėjui tenka pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą į žemę vykdančioms institucijoms – laikytis gero administravimo imperatyvų, o pretendentui ar jo įpėdiniui – atidumo ir rūpestingumo standartų, kurių pareiškėjo elgesys neatitinka.

Kaip teigia pareiškėjas, nuo 2000 metų jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir jam nebuvo žinoma, kad NŽT Šilalės skyriuje buvo užvesta nagrinėjamam ginčui aktuali nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo byla.

Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovei negalėjo būti žinoma A. J. K. įpėdinio gyvenamoji vieta, todėl pagrįstai ginčui aktuali informacija buvo paskelbta vietiniame laikraštyje ir NŽT interneto tinklalapyje.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) vietiniame laikraštyje „Šilalės artojas“ ir NŽT interneto tinklalapyje buvo viešai paskelbta, kad yra sudarytas sąrašas piliečių, kurių vardu yra parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, tačiau šie piliečiai ar jų įpėdiniai nėra nurodę kadastro vietovės, kurioje pageidauja neatlygintinai gauti nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Buvo prašoma sąraše išvardintų piliečių ar jų įpėdinių per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo pasirinkti pageidaujamą kadastro vietovę ir apie tai raštu informuoti atsakove. Pateikta informacija, kad nenurodžius kadastro vietovės arba nurodžius kadastro vietovę, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, piliečiams nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. NŽT Šilalės skyriaus paviešintame piliečių, nepasirinkusių pageidaujamos kadastro vietovės, sąraše nurodyta ir A. J. K.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, kaip mirusios pretendentės įpėdinis, per Atkūrimo įstatymuose nustatytus terminus, siekė kažkokiu būdu realizuoti ne tik mirusios motinos pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau ir įgyvendintų, kaip teigia, savo teisėtus lūkesčius, kadangi, informuojamas apie būtinybę pasirinkti konkrečią kadastro vietovę, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, neatsiliepė ir savo valios atsakovei neišreiškė.

Atsižvelgus į tai, kad nei pretendentė, nei pareiškėjas konkrečios kadastro vietovės, kurioje pageidauja neatlygintinai gauti nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą turėtajam žemės sklypui, nepasirinko, todėl nuosavybės teises atkurianti institucija įgijo teisę panaikinti Išvadą.

Konstatavus, jog Išvada buvo panaikinta pagrįstai, skundo reikalavimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.