Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-08 · Byla Nr. N1-696-659/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
N1-696-659/2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00310-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Nukentėjusysis
O. G.
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Jurij Koreckij, Antanas Lekstutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-696-659/2012Proceso Nr. 1-30-2-00310-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; (S) 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui, nukentėjusiajam O. G., jo įstatyminei atstovei G. G., jų atstovui advokatui Jurij Koreckij, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą I. B., gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rietavas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv(duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. 138 str. 2 d. 8 p.

teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustato:

M. J. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis 2011-10-12 apie 19.10 val., viešoje vietoje – Klaipėdos m., prie H. Z. gimnazijos, adresu Gedminų g. 1, matant aplinkiniams, manydamas, kad O. G. yra tas asmuo, kuris anksčiau jį buvo sumušęs, priėjo prie jo ir vieną kartą kumščiu smogė nepilnamečiui O. G. į galvos sritį ir du kartus kumščiu smogė į veidą, pataikydamas į nosį ir kairiąją akį, tuo padarydamas galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimą ir minkštųjų audinių patinimą kairės akies vokuose, nosies minkštųjų ausinių patinimą, nosies kaulo lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą. Tokiu būdu M. J. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojo O. G..

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė kad tai padarė ne be priežasties. 2011-10-12 apie 19.00 val., su draugu D. D. ėjo iš mokyklos namo. Prie H. Z. mokyklos D. D. pamatė savo pažįstamą, kurį jis atpažino, kaip vaikiną, kuris jį kiek ankščiau, kada tiksliai jis neprisimena, buvo sumušęs Klaipėdos miesto centre, prie pramogų centro „Manto namai“. Jis sugalvojo O. G. atkeršyti, draugas D. D. liko nuošalyje, o jis priėjęs prie O. G., sudavė šiam į nosį. Sudavęs pasakė, kad šis dabar žinos, kaip su draugais pulti ant jo. Kai sudavė O. G., jis nepastebėjo, kad šiam iš nosies bėgo kraujas, kadangi iš karto pasišalino. Apie tai, kad O. G. nuo jo suduoto smūgio lūžo nosis, sužinojo kviečiamas į policiją. Vėliau jis susirado O. G. internetu bei parašė, kad nori pastarojo atsiprašyti, sakė, kad nori atlyginti žalą, tačiau O. G. jam nieko neatrašė. Tą vakarą, kai O. G. jam miesto centre sudavė, niekas nematė, kadangi jis ėjo vienas. Jis į gydymo įstaigas dėl suduoto smūgio nesikreipė, rimtų sužalojimų nepatyrė, tačiau dėl smūgio jam buvo ištinusi nosis, nors mėlynės nebuvo. Pripažino, kad negerai pasielgė, suduodamas O. G. į nosį bei nesitikėjo, kad sulaužys pastarajam nosį. Jis nepagalvojo apie pasekmes. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusysis O. G. parodė, kad 2011-10-12 apie 19.10 val., važiavo dešimtojo maršruto autobusu iki stotelės „Draugystė“, Klaipėdos m. Išlipo iš autobuso ir ėjo link H. Z. mokyklos, nes turėjo iš treniruočių pasiimti savo brolį. Prie minėtos mokyklos jis pajuto smūgį į pakaušį. Atsisuko ir priešais save pamatė nepažįstamą vaikiną, kuris jam kažką sakė, tačiau ką, jis neišgirdo. Paskui vaikinas sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, pataikęs į akį ir į nosį. Po to, pastarasis spyrė jam ir pataikė į nosį, o jam pargriuvus spyrė dar kartą bei pataikė į kairią petį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Grįžęs namo, jis pasijuto blogai, greitoji medicinos pagalba išvežė jį į vaikų ligoninę. Įvykio metu jo tėvai buvo išvykę, o mamai grįžus, ši parašė pareiškimą policijos komisariate. Iš pradžių jis nežinojo, kas jį sumušė, bet draugai jam patarė www.facebook.lt portale paieškoti asmens, kuris jį sumušė. Tokiu būdu jis rado jį sumušusį asmenį, tai M. J.. Išėjęs iš ligonės, važiuodamas autobusu, jis sutiko M. J. ir paklausė, dėl ko šis jį sumušė. Pastarasis jam pasakė, kad apsipažino. Jis M. J. nesakė, kad parašė pareiškimą policijos komisariate. Po kurio laiko Mantas jam parašė, kad mama nori atlyginti nuostolius dėl sumušimo, tačiau nuostolius jam niekas taip ir neatlygino.

Liudytoja G. G. - nepilnamečio nukentėjusiojo O. G. atstovė pagal įstatymą parodė, kad apie sūnaus O. G. sumušimą sužinojo iš savo mamos, nes įvykio metu dirbo užsienyje. Bendraujant su mama „skypu“, pastaroji jai papasakojo, kad Osvaldas guli ligoninėje. Kadangi įvykio metu ji dirbo užsienyje su pareiškimu į policiją dėl sūnui padarytų sužalojimų ji kreipėsi kiek vėliau, t.y., 2011-10-21. Rašydama pareiškimą policijos komisariate, ji jau žinojo vardą, pavardę asmens, kuris sumušė jos sūnų, kadangi gulėdamas ligoninėje, sūnus pastarąjį susirado portale www.facebook.lt. Iš sūnaus ji sužinojo, kad jį sumušė M. J., tačiau kodėl pastarasis taip padarė, nežinojo net jos sūnus. Sūnus buvo sumuštas 2011-10-12 apie 19.10 val., prie H. Z. mokyklos, Klaipėdos m., kur ėjo pasiimti savo brolio iš treniruočių. Įvykio metu sūnui buvo sumušta galva, kairė akis, sulaužyta nosis bei nubrozdinta dešinės rankos plaštaka. Ligoninėje sūnus praleido apie savaitę laiko. Po ligoninės jis buvo išleistas į namus. Gydymas jai kainavo 168,44 Lt. Praėjus kuriam tai laikui dėl patirtų nosies sužalojimų reikės daryti operaciją, todėl gydymui bus dar išleista pinigų. Pinigų ji neturi. Sūnus patyrė ne tik fizinę bet ir dvasinę kančią, jam sunku bendrauti su draugais, dėl sulaužytos nosies prastai miega naktimis, sunkiai kvėpuoja, knarkia. Operaciją reikia daryti Kaune.

Iš pagarsintų liudytojo D. D. parodymų matyti, kad 2011 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti spalio mėnesį, jis ėjo iš mokyklos su savo klasės draugu M. J.. Einant link stotelės, esančios šalia H. Z. mokyklos, Mantas parodė į vaikiną, kuris neva neseniai pastarąjį sumušė. Pažiūrėjęs į vaikiną, jis atpažino, kad tai netoli jo namų gyvenantis O. G.. Mantas nubėgo prie pastarojo bei pasivijo šį netoli mokyklos. Jis pasiliko laukti stotelėje. Jis matė, kaip M. J. pribėgo prie O. G., kuris jo manymu buvo nė vienas, ėjo su kažkuo, tačiau su kuo šis ėjo, jis nežino. Jis negirdėjo, ką vaikinai tarpusavyje kalbėjo, bet matė, kaip M. J. sudavė O. G., dar bandė spirti, bet nepataikė. Kai M. J. sugrįžo, jis paklausė pastarojo, ką šis sakė Osvaldui. Mantas atsakė, kad klausė, dėl ko būdamas vienas Osvaldas nėra toks „šustras“, kaip kad su draugais. D. M. J. jis nieko neklausė. Jis yra girdėjęs, kad Osvaldas sumušė M. K. m. centre, tačiau įvykio aplinkybės jam nėra žinomos. ( b.l. 38-39).

Liudytoja I. B. - nepilnamečio įtariamojo M. J. atstovė pagal įstatymą parodė, kad nepilnametis jos sūnus M. J. mokykloje mokosi patenkinamai, pastarojo pažymių vidurkis yra 7. Nieko blogo apie savo sūnų ji pasakyti negali. Apie tai, kad sūnus sulaužė nosį O. G., ji sužinojo tuomet, kai ji su Mantu buvo kviečiama atvykti į Klaipėdos m. 2-ąjį policijos komisariatą. Tuomet sūnus neneigė sudavęs O. G., bet paaiškino, kad taip pasielgė, norėdamas pastarajam atsilyginti už tai, kad O. G. jį sumušė miesto centre. Ji su sūnumi norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet negavo jų telefono numerio, o kai sūnus parašė O. G. elektroninį laišką, šis jam neatrašė. Ji mano, kad reikalaujama atlyginti suma yra per didelė, ji sunkiai verčiasi materialiai. (b.l. 52-53).

Iš 2011 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados Nr. G 1758/11(03) matyti, kad O. G. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją O. G. kūne išskiriamos mažiausiai dvi trauminio poveikio vietos (kairė akis ir nosis, dešinė plaštaka). Dėl nosies kaulų lūžimo O. G. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui - jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta.

M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis M. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. 138 str. 2 d. 8 p., t.y., kad jis pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojo O. G. iš chuliganiškų paskatų. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, kaltinamasis, pamatęs O. G. gatvėje, pamanė, kad tai tas pats asmuo, kuris jį anksčiau buvo sumušęs miesto centre. Kad tai tas pats asmuo, jam patvirtino ir su juo kartu buvęs liudytojas D. D.. Kad kaltinamasis apsipažinęs sumušė nukentėjusįjį, iš dalies patvirtino ir pats O. G., teigdamas, jog po kelių dienų M. J. jam tai sakė. Tokiu būdu konstatuojama, kad sužalodamas O. G., M. J. chuliganiškų paskatų neturėjo, tai buvo asmeninės paskatos. Todėl veika iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 1 d. be veiką kvalifikuojamojo požymio – chuliganiškų paskatų. Jo veika taip pat kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi, užpuldamas ir sumušdamas O. G., jis pažeidė viešąją tvarką – įvykis buvo gatvėje, prie gimnazijos, matant praeiviams, ir tokiais kaltinamojo įžūliais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo nepilnamečiams pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo M. J. padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs, tačiau tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš vieną esminių įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą bei viešąją tvarką. Nusikaltimai padaryti, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, mokosi, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant laisvės apribojimo bausmę su auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys 2103,56 Lt sumai yra pagrįstas, pilnai įrodytas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą G. G. nurodė, jog dėl nusikalstamo kaltinamojo elgesio ji patyrė 170 Lt turtinę žalą , o jos sūnus – 4000 Lt neturtinę žalą, kadangi jis tam tikrą laiką buvo nedarbingas, negalėjo lankyti pamokų, patyrė nepatogumų dėl gydymo režimo, be patirto fizinio skausmo, jis išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių, dėl kurių jis yra susirūpinęs būsimomis pasekmėmis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinės žalos kilimą gali įtakoti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Baudžiamosios bylos medžiaga konstatuotina, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam iš tiesų padarė moralinės žalos, pasireiškusios fiziniu skausmu, bendravimo galimybių sumažėjimu, dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostata – neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens patirtos neigiamos emocijos, įvertintos pinigais. Įstatymas numato galimą piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes – žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, jog, nustatant protingą neturtinės žalos dydį, turi būti siekiama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis M. J. yra nepilnametis, jo mama, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, verčiasi sunkiai. M. J. padarė nesunkų nusikaltimą, kurio pasekoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiajam neigiamų pasekmių – jam sukeltas fizinis skausmas, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Tokiu būdu, vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos tenkintinas visiškai, nes nurodytas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, yra teisingas ir protingas, todėl iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiojo įstatyminės atstovės naudai priteistini 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. G. G. taip pat nurodė, jog dėl nusikalstamo kaltinamojo elgesio patyrė 170,00 Lt turtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į jos pateiktus dokumentus, vaistų pirkimo čekius, jai priteistina 168,44 Lt turtinė žala (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 dalyje 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

Pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą;

Pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę M. J. skirti laisvės apribojimą vieneriems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą;

Priteisti iš M. J., o jam neturint lėšų - iš atstovės pagal įstatymą I. B. 2103,56 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš M. J., o jam neturint lėšų - iš atstovės pagal įstatymą I. B. 4168,44 Lt G. G. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė