- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-2449-585/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. P. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria sustabdyta byla, pradėta pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo dispozicijoje yra civilinė byla, pradėta pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės į draudimo išmoką pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patenkino atsakovės ir trečiojo asmens, veikiančio atsakovės pusėje, prašymus ir sustabdė šią civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, sprendžiant bylos ginčą, turi būti taikomas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19 dėl indėlių garantijų sistemų bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. 3K-7-172/2014, kuri panaši tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek taikytina teise. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėjanti įvardytą bylą, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, prašydama išaiškinti tam tikras aukščiau įvardytų direktyvų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas, iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-7-172/2014, sustabdyti šią civilinę bylą, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas bus neabejotinai reikšmingi formuojant vienodą teismų praktiką ir sprendžiant šios bylos ginčą.
Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės ir trečiojo asmens, veikiančio atsakovės pusėje, prašymus dėl bylos sustabdymo. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą, jos nestabdydamas.
Šalies argumentai
Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylą, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, kurį prašo priimti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir kasacinio teismo procesinis sprendimas, kuris bus priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014, turės esminę reikšmę sprendžiant šios bylos ginčą.
Trečiasis asmuo, veikiantis atsakovės pusėje, atsiliepdamas į ieškovės atskirąjį skundą, pareiškė, nesutinka su atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja teisinis pagrindas stabdyti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Civilinio proceso kodekso 162³ straipsnyje nustatyta, jog bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
Proceso įstatyme išskirti privalomieji ir fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 163-164 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas fakultatyviuoju pagrindu, sustabdė bylą (Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punktas).
Proceso įstatymas pateikia pavyzdinį (nebaigtinį) fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašą (Civilinio proceso kodekso 164 straipsnis). Be kitų – aiškiai identifikuotų – atvejų (Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 1-3 punktai), teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai pripažįsta, kad yra būtinas toks procesinis veiksmas. Vadinasi, įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl bylos sustabdymo. Kita vertus, ši diskrecijos teisė nėra absoliuti. Bylos sustabdymas nėra savitikslis procesinis veiksmas. Civilinio proceso kodekso 162³ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui, Civilinio proceso kodekso 166 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Taigi, sustabdžius bylą, yra „įšaldomas“ jos procesas, kas santykinai kertasi su proceso koncentracijos principu (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis) ir jo laikymusi. Todėl byla gali būti sustabdyta tik tais atvejais, kai iš tiesų egzistuoja objektyvus jos sustabdymo pagrindas.
Iš vienos pusės, aplinkybė, jog kasacinio teismo dispozicijoje yra pirmosios instancijos teismo įvardyta civilinė byla, tiesiogiai nekliudo išnagrinėti bylą, kuri buvo sustabdyta skundžiama nutartimi. Aptariamoje byloje, kurioje kasacine tvarka yra peržiūrimi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai, nėra nustatyti prejudiciniai faktai (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis). Iš kitos pusės, ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aptariamoje kasacinėje byloje, be kitų faktinių aplinkybių, egzistuoja aplinkybės, panašios šios bylos faktinėms aplinkybėms, be to, be kitų klausimų, sprendžiami panašūs teisės klausimai, susiję su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatų), taikymu ir aiškinimu. Vadinasi, kasacinio teismo praktika, kuri bus suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-172/2014, būtų (bus) teisės precedentas, kuriuo privalėtų (privalės) vadovautis pirmosios instancijos teismas (Civilinio proceso kodekso 4 straipsnis, Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste būtina pažymėti, jog kasacinis teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, nėra suformavęs šiai bylai aktualaus teisinio reguliavimo taikymo ir aiškinimo taisyklių. Pats kasacinio teismo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą faktas rodo, kad nėra aiški teisė, kurią, be kita ko, reikia taikyti ir pirmosios instancijos teismo sustabdytoje byloje. Nesant aiškios teisės, nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, iki bus priimtas ir paskelbtas prejudicinis sprendimas, nepaisant to, kad ne pats pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki paaiškės taikytina teisė, būtina sustabdyti bylą, pradėtą pagal apeliantės ieškinį. Sustabdžius bylą, bus užtikrintas ne tik civilinio proceso tikslų tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus įgyvendinimas, bet ir, manytina, bus greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių, nes, kasaciniam teismui suformavus, be kita ko, šiai bylai aktualią praktiką, kuria privalės vadovautis pirmosios instancijos teismas, sumažės apeliacijos tikimybė (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).
Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad bylos dalyviai šiame proceso etape patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, nespręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių šioje apeliacinėje byloje, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, esant nurodytai aplinkybei, šioje apeliacinėje byloje nespręstinas ir šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį nepakeistą.