- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 1-9-1007/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09868-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Civilinis ieškovas
- L. B.
- Nukentėjusysis
- R. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas, teistumas išnykęs, 2014 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodų), 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio l dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), subendrinta ir sumažinta galutine 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, 2015 m. gruodžio 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas, teistumas išnykęs, 2014 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodų), 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio l dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), subendrinta ir sumažinta galutine 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, 2015 m. balandžio 26 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. 2016 m. vasario 28 d. naktį, apie 02 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pro neužrakintas dureles pateko į aikštelėje stovėjusio L. B. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, kur rankomis sujungdamas automobilio užvedimo spynelės laidus, automobilį užvedė ir jį pagrobė, tuo nukentėjusiai L. B. padarydamas 1000 Eur turtinę žalą, taip pagrobė svetimą turtą – L. B. priklausantį automobilį, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis 2016 m. vasario 28 d. naktį, apie 04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, lauko keliuke ties (duomenys neskelbtini) mišku, turėtais degtukais uždegdamas priekinę sėdynę padegė L. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį nepataisomai sugadino, tuo nukentėjusiai L. B. padarydamas 1000 Eur turtinę žalą, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis 2016 m. kovo 9 d. apie 14 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenvietė, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, rankomis suėmęs trenkė į buto sieną savo motiną R. N., ko pasėkoje ji susitrenkė galvą, po to rankomis suėmęs R. N. už pečių parbloškė ją ant buto grindų ir gulinčiai vieną kartą koja spyrė jai į koją, kas nukentėjusiajai R. N. sukėlė fizinį skausmą, taip smurtavo prieš savo artimą giminaitį, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. 2016 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje iš pradžių E. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad automobilį pagrobė ir jį sudegino kartu su broliu E. V.. Automobilį padegė jis, E. V..
Žemesnės instancijos teismas
Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinus kaltinamojo E. V. parodymus, duotus 2016 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 129–130, 139–140), kaltinamasis E. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duoti parodymai nevisiškai teisingi, nes jis nepagrįstai apkalbėjo brolį E. V.. Nurodė, kad automobilį pagrobė ir sudegino jis vienas, o ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu davė neteisingus parodymus, nes jį spaudė policijos pareigūnai. Paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį su A., po to (duomenys neskelbtini) pas mamą, namuose, tuo metu gyveno su sugyventine I. P., po ko išėjo į miestą, vaikščiojo ir padarė minėtus nusikaltimus. Negali paaiškinti, kodėl padarė tuos nusikaltimus, neprisimena vietos, iš kur pagrobė automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, išskyrus tas, kad kartu dalyvavo brolis E. Nusikaltimus padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka, jį atlygintų iš karto, tačiau neturi pinigų.
Įvykio, kurio metu sukėlė fizinį skausmą motinai, aplinkybes prisimena. Prisimena, kad vartojo alkoholį, atėjo jo mama, pradėjo šaukti, o jis ją vyti laukan. Motina nesileido būti išvejama, tuomet jis ją pastūmė, ji nuvirto ir jis jai įspyrė. Dėl šio įvykio motinos atsiprašė, jie susitaikė. Nusikaltimo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.
2017 m. spalio 13 d. teismo posėdyje kaltinamasis E. V. nurodė, kad pirmieji, ikiteisminio tyrimo metu duoti, parodymai yra teisingi. Teisme, kad nusikaltime nedalyvavo brolis E. V. nurodė neteisingas aplinkybes, nes matė, kad brolis tvarkosi gyvenimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo su broliu susipykę. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nebeprisimena.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016 m. vasario 28 d. jis su broliu E. V. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus savo ir brolio namuose. Vakare, po vidurnakčio, būdami labai girti, jie dviese su broliu E. V. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Jiems einant pro daugiabutį namą, kurio adreso nežino, bet parodyti tą vietą gali, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovintį automobilį, kurio duomenų nežino, prisimena, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Einant pro automobilį, E. V. netyčia timptelėjo priekines keleivio pusės dureles už rankenėlės ir tos durelės atsidarė, tuomet jiems kilos mintis tuo automobiliu pasivažinėti. Jie nenorėjo jo pavogti, ketino grąžinti. Jie įlipo į automobilį, E. V. atsisėdo už vairo, jo brolis E. V. ant priekinės keleivio sėdynės. Raktelių automobilyje nebuvo, todėl jie kartu nuėmė panelę nuo vairo, sujungė laidus ir užvedė automobilio variklį, po ko rankomis sukdami vairą nulaužė vairo fiksatorių, kad galėtų sukinėti vairą. Jie, E. V. vairuojamu automobiliu, nuvažiavo prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), adreso nežino, tačiau gali parodyti tą vietą, po ko važinėjosi, nuvažiavo prie traktorių, iš kurio vieno norėjo pagrobti degalų, atsuko baką, bet pradėjo bėgti tepalas, todėl tą baką užsuko ir nieko iš ten nebeėmė, išvažiavo toliau pasivažinėti. Nenorėjo susitikti policijos, todėl kai tik nuvažiavo nuo traktoriaus, pradėjo važiuoti vieškeliais, pagal bėgius, pagrindiniais keliais nevažiavo. Važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą iki fermų, tačiau automobilis pradėjo gesti, sustojo prie miško, kur žmonių, pastatų nebuvo, tik laukas. Jie bandė automobilį užvesti, norėjo jį parvaryti atgal į kiemą, tačiau variklis nebeužsivedė, sulūžo starteris. Supratę, kad automobilio nebeparvarys atgal, išsigando ir sugalvojo jį padegti. Automobilio sėdynės buvo medžiaginės, todėl jie abu paėmė po vieną degtuką, juos uždegė ir padėjo ant priekinės vairuotojo sėdynės, sėdynė užsidegė. Jie nelaukė, kol automobilis užsidegs, nuėjo link bėgių ir pamatė, kad automobilis dega. Jie bėgiais parėjo į (duomenys neskelbtini), išsiskirstė kiekvienas į savo namus. Einant namo į E. V. mobilaus ryšio telefoną skambino E. V. sugyventinė I. P., su kuria jis pakalbėjo, jai pasakė, kad prisidirbo ir jau pareina namo, ką tiksliai padarė nepasakojo. Po ko E. paskambino sesuo I., kuri kalbėjo su E., po ko jis kalbėjosi ir jai pasakė, kad ji žiūrėtų žinias ir per kriminalus pamatys ką jie prisidirbo. Jis tą vakarą telefono su savimi neturėjo. Koks E. telefono numeris nežino (1 tomas, b. l. 129–130, 144, 146–147).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagarsinus parodymus kaltinamasis E. V. patvirtino, kad jie teisingi. Papildomai nurodė, kad duodamas tokius parodymus su broliu nebuvo susipykęs, pagrindo jį apkalbėti neturėjo, po to teisme pakeitė parodymus, nes brolis buvo pradėjęs dirbti, tvarkytis gyvenimą. Nežino, kodėl E. neprisipažįsta kaltu. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios L. B.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad brolis jį apkalba, nes pyksta, kad nei jis, nei kiti šeimos nariai nesutaria su E. sugyventine. Kiek laiko jie nesutaria, nežino, kartais sutaria normaliai – prieina, pasisveikina.
Kaltinamajam nurodžius, kad jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis automobilio nevogė. Automobilį pavogė jo brolis E. V. su savo sugyventine P., nes E. tai pats parašė SMS žinutėje, kurią atsiuntė sesei I. Jis parašė, gelbėkit, prisidirbome. Po ko jis E. paskambino ir su juo kalbėjosi, jis jam pasakė, kad jis sudegino automobilį ir jis, bei P., nusidegino rankas. Nurodė, kad 2016 metų vasario 28 dieną buvo namuose pas savo seserį I. V., pas ją miegojo, todėl ir žino apie E. rašytas žinutes (1 tomas, b. l. 172–173).
Pagarsinus parodymus kaltinamasis E. V. nurodė, kad šie parodymai yra teisingi. Papildė, kad prisimena, jog įvykio naktį buvo pas sesę, ką gali ji patvirtinti. Ryte išėjo pas tėvą E. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodė, kad nežino kokiu telefono numeriu tuo metu naudojosi, iki šiol yra pakeitęs ne vieną kortelę. Teismo posėdžio metu išklausęs garso įrašo suprato, kad sesuo I. policijai pranešė, kad jis su broliu padarė tuos nusikaltimus. Jis prisimena, kad tą dieną kažką ne taip pasakė sesei, dėl ko ji susinervino ir todėl paskambino policijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. nurodė, kad ryte vyras anksčiau išėjo į darbą ir už 5 minučių grįžęs pasakė, kad nebėra jų automobilio. Ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad ta vieta, kur stovėjo jų automobilis, buvo tuščia. Paskambino telefono Nr. 112 ir informavo, kad dingo automobilis. Automobilyje signalizacijos nebuvo, tačiau jis buvo užrakintas. Automobilis nebuvo naujas, tačiau gerame stovyje, automobilio bakas buvo pripildytas benzino, daug asmeninių daiktų, automobilio reikmenys. Automobilis buvo sudegintas nepataisomai, todėl jai grąžintas liekanas neatlygintinai atidavė į metalo laužo supirktuvę, už jo išvežimą jai teko primokėti. Byloje reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. N. nurodė, kad dėl jos sumušimo su sūnumi E. susitaikė, jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Prisimena, kad ji atėjo pas E., susipyko ir jis ją stūmė. Ji nuėjo pas dukrą I. V. ir ji pranešė policijai. Nurodė, kad dėl įvykio kaltas alkoholis.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismui pagarsinus nukentėjusiosios R. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 81–83, 85), ji patvirtino, kad parodymai teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. nurodė, kad yra E. V. sugyventinė, įvykio metu gyveno nuomojamame bute priešais E. V. mamos namus, netoli gyveno ir sesuo I. Tą dieną E. su E. vartojo alkoholį buvo jų namuose, po to pas motiną. Sugyventinį paskutinį kartą matė apie vidurnaktį, apie 23 valandą kalbėjo telefonu, skambino gal E., o gal jo mamai, negali tiksliai pasakyti kam. E. girtas namo grįžo apie 3–4 valandą ryto. Ji tuo tarpu buvo namie viena. E. neskambino todėl, kad tuo momentu jie turėjo vieną telefoną, jis jo nebuvo pasiėmęs. E. jai nieko nepasakojo, kitą dieną pas juos atėjo sesuo I. ir pasakė, kad jie prisidirbo. Su I. sutaria blogai, ji ją nustūmė nuo laiptų ir galvą praskėlė. B. E. ir E. santykiai buvo geri. Ji neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų sakiusi, jog vėliau jai E. V. papasakojo, kad kartu su broliu E. V. pavogė mašiną ir ją sudegino.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. V. nurodė, kad įvykio dienos vakare pas ją atėjo blaivus E. V., susiruošė miegoti, nes susipyko su mama. Ji apie 21–22 valandą nuėjo miegoti ir matė namuose E., jis gulėjo lovoje, žiūrėjo telefoną. Ryte atsikėlė apie 5 valandą, rado namuose miegantį E., tačiau tiksliai pasakyti, ar jis miegojo pas ją visą naktį, negali, nes yra buvę kai jis iš jos namų naktį išeidavo, o ir kitą dieną gatvėje iš jaunimo išgirdo kalbas, kad E. buvo iš jos namų išėjęs, vartojo alkoholį. Be to, I. P. paskambino jai į telefoną ir pradėjo pasakoti apie padegimą, kad jie kažką naktį padarė, kad E. apdegė rankas. I. P. jai skambino ir naktį, bet ji miegojo ir skambučio negirdėjo. Nurodė, kad ji I. P. neskambino ir ne ji jai pasakė, kad broliai kažką prisidirbo. Tą naktį telefonu su niekuo nekalbėjo. Ji pradėjo brolių klausinėti, kas atsitiko, E. klausė, ar jis buvo išėjęs, jis negražiai jai atsakė, kad ji nenusikalbėtų, todėl ji paskambino į policiją ir pasakė, kad E. ir E. V. padegė automobilį. Policijai pranešė, nes supyko, kad E. negražiai kalbėjo, tačiau nei vienas jų jai taip ir nėra papasakojęs visko iki galo. Ji buvo nuėjusi pas E. į butą, tačiau E. gulėjo užsiklojęs galvą ir nieko nesakė, ji jo rankų nematė. E. jos namuose nebuvo, kiek žino, jis buvo pas tėvą (duomenys neskelbtini) kaime. Paskambinusi policijai pasakė tai, kas jai šovė į galvą, ne brolių pasakytus žodžius. Nurodė, kad su broliu E., jo sugyventine sutaria blogai, su E. bendrauja dažniau, nes jį priglaudžia, kai jį išvaro motina, bet santykiai taip pat nėra geri. Brolių tarpusavio santykiai taip pat nėra geri, nes yra buvę, kad jie susiginčija, susimuša, žino, kad jie buvo susipykę, nes E. neskolino E. kažkokių pinigų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, kad kaltinamieji yra jo sūnūs, E. nuo vasaros vidurio gyvena su juo. Apie šį įvykį sužinojo iš kalbų, kai po jo daug laiko buvo praėję, su sūnumis apie tai nelabai bendravo. Su jais labai mažai bendravo, gal per mėnesį vieną kartą atvažiuodavo. Neprisimena, ar sūnus E. V. tuo metu lankėsi pas jį anksti ryte, būdavo, kad E. pas jį atvažiuodavo dviračiu. Neturi laiko domėtis kaip sūnūs bendrauja. Būna, sūnūs pasipyksta, visko būna. Su I. V. nebendrauja. Nežino, ar E. V. ir E. V. galėtų vienas kitą apkalbėti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Š. nurodė, kad kitą dieną iš policijos sužinojo, jog iš jo traktoriaus išleido tepalą, pats nieko nematė. Prie garažų nėra įrengęs video kamerų.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Inesa Meižienė nurodė, kad šioje byloje atlikinėjo ikiteisminį tyrimą, atsimena, kad reiškė įtarimus, su vienu įtariamuoju atliko parodymų patikrinimą vietoje, akistatą, nes vienas iš jų neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Prisimena, kad E. V. sakė, jog automobilio vagystę įvykdė kartu su savo broliu E. Protokole ji užfiksavo E. V. parodymus, surašyta tai, ką jis sakė. Jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu niekas jokio spaudimo nedarė, jis pats parodė įvykių vietas. E. V. kaltu neprisipažino.
Be kaltinamojo E. V. visiško prisipažinimo, E. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Iš 2016 m. kovo 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis E. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 149–153).
2016 m. vasario 29 d. Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 10–14).
Iš 2016 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sudegęs automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo valstybiniai numeriai rasti ir paimti (duomenys neskelbtini) rajone, lauko keliuke ties (duomenys neskelbtini) mišku (1 tomas, b. l. 22–31).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas automobilis visiškai sugedęs, ant automobilio variklio metalinės dalies yra reljefinis variklio numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio valstybiniais numeriai apdegę, matosi reljefiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 34–39).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso L. B. (1 tomas, b. l. 33).
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. gegužės 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas kompaktinis diskas su 2016 m. vasario 29 d. 18-07-37 25.01 2 min 28 s garso įrašu, iš kurio matyti, kad pranešėja moteris nurodė, jog (duomenys neskelbtini) rajone dėl dingusio automobilio įtariamieji yra E. V. ir E. V. Padegtas automobilis yra paliktas (duomenys neskelbtini) rajone, prie (duomenys neskelbtini) fermų (1 tomas, b. l. 48–49, vokas su kompaktiniu disku prisegtas prie 1 tomo viršelio).
Iš 2016 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti 2016 m. kovo 9 d. apie 14.00 val. E. V. padaryti sužalojimai R. N. – patinimas – pastūmus į sieną, sutrenkta galva bei nugara, – nubrozdinimas, įdrėskimas – ant rankos (1 tomas, b. l. 75–76).
Alkoholio matuoklio tikrinimo rezultatų kvitas patvirtina, kad 2016 m. kovo 9 d. 15 val. 48 min. alkotesteriu E. V. nustatytas 3,14 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 133).
Įrodymų vertinimas dėl kaltinamojo E. V. padarytų nusikalstamų veikų.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. V. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamas asmuo, kuris pagrobė automobilį, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Kaltinamasis E. V. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių neneigia, kaltas prisipažino visiškai, patvirtindamas aplinkybes, kad 2016 m. vasario 28 d. naktį, apie 02 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pagrobė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2016 m. vasario 28 d. naktį, apie 04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, lauko keliuke ties (duomenys neskelbtini) mišku, šį automobilį padegė ir tokiu visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą. Kaltinamojo E. V. parodymus patvirtina 2016 m. kovo 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis E. V. patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė tikslias įvykių vietas, 2016 m. vasario 29 d. Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo valstybiniai numeriai rasti ir paimti (duomenys neskelbtini) rajone, lauko keliuke ties (duomenys neskelbtini) mišku, 2016 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2016 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas automobilis visiškai sugedęs, ant automobilio variklio metalinės dalies yra reljefinis variklio numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio valstybiniai numeriai apdegę, matosi reljefiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo E. V. parodymus patvirtina nukentėjusiosios L. B. parodymai, liudytojos I. P. parodymai, kad jos sugyventinio 2016 m. vasario 28 d. naktį namie nebuvo ir nors E. V. liudytojai nepapasakojo konkrečių aplinkybių, ji kitą dieną sužinojo, kad jis padarė nusikaltimą. Nors liudytojų I. P. ir I. V. parodymai iš dalies skiriasi, tačiau teismas įvertinęs jų visumą, sutampančias detales, sprendžia, kad jie patvirtina, jog įvykio naktį arba sekančią dieną E. V. liudytojoms nurodė, jog padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus.
Kaltinamasis E. V. buvo kaltinamas, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarė kartu su E. V..
Nors kaltinamasis E. V. teisiamojo posėdžio metu keitė savo parodymus, tačiau galutinai teisme jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir nurodė, kad nusikaltimus padarė kartu su E. V.. Kaltinamasis E. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nusikaltimų nedarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, siekdamas pašalinti byloje iškilusias abejones, prieštaravimus tarp kaltinamųjų parodymų, ėmėsi priemonių ir byloje apklausė liudytojus I. V., E. V., tačiau išnaudojęs visas galimybes, šių prieštaravimų nepašalino. Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, E. V. padarė kartu su E. V.. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių kaltinamojo E. V. parodymus, liudytoja I. V. iš dalies aptvirtino E. V. parodymus, kad nusikaltimų padarymo naktį E. V. miegojo pas I. V.. Liudytoja I. V. patvirtino, kad E. V. į jos namus atėjo 2016 m. vasario 28 d. vakarą, susiruošė miegoti, ji matė jį gulintį lovoje, atsikėlusi ryte, apie 5.00 valandą, matė E. V. miegantį, tačiau liudytoja nepaneigė aplinkybės, kad E. V. iš jos namų galėjo išeiti naktį ir į juos sugrįžti ryte, kuomet ji miegojo, to ji galėjo negirdėti, nurodė, kad anksčiau yra buvę įvykių, kuomet E. iš jos namų yra išėjęs naktį. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš E. V. kaltinimo pašalino aplinkybes, kad E. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarė kartu su E. V.
Kaltinamojo E. V. nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, numatė, kad turto savininkas neteks, o jį kaltinamasis turės kaip nuosavą, ir to norėjo, taip pat suprato, kad visuotinai pavojingu būdu – sudegindamas, sunaikina svetimą turtą, todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. V. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti.
Kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2016 m. kovo 9 d. apie 14 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, smurtavo prieš savo motiną R. N. – jai trenkė, po ko spyrė koja. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, 2016 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. kovo 9 d. apie 14.00 val. E. V. R. N. padarė sužalojimus – patinimą – pastūmus į sieną, sutrenkta galva bei nugara, – nubrozdinimą, įdrėskimą – ant rankos. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įrodymų vertinimas dėl kaltinamojo E. V. padarytų nusikalstamų veikų.
E. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 28 d. naktį, apie 02 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su E. V., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, pro neužrakintas dureles pateko į aikštelėje stovėjusio L. B. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saloną, kur rankomis sujungdamas automobilio užvedimo spynelės laidus automobilį užvedė, taip pagrobė svetimą turtą – L. B. priklausantį automobilį, tuo nukentėjusiai L. B. padarydamas 1000 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 28 d. naktį, apie 04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su E. V., (duomenys neskelbtini) rajone, lauko keliuke ties (duomenys neskelbtini) mišku, turėtais degtukais uždegdamas priekinę automobilio sėdynę, padegė L. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį nepataisomai sugadino, tuo nukentėjusiai L. B. padarydamas 1000 Eur turtinę žalą, taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą – automobilį, tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu, baigiamosiose kalbose, prokuroras prašė E. V. išteisinti vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, MesseguéandJabardo v. Spainjudgmentof 6 December1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamasis E. V. savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Tai, kad E. V. dalyvavo nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, padaryme, patvirtino tik kaltinamasis E. V., kuris savo parodymus teisme keitė, pirmiau pakeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teismui nurodydamas, kad E. V. nedalyvavo nusikaltimų padaryme, vėliau nurodydamas, kad dalyvavo. Byloje esant kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo E. V. parodymus, teismas nenustatė, tuo tarpu liudytoja I. V. iš dalies aptvirtino E. V. parodymus, kad jis nusikaltimų padarymo naktį galėjo miegoti pas I. V.. Liudytoja I. V. patvirtino, kad E. V. į jos namus atėjo 2016 m. vasario 28 d. vakarą, susiruošė miegoti, ji matė jį gulintį lovoje, atsikėlusi ryte, apie 5.00 valandą, matė E. V. miegantį, tačiau liudytoja nepaneigė aplinkybės, kad E. V. iš jos namų galėjo išeiti naktį ir į juos sugrįžti ryte, kuomet ji miegojo, to ji galėjo negirdėti, nurodė, kad anksčiau yra buvę įvykių, kuomet E. iš jos namų yra išėjęs naktį.
Minėta, kad teismas, siekdamas pašalinti byloje iškilusias abejones, prieštaravimus tarp kaltinamųjų parodymų, ėmėsi priemonių ir byloje apklausė liudytojus I. V., E. V., tačiau išnaudojęs visas galimybes, šių prieštaravimų nepašalino.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad E. V. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesurinkus neginčytinų kaltinamojo kaltės įrodymų, abejonės aiškinamos jo naudai, todėl E. V. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kaip neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina E. V. 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Bausmės skyrimas E. V. ir kt.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis E. V. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.) ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), nusikalstamos veikos – baigtos. E. V. anksčiau teistas 2014 m. gegužės 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiškų nusikaltimų padarymą, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (10 epizodų), 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio l dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), subendrinta ir sumažinta galutine 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, 2015 m. gruodžio 3 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas išnykęs, nusikalto būdamas baustu administracine tvarka (1 tomas, b. l. 93–94), nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje (1 tomas, b. l. 95–96), pakaltinamumo būsenoje, nes 2017 m. rugpjūčio 9 d. – rugsėjo 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2016-02-28, 2016-03-09) neturėjo psichikos sutrikimo, galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis šiuo metu neserga psichikos sutrikimu, gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą, jam nereikalingas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas (2 tomas, b .l. 161–163). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamojo E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad kaltinamasis E. V. yra linkęs daryti nusikaltimus, nes nusikalsta ne pirmą kartą, matyti, kad turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. V. skiriant griežčiausią iš BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijose numatytas tokios bausmės vidurkį.
Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, pridedant minimalius laisvės atėmimo bausmės dydžius. Teismo vertinimu parinktos iš dalies pridedamų bausmių dalys atitinka teisingos bausmės sampratą, yra adekvačios siekiamiems bausmės skyrimo tikslams (BK 41 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę E. V. įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 9 d. 15.15 val. iki 2016 m. kovo 10 d. 14.10 val. išbūtas laikas.
Nors kaltinamasis E. V. prisipažino esąs kaltu, tačiau baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant išsamų įrodymų tyrimą, todėl jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos netaikytinos.
2016 m. spalio 17 d. teismo nutartimi kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įpareigojant kaltinamąjį kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 9 val. (tuo atveju, kai nurodyta diena yra ne darbo diena, po jos einančią darbo dieną) registruotis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate (Bažnyčios g. 3, Kaišiadorys 56121). 2017 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi kaltinamajam E. V. pakeistos 2016 m. spalio 17 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės –įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygos, kaltinamąjį įpareigojant kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 9 val. (tuo atveju, kai nurodyta diena yra ne darbo diena, po jos einančią darbo dieną) registruotis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (P. Jodelės g. 2, Naujoji Akmenė). Pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė naikintina.
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. V. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.) ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.) būdamas anksčiau teistu, teistumui išnykus, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjamos baudžiamosios bylos kaltinamojo atžvilgiu, jis yra jauno amžiaus, gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir nori pasitaisyti, nukentėjusiosios L. B. teismo posėdžio metu atsiprašė, pažadėjo atlyginti civilinį ieškinį, su nukentėjusiąja R. N. susitaikė, todėl, teismas sprendžia, kad nebūtina kaltinamąjį E. V. izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę bei nustatyti tokią jos vykdymo tvarką, kad būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas padaro jaunas žmogus, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.
Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. V. dviejų metų laikotarpiui atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 6 punkte, 7 punkte, 8 punkte, 10 punkte numatytas pareigas – įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, E. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 (dvejus) metus atlyginti nukentėjusiajai L. B. padarytą 1000 Eur turtinę žalą.
Civilinis ieškinys.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojoje teisėje turtinė žala suprantama kaip nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidos, kurios atsirado šalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes pagrobtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai sudegintas. Kaltinamasis E. V. sutiko atlyginti nukentėjusiajai 1000 Eur turtinę žalą, kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas bylos duomenimis, ši žala padaryta kaltinamojo E. V. nusikalstamais veiksmais, neatlyginta, todėl priteistina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – 2016 m. gegužės 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu, įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio, paliktinas saugoti prie bylos; 2016 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėto visiškai sudegusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kėbulas ir apdegę automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžinti nukentėjusiajai L. B., paliktini neribotai jos nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. V. 2016 m. balandžio 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu E. V. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę E. V. įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 9 d. 15.15 val. iki 2016 m. kovo 10 d. 14.10 val. išbūtą laiką, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, E. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams, vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi,pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,dalyvauti elgesio pataisos programoje,nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, E. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti E. V. per 2 (dvejus) metus atlyginti nukentėjusiajai L. B. padarytą 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti E. V. 2016 m. spalio 17 d., 2017 m. balandžio 12 d. Akmenės rajono apylinkės teismo paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
L. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimą.
2016 m. gegužės 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėtą Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktą kompaktinį diską su garso įrašu, įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos 1 tomo viršelio, palikti saugoti prie bylos,2016 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėto visiškai sudegusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kėbulą ir apdegusius automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžintus nukentėjusiajai L. B., palikti neribotai jos nuosavybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.