Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-96-492/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-30
Bylos Nr.
2A-96-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „HRES“
Atsakovas
Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH
Advokatai
Paulius Markovas, Anatolijus Vilkas
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-96-492/2008 Teisėja Erika Vilimienė Procesinio sprendimo kategorija:

35.2.; 35.4.; 40.2.; 42.1.;42.8.;42.9.;99.9.; 114.1.; 114.2.; 114.3.; 114.4.;

121.15.; 121.18.;121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjai Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis,sekretoriaujant Gražinai Glavackaitei,

dalyvaujant atsakovo apelianto Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH atstovui advokatui Anatolijui Vilkui,

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HRES“ atstovui advokatui Pauliui Markovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3322-599/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „HRES“ ieškinį atsakovui Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovei LEX SYSTEM GmbH, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „HRES“ prašė dokumentinio proceso tvarka išieškoti iš atsakovo 38 582,07 Lt įsiskolinimą, 3 994,73 Lt palūkanas, 6% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2007-02-14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 638,65 Lt žyminį mokestį bei visas turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2005-01-10 sudarė su atsakovu sutartį Nr. 20050110 dėl Transporto paslaugų teikimo, kurios pagrindu ieškovas gabendavo atsakovo pateiktus krovinius, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už ieškovo teikiamas paslaugas. Nuo 2005 metų lapkričio mėnesio atsakovas už ieškovo teikiamas paslaugas neatsiskaitė ir įsiskolinimas ieškinio pareiškimo dieną sudarė 38 582,07 Lt, palūkanų priskaičiuota 3 994,73 Lt, iš viso – 42 576,80 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. vasario 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HRES“ naudai 38 582,07 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 3 994,73 Lt palūkanas, 6% metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2007-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 638,65 Lt žyminį mokestį bei 3 317,62 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovas LEX SYSTEM GmbH pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad su preliminariu teismo sprendimu ir ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2005-01-10 sudarė su ieškovu Krovinių vežimo paslaugų sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovo užsakymu vykdė vežėjo funkcijas. Taip pat atsakovas sudarė su ieškovu sutartį, kurios pagrindu ieškovo užsakymu atsakovas vykdė vežėjo funkcijas vietiniais maršrutais. Atsakovas ir ieškovas tarpusavio susitarimu ėmė naudoti tarpusavio atsiskaitymų padengimo formą, pagal kurią vienas kitam užskaitydavo teikiamų sutartinių paslaugų sumas pagal abi minėtas sutartis. Be to, atsakovo įsiskolinimas yra ne 38 527,07 Lt, bet 15 439,23 Lt, kadangi 23 087,84 Lt atsakovas ieškovui jau yra sumokėjęs (įskaitęs). Nurodė, jog nagrinėjant iškilusį ginčą dėl paslaugų, susijusių su tarptautiniu pervežimu, teikimo, CMR važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, o taip pat pagrindinis įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol kol bus įrodyta priešingai, todėl ieškovas privalėjo pateikti teismui CMR važtaraščius, patvirtinančius vežimo faktą bei paslaugų užsakymo dokumentus su užsakovo rekvizitais ir atsakingų įmonės darbuotojų parašais. Be to ieškovas pateikė teismui ieškinį, praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. spalio 9 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HRES“ naudai 23 087,84 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 3 994,73 Lt palūkanas, 6% metinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2007 02 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 638,65 Lt žyminį mokestį bei 5 441,62 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pagal tarp šalių 2005-01-10 sudarytą sutartį Nr. 20050110 ieškovas atsakovui realiai suteikė siuntų gabenimo paslaugas. Šias aplinkybes įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: tarptautinių krovinių važtaraščiai, PVM sąskaitos – faktūros, ieškovo atstovo paaiškinimai, liudytojo parodymai. Nurodė, kad iš byloje esančių elektroninio susirašinėjimo laiškų turinio nustatyta, jog atsakovas ieškovui elektroniniu būdu teikė užsakymus dėl krovinių gabenimo (t. IV, l. 4-41, 43-103). Byloje įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę, nėra ir atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 str. – 179 str.). Tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovo atstovas paaiškino, jog dalį įsiskolinimo atsakovas ieškovui sumokėjo ir šalys šios aplinkybės neginčijo ( CPK 176 str. – 179 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dalis ieškovo reikalavimų yra nepagrįsti, nes ieškovas atsakovui dalies paslaugų nesuteikė. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo juos tenkinti. Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad abi sutarties šalys buvo nukrypusios nuo sutarties sąlygų tinkamo vykdymo, tačiau ši aplinkybė nedaro pačios sutarties negaliojančia bei neatleidžia atsakovo nuo sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, t.y. apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Teismas atmetė atsakovo argumentą dėl ieškinio senaties taikymo, nes ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl specifinių krovinio gabenimo teisinių santykių (krovinio nepristatymo, jo sugadinimo ir pan.), bet dėl neapmokėjimo už tinkamai suteiktas paslaugas, todėl šiuo atveju CK nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimams teisme pareikšti.

Atsakovas Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovė LEX SYSTEM GmbH prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad teismas sprendimą priėmė remdamasis ieškovo paaiškinimais, jo pateiktomis sąskaitomis – faktūromis, ieškovo iškviestu liudytoju ir tarp šalių sudaryta vežimo sutartimi. Teismas neatsižvelgė į vežimo sutarties 3.9 p., pagal kurį sutarties vykdymą galima įrodinėti tik atsakovo faksu pateiktais užsakymais ieškovui pervežti krovinius. Teismas, neatsižvelgė į tai, kad prie ieškovo pateiktų sąskaitų – faktūrų, išrašytų vienasmeniškai, nebuvo pateiktas pagrindinis įrodymas, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą – važtaraštis. Todėl pripažintina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, jog į bylą pateikti važtaraščiai nepasirašyti nei vežėjų, nei siuntėjų, juose nurodyti ieškovo ir atsakovo rekvizitai nesutampa, be to, daugumoje jų siuntėju įvardintas ne atsakovas, todėl šie dokumentai neįrodo ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Teismas nepagrįstai vadovavosi elektroninio pašto susirašinėjimo korespondencija, nes iš jos nėra aišku, kokie konkrečiai užsakymai pervežimams buvo pateikti, toks susirašinėjimas yra bendro derybų pobūdžio, vėliau šie susitarimai nebuvo patvirtinti tinkamu užsakymu bei pasirašyti abiejų šalių. Be to, nenurodytos sumos bei tiksli informacija, kuri privaloma atliekant tokio pobūdžio užsakymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais, nes šie buvo abstraktaus pobūdžio ir negali būti pripažinti tinkama įrodinėjimo priemone. Darytina išvada, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo, įrodymų sąsajumo, pakankamumo bei leistinumo principus (CPK 178, 179, 180, 183, 185 str.). Teismas, priimdamas sprendimą jo tinkamai nemotyvavo, nes nenurodė, pagal kokius konkrečiai finansinius bei kitus prievolę pagrindžiančius dokumentus ši suma buvo priteista. Taip pat nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su dalies prievolės įskaitymu. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 6 dalies, 1.131 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties termino taikymą iš ryšio įmonių santykių su klientais, nes atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad jis turi teisę teikti pašto paslaugas. Teismas neįsigilino į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę. Be to, priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „HRES“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog šis nėra skolingas ieškovui, taip pat nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Pažymėjo, kad atsakovas byloje ginasi tariamu skolos įskaitymu, t.y. pripažįsta, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai egzistavo ir buvo pagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo jo tenkinti, nutartį naikinti.

Atsakovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2005-01-10 ieškovas UAB „HRES“ su atsakovu „LEX SYSTEM“ sudarė sutartį Nr. 20050110, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą užsakymą paimti siuntas ir pristatyti jas gavėjams, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškovu sutartyje numatyta tvarka, įkainiais ir terminais (t. I, l. 7-8, 9, 10, 11). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 23 087,84 Lt įsiskolinimą, 3 994,73 Lt palūkanas, 6% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2007-02-14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. vasario 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HRES“ naudai 38 582,07 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 3 994,73 Lt palūkanas, 6% metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2007-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 638,65 Lt žyminį mokestį bei 3 317,62 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. spalio 9 d. galutiniu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės LEX SYSTEM GmbH ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HRES“ naudai 23 087,84 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 3 994,73 Lt palūkanas, 6% metinės palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2007 02 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 638,65 Lt žyminį mokestį bei 5 441,62 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Atsakovas Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovė LEX SYSTEM GmbH apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas realiai suteikė paslaugas atsakovui, todėl pagal sutartį už jas turi sumokėti. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi netinkamais įrodymais: ieškovo pateiktais važtaraščiais, išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, elektroninių laiškų išrašais bei liudytojų parodymais. Tokiu būdų pažeidė materialines ir proceso teisės normas (CPK 260, 329 straipsnis, CPK 330 straipsniai), įrodymų vertinimo, įrodinėjimo sąsajumo, pakankamumo bei leistinumo principus (CPK 178, 179, 180, 183 straipsniai) bei kitas teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmesti.

CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių ar kitų juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šalys neginčija 2005-01-10 sudarytos sutarties, kurios pagrindu ieškovas „HRES“ įsipareigojo pagal atsakovo LEX SYSTEM pateiktą užsakymą paimti siuntas ir pristatyti jas gavėjams, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškovu sutartyje numatyta tvarka, įkainiais ir terminais. Sprendžiant ginčą tarp šalių ir nustatinėjant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, būtina išsiaiškinti, ar kilo atsakovui pareiga įvykdyti prievolę, t.y. ar ieškovas realiai suteikė paslaugas atsakovui už kurias šis privalo sumokėti. Apeliantas nurodė, kad ieškovo pateikti CMR važtaraščiai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas – siuntėjas užsakė pervežimus, o ieškovas – vežėjas pagal atsakovo užsakymą atliko krovinių pervežimą ir atitinkamai įgijo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kadangi CMR važtaraščiai privalo būti pasirašyti abiejų šalių (Ženevos 1956 metų tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)), priešingu atveju CMR važtaraštis nebus prima facie įrodymas CMR konvencijos 9 straipsnio prasme. Kai ieškovo pateikti važtaraščiai negali būti pripažinti prima facie įrodymu byloje, teismas, nustatinėdamas svarbias bylos aplinkybes ir konstatuodamas faktus, privalo vertinti visus byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Neteisingas važtaraščio užpildymas, jei pervežimas įvyko, negali paneigti vežimo sutarties buvimo, jos galiojimo ar pačios paslaugos suteikimo fakto. Tokiu atveju teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus, remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais. Atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, nes ieškovas savo reikalavimus gali įrodinėti visomis leistinomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo atveju įstatymas nedraudžia ieškovui pateikti į bylą PVM sąskaitų – faktūrų, CMR važtaraščių, elektroninių laiškų nuorašų bei remtis liudytojų parodymais.

2005-12-09 LEX SYSTEM važtaraštis Nr. 800004480124 (t. I, l. 34), patvirtina aplinkybę, jog atsakovo kurjeriui buvo įteiktos ieškovo nurodytos 11 PVM sąskaitų – faktūrų, šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Iš atsakovo LEX SYSTEM pateikto Likučio suderinimo akto už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2007-03-05 matyti, jog šis pripažino savo prievolę sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas pagal 5 PVM sąskaitas – faktūras: Nr. HRX 00084348, Nr. HRX 0009066, Nr. HRX 0009067, Nr. HRX 0009068, Nr. HRX 0009069 (t. I, l. 96) ir šias įtraukė į finansinę apskaitą. Tai, jog LEX SYSTEM pripažino prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas, taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo dalį sumos ieškovui bylos nagrinėjimo teisme metu ir tokiu būdu dalį ieškinio reikalavimų įvykdė. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalaujama skola mažintina už vežimo paslaugas įskaitytomis sumomis. Tačiau su tokia atsakovo pozicija sutikti negalima, nes šis nepateikė dokumentų, patvirtinančių susidariusią ieškovo skolą, toks įskaitymas neatitinka CK 6.130 – 6.133 straipsnių reikalavimų, įskaitymo formos. Atsakovas, pripažinęs dalį prievolės pagal aukščiau nurodytas ieškovo pateiktas penkias sąskaitas – faktūras, dėl kitų sąskaitų – faktūrų prieštaravimų iki bylos nagrinėjimo teisme nepateikė, t.y. jų neginčijo, nereiškė ieškovui pretenzijų dėl nepagrįstų reikalavimų. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas visus byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai vertino ir pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovas UAB „HRES“ į bylą, kaip vieną iš įrodymų, pateikė elektroninių laiškų nuorašus. Iš elektroninių laiškų nuorašų matyti, kad ieškovas ir atsakovas tarpusavyje bendradarbiavo ir komunikavo elektroniniais laiškais, atsakovo atstovė užsakymus taip pat pateikdavo elektroniniu paštu. Tokia praktika tarp šalių susiklostė dar iki ginčo dėl neapmokėtų sąskaitų kilimo. Aukščiau minėta, kad atsakovas pripažino savo prievolę sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas pagal sąskaitas – faktūras pateiktas už 2005 m. rugsėjo – spalio mėnesį suteiktas paslaugas. Elektroninių laiškų išrašai patvirtina, kad jau šiuo laikotarpiu atsakovas teikdavo užsakymus elektroniniu paštu, ieškovas šiuos užsakymus įvykdė, o atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaitė (pavyzdžiui, ieškovo pateikti elektroniniai laiškai – t. IV, l. 12, 13, 14, 15, 16 – juose nurodytas prekių svoris, kiekis, siuntėjas, gavėjas, atitinka važtaraščiuose – t. II, l. 177, 179, 183, 187, 189 – nurodytų prekių kiekį, svorį, siuntėją, gavėją). Tokiu būdų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bylos šalys nukrypo nuo sutarties vykdymo, kiekviena iš šalių priėmė tokį sutarties vykdymą (užsakymus elektroniniu paštu), ir toks nukrypimas nuo sutarties vykdymo neatleidžia jų nuo prievolių įvykdymo (atsiskaitymo) pagal sutartį. Pažymėtina, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet ir apsikeičiant raštais, užsakymais, telegramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiai perduodama informacija, taip pat žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 31, „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)). Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų, CMR važtaraščių bei PVM sąskaitų – faktūrų matyti, kad ir lapkričio mėnesį atsakovas, analogiškai kaip ir rugsėjo bei spalio mėnesiais, teikdavo užsakymus ieškovui elektroniniu paštu, o šis minėtus užsakymus priėmė bei įvykdė, t.y. suteikė paslaugas atsakovui. Šias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad siuntų gavėjai nereiškė pretenzijų dėl nepristatytų siuntų, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog elektroniniuose laiškuose nurodytus užsakymus būtų įvykdęs kitas vežėjas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo teiginius. Todėl pripažintina, jog apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai ieškinį tenkino, nes ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, atmestini.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas UAB „HRES“ suteikė vežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas – faktūras NR. HRX 0009771, NR. HRX 0009772, Nr. HRX 0009773, Nr. HRX 0009774, Nr. HRX 0009775, Nr. HRX 0009776 (t. I, l. 22-33) atsakovui LEX SYSTEM GmbH, todėl pastarasis privalo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų atsiskaitęs su ieškovu. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nenurodė, pagal kokius finansinius dokumentus sumažino ieškinio reikalavimus iki 23 087,84 Lt yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas pripažino dalį prievolės ieškovui, bylos nagrinėjimo teisme metu sumokėjo 15 439,23 Lt, ieškovas prievolės įvykdymą priėmė, todėl teismas pagrįstai priteisė likusią nesumokėtą skolos dalį, nes pripažino, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas. Atsakovo nurodytas CK 1.125 str. 6 d. ieškinio senaties terminas ginčo situacijai netaikytinas, nes ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl specifinių krovinio gabenimo ar ryšio paslaugų teisinių santykių (krovinio nepristatymo, jo sugadinimo ir pan.), bet dėl neapmokėjimo už suteiktas paslaugas, t.y. dėl prievolės nevykdymo pagal sutartį, todėl šiuo atveju CK nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimams teisme pareikšti. Apelianto argumentai dėl nepagrįsto 5 441,62 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestini. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytas maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydis. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį bei kitas svarbias aplinkybes. Taip pat negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai priteisė 3 994,73 palūkanų ieškovo naudai, nepagrįstai skaičiuodamas palūkanas nuo pradinės ieškinio sumos. Pažymėtina, jog ieškinio pareiškimo dieną atsakovo įsiskolinimas sudarė 38 582,07 Lt, o palūkanos sudarė 3 994,73 Lt sumą. Aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo dalį įsiskolinimo bylos nagrinėjimo metu, neturi įtakos palūkanų dydžiui, nes šio pobūdžio palūkanos yra skaičiuojamos nuo prievolės atsiradimo pradžios iki ieškinio pareiškimo teisme, t.y. už pradelstą laikotarpį.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas, išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo, įrodinėjimo sąsajumo, pakankamumo bei leistinumo principus, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas UAB „HRES“ pateikė teismui sąskaitą, iš kurios matyti, jog ieškovo išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 4 106,40 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytas maksimalus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydis. Vadovaujantis įsakymo 8.11. p., 8.18. p. nuostatomis, ieškovui priteistina 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „HRES“ naudai iš atsakovo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovei LEX SYSTEM GmbH 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Egidijus ŽironasHenrichas Jaglinskis