Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjams J. S. ir J. A. (J. A.), jų atstovei advokatei Svetlanai Proninai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir J. A. (J. A.) patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsti, suinteresuoti asmenys T. Č. ir Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė Renata Jaskutėlienė, pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja J. S. palaikė prašymą, prašė jį tenkinti, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad su teta M. G. nuolat palaikė ryšius šiai esant gyvai, visiems giminaičiams, įskaitant T. Č., buvo žinoma apie jų ketinimus priimti palikimą. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi nedelsdami, tačiau su pačia notare nepavyko pabendrauti, visą informaciją dėl trūkstamų dokumentų teikė notarų biuro darbuotojai. Apie tai, kad registre įregistruoti duomenys, kad pareiškėjos motina ir M. G. yra seserys sužinojo tik paskutinę termino dieną, darbo dienos pabaigoje. Apie tai, kad T. Č. kreipėsi dėl aplikimo priėmimo sužinojo tik nagrinėjant šią bylą.

Teismo posėdyje pareiškėjas J. A. palaikė prašymą, prašė jį tenkinti, nurodė, kad palaiko sesers J. S. nurodytas faktines aplinkybes..

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė advokatė Svetlana Pronina palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų. Paaiškino, kad pareiškėjai sąžiningai siekė priimti palikimą laiku, tačiau iš jų nepagrįstai buvo reikalaujama papildomų dokumentų, nors tokius pačius dokumentus pateikus T. Č., iš jos dokumentai buvo priimti, ir klausimų dėl vardų formos nekilo. Mano, kad tiek T. Č., tiek paveldėjimo bylą tvarkanti notarė elgėsi nesąžiningai, todėl iš jų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Suinteresuotas asmuo T. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 32 antrojo notarų biuro notarė Renata Jaskutėlienė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Šioje byloje teismas turi nustatyti tokias aplinkybes: (1) ar miręs asmuo paliko kokio nors paveldimo turto, (2) ar prašymą dėl termino palikimui priimti teikiantys asmenys yra įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai, (3) ar buvo praleistas terminas palikimui priimti, (4) ar yra pagrindas priežastis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pripažinti svarbiomis.

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo pratęsti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą, prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. G. a. k. (duomenys neskelbtini). M. G. mirė našle, vaikų neturėjo, testamento sudariusi nebuvo. Pareiškėjai J. S. ir J. A. yra palikėjos dukterėčia ir sūnėnas (palikėjos M. G. sesers I. A. vaikai), t. y. penktos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad M. G. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypą su pastatu (duomenys neskelbtini), taip pat butą (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų duomenų (susirašinėjimo elektroniniais laiškais su notarų biuro darbuotojais, telefono skambučių išklotinėmis) matyti, kad pareiškėjai iš esmės iš karto, t. y. 2021 m. liepos 20 d., po tetos M. G. mirties elektroniniu paštu kreipėsi į notarų biurą siekdami išsiaiškinti, kokius dokumentus turi patekti notarui norint priimti palikimą po M. G. mirties.

Iš notarės pateiktos paveldėjimo bylos kopijos nustatyta, kad T. Č. 2021 m. spalio 7 d. Pareiškimu apie palikimo priėmimą pareiškė ir patvirtino, kad palikimą po M. G. mirties priima ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. T. Č. yra palikėjos pusseserė (palikėjos M. G. motinos V. T. sesers H. L. dukra), t. y. šeštos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 6 p.), kuri yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad notarė priėmė šeštos eilės įpėdinės pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes dėl giminystės ryšių spręstina, kad pareiškėjai J. A. ir J. S. yra aukštesnės eilės įpėdiniai nei suinteresuotas asmuo T. Č. (CK 5.11 str. 1 d. 5 ir 6 p.).

Pareiškėjai nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido todėl, kad neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo paveldėjimo santykius reglamentuojančių teisės normų, notarės nurodymu rinko papildomus dokumentus archyvuose siekdami įrodyti, kad jų motina ir M. G. buvo seserys. Įvertinus pateiktų byloje duomenų visumą – pareiškėjų aktyvius veiksmus renkant ir gaunant papildomus notarės pareikalautus duomenis, surinkus duomenis – nedelsiant kreipusis į tuometinę atstovę, o šiai - į notarą, darytina išvada, kad pareiškėjų elgesys, siekiant priimti palikimą, buvo pakankami apdairus ir sąžiningas, o terminas palikimui priimti praleistas nežymiai. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytoja apklaustos L. A. parodymų, pareiškėjų paaiškinimų akivaizdu, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas, nes pareiškėjai siekė gauti papildomus dokumentus, įrodančius, kad jų motina I. A. ir palikėja M. G. buvo seserys, t. y., kad P. T. ir F. T. buvo tas pats asmuo.

Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra ilgas, pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, šiuo konkrečiu atveju pripažintinos svarbiomis. Teismo vertinimu, termino palikimui priimti pratęsimas nepažeis kitų asmenų interesų. Pažymėtina, kad T Č., kreipdamasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nurodė, kad aukštesnės eilės įpėdinių nėra, nors iš atsiliepimo turinio akivaizdu, kad jai apie pareiškėjus buvo žinoma: suinteresuotas asmuo, mirus M. G. dėl laidojimo išlaidų kreipėsi į pareiškėjus. Byloje nėra ginčo, kad faktiškai M. G. laidojimo išlaidas apmokėjo T. Č., tačiau ši aplinkybė nepanaikina CK 5.11 straipsnyje nustatyto eiliškumo paveldėti turtą, kartu nesuteikia laidotuvių išlaidas apmokėjusiam asmeniui daugiau teisių į paveldimą turtą. Pažymėtina, kad T. Č. patirtų išlaidų kompensavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to išsamiau nepasisako.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjams J. A. ir J. S. pratęstinas terminas palikimui po M. G. mirties priimti (CK 5.50, 5.57 str., CPK 178, 576 str. 2 d., 578 str.).

Pareiškėjams išaiškintina, kad jie, siekdami priimti palikimą po M. G. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 32 -ąjį notaro biurą.

CPK 443 str. 6 d. numatyta, kad bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tai atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, teismas gali proporcingai padalinti šias išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš asmens, kurio pareiškimas atmesta. Pareiškėjai nurodo, kad šioje byloje patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš suinteresuotų asmenų T. Č. ir paveldėjimo bylą turinčios tvarkyti notarės Renatos Jaskutėlienės. Pirmiausia pažymėtina, kad materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi notarė neturi. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai, manydami, kad notarė atliko neteisėtus veiksmus ar nepagrįstai atsisakė notarinius veiksmus atlikti, turėjo teisę notarės veiksmus skųsti, tačiau tokia teise pareiškėjai nesinaudojo. Taigi, nesant procesinio sprendimo dėl notarės veiksmų pripažinimo neteisėtais, nėra pagrindo išvadai, kad paveldėjimo bylą tvarkanti notarė yra kalta dėl pareiškėjų patirtų teisinės pagalbos išlaidų it turi pareigą bent dalį jų atlyginti. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo šių išlaidų, nepaisant materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, priteisti ir iš suinteresuoto asmens T. Č. Teismo vertinimu, poreikis kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kilo ne dėl T. Č. veiksmų, o dėl to, kad pareiškėjai per 3 mėnesių terminą nesugebėjo gauti pakankamų įrodymų giminystės ryšiui pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. Č. būtų trukdžiusi pareiškėjams gauti reikalingus duomenis ir atitinkamai realizuoti pareiškėjų teisę į palikimą. Vien tai, kad T. Č. byloje pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu nesutiko, savaime nereiškia, kad ji turėtų atlyginti pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas šioje byloje patyrė 49,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus pareiškimą, priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. po 24,64 Eur iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 92, 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjams J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išaiškinti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), kad jie turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 32-ąjį notaro biurą.

Priteisti iš pareiškėjos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 24,64 Eur (dvidešimt keturi eurai šešiasdešimt keturi centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš pareiškėjo J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 24,64 Eur (dvidešimt keturi eurai šešiasdešimt keturi centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.