- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- A-556-646-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- Ž. Č.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 9.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 25-28) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. S-237(7-226/2008), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 68-203, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 5-3-6 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2008 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 5-3-6, kuriuo patvirtino 2008 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 14-15-11 papildomai apskaičiuotus 334 011 Lt tabako akcizų mokesčio, 43 689 Lt tabako akcizų mokesčio delspinigių, taip pat skyrė 100 203 Lt tabako akcizų mokesčio baudą. VMI prie FM šį sprendimą patvirtino. Mokestinių ginčų komisija 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. S-237(7-226/2008) patvirtino VMI prie FM 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 68-203. Pareiškėjas nesutinka su teritorinio bei centrinio mokesčių administratorių sprendimų bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimo išvadomis, nes Inspekcija, surašydama patikrinimo aktą, rėmėsi 2007 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išvadomis, taip pat Muitinės laboratorijos 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 7C 0037 ir Kauno teritorinės muitinės 2007 m. birželio 19 d. raštu Nr. 113-19.5/12-8829. Minėtų dokumentų išvados kelia abejonių, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, privalėjo patikrinti, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas teisingai. Teigė, jog mokestinėje byloje negalima nevertinant remtis baudžiamojoje byloje atliktų tyrimų rezultatais. Muitinės laboratorijoje atliekant tyrimus naudoti įrenginiai - dujų chromatografas HP6890, nėra metrologiškai sertifikuoti, kuo yra pažeisti Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai. Atkreipė dėmesį, kad 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 7C 0037 nurodyta, jog susmulkinto tabako rūšies ir kokybės nustatymas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija. Be to, Tabako kontrolės įstatymo 5 straipsnis reikalauja, kad tabako gaminių atitikimą teisės aktų reikalavimams, įskaitant reikalavimus dėl dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekio cigaretėse, turi būti patvirtinta Europos ekonominės erdvės valstybių ar Turkijos kompetentingų institucijų, ko mokesčių administratorius neįvykdė. Tabako skirstymas į sodininkystės, rūkomąjį, perdirbtą (apdorotą), yra laikomas skirstymu pagal rūšį, ar tabako drėgnumas turi įtakos jo svoriui, kokius rūšinius požymius turi sodininkystėje naudojamas tabakas. Remiantis 1995 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 95/95/EB 11 straipsnio a punktu, denatūruotas apdorotas tabakas, naudojamas pramonėje ar sodininkystėje, yra neapmokestinamas akcizu. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai nustatė, jog visuose pareiškėjo automobilyje rastuose maišuose buvo tabakas. 2007 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme paminėtame 2007 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, jog visuose 145-iuose maišuose yra tabakas, kai 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 7C 0037 konstatuota, jog tyrimui pateiktuose dviejuose 260 g ir 305 g svorio maišeliuose esanti medžiaga yra tabakas. Akcizo mokestis apskaičiuotas neteisingai, nes neteisingai nustatytas tabako svoris. 2007 m. gegužės 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 145 dvigubi polietileniniai tamsiai žalios spalvos maišai, kuriuose supilta rudos spalvos smulkinta augalinės kilmės medžiaga (bendras svoris 3049,5 kg), 290 polietileninių juodos spalvos maišų, kurių masė 81,78 kg. Todėl iš bendro svorio atėmus maišų svorį, rudos spalvos augalinės medžiagos realiai gali būti ne daugiau nei 2967,72 kg. Nėra duomenų apie tai, kiek procentų drėgmės yra medžiagoje, todėl nepagrįstai nustatyta, jog sulaikytos medžiagos svoris yra 3009,11 kg. Tai, kad maišuose buvusi medžiaga buvo sudrėkusi, užfiksuota ir 2007 m. gegužės 24 d. perdavimo akte Nr. 16T-7.37/6-653. Abejonių kelia ir tai, ar tyrimui buvo pateikta būtent ta medžiaga, kuri rasta pareiškėjo vairuojamame automobilyje, kadangi skiriasi rastų maišų aprašymas 2007 m. gegužės 23 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. apžiūros protokoluose. Pareiškėjo teigimu, jis nėra subjektas, kuriam kyla prievolė mokėti akcizo mokestį. Jis tabako nelaikė, nebuvo įgijęs ir nedisponavo juo kaip savininkas. Tabaką gabeno trečiųjų asmenų pavedimu ir jų lėšomis, nežinodamas apie krovinio turinį. Teritorinis ir centrinis mokesčių administratoriai sprendimuose nepasisakė dėl delspinigių skaičiavimo, todėl nėra aiškus delspinigių skaičiavimo terminas, delspinigių dydis. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 81 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius negalėjo skaičiuoti delspinigių daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Priešingai aiškinant minėtas nuostatas, mokesčių administratorius galėtų piktnaudžiauti, mokestinį patikrinimą pradėdamas ne tuoj pat, kai paaiškėjo pažeidimas, bet po metų laiko ir visą šį laiką būtų skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių skaičiavimas net ir padavus skundą dėl patikrinimo akto ir priimtų sprendimų pažeidžia asmens teisę į gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 51-54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog pagal MAĮ 72 straipsnį mokesčių administratorius turėjo teisę surašyti pareiškėjui patikrinimo aktą ir apskaičiuoti mokesčius, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07, kuriame pareiškėjas pripažintas kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pareiškėjo automobilyje rastas tabakas pagrįstai buvo apmokestintas remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 9 dalimi, 9 straipsnio 8 dalimi. Šios Akcizų įstatymo nuostatos apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, o toks faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostata nekonkretizuoja nepaženklintų prekių laikymo sąlygų, todėl taikytina asmeniui, laikančiam šias prekes tiek stacionariai, tiek nestacionariai, t. y. gabenant. Laikantis prekes asmuo yra tas, kuris prekes turi savo žinioje. Pažymėjo, kad Baudžiamojo kodekso sankcijų įvykdymas negali pakeisti Akcizų įstatyme numatytų mokestinių prievolių valstybei. Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su juo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius bei pareiga atsakyti už padarytą nusižengimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl to paties veiksmo ar jo rezultato. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad akcizai negali būti skaičiuojami už 3009,11 kg perdirbto tabako, o tyrimo metu nenustatyta, jog visuose 145 maišuose buvo tabakas. Tai, kad pareiškėjas neteisėtai laikė ir gabeno 3009,11 kg apdoroto tabako, nustatyta Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamajame įsakyme. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog mokesčių administratorius nepagrįstai akcizo delspinigius apskaičiavo už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Delspinigiai buvo skaičiuojami nepažeidžiant MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 81 straipsnio 2 dalies, 97 straipsnio, 98 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju mokesčių administratorius dar neturi teisės priverstinai išieškoti patikrinimo metu nustatytą mokestinę nepriemoką, nes vyksta mokestinis ginčas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 56-57) prašė skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija sprendime pagrįstai rėmėsi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 9 straipsnio 8 dalimi. Pagal minėtas Akcizų įstatymo nuostatas, apmokestinimas akcizais siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymu. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo faktas bei prekių kiekis yra nustatyti Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07, įvertinus Muitinės laboratorijos 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadą Nr. 7C 0037. Šis teismo baudžiamasis įsakymas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Inspekcija nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl prekių svorio. Nurodė, jog maišų, kuriuose buvo supiltas apdorotas rūkomasis tabakas, svoris buvo atimtas iš bendro akcizais apmokestinamų prekių svorio. Muitinės laboratorija nurodytą prekę suklasifikavo kaip akcizų objektą nepriklausomai nuo drėgmės buvimo, todėl pagrįstai akcizas buvo apskaičiuotas nuo bendro svorio. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neteisingai aiškina MAĮ 98 straipsnio 2 dalies turinį ir nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų nuo mokesčio įstatymo pažeidimo padarymo dienos. Minėtas 180 dienų terminas siejamas su teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo diena. Skundo padavimas mokestiniame ginče stabdo mokesčių ir su jais susijusių sumų priverstinį išieškojimą, todėl 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas dar neprasidėjo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 94-101) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl apdoroto tabako apmokestinimo akcizais pagrįstumo bei dėl prievolės mokėti akcizo delspinigius ir baudą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsnio 25 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 straipsnio 8 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniu, Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, 1, 2 punktais, MAĮ 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad Akcizų įstatymo nuostatos apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, o toks faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai neturi būti įrodinėjami iš naujo (ABTĮ 58 str. 4 d.). Turėjimo savo žinioje, medžiagos atitikimo akcizais apmokestinamų prekių kategorijai bei masės faktai neturi būti įrodinėjami administracinėje byloje, o taip pat vykdant mokesčių administravimo procedūrą. Faktų pripažinimas neįrodinėtinais reiškia, kad esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms ar priimtiems dokumentams teismas faktus nustato remdamasis tomis aplinkybėmis bei dokumentais, o ne tirdamas įrodymus. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi būti tikrinami papildomai, t. y. jų atžvilgiu neturi būti taikoma MAĮ 72 straipsnio 3 dalis. Teismas pažymėjo, kad medžiagos drėgnumo procentas nėra nustatytas teisės aktais, todėl ši aplinkybė negali turėti teisinės reikšmės nustatant akcizais apmokestinamos prekės svorį. Teismas nurodė, kad Valstybinė metrologijos tarnyba 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-178 patvirtino Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą ir laiko intervalus tarp patikrų. Dujų chromatografai nėra įtraukti į šį sąrašą. Tuo remiantis teismas padarė išvadą, kad jų metrologinė patikra neturi būti vykdoma. Teismas pažymėjo, kad medžiagos priskyrimo apmokestinamai akcizu bei jos kokybės nustatymo klausimai nustatyti teismo baudžiamuoju įsakymu. Specialisto išvadoje pažymėta, kad susmulkinto tabako rūšies ir kokybės nustatymas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija. Kartu specialisto išvadoje duoti tikslūs atsakymai dėl medžiagos priskyrimo kombinuotosios nomenklatūros kategorijai bei medžiaga įvardinta kaip perdirbtas rūkomasis tabakas. Tyrimo aprašyme taip pat nėra nurodyta kokių nors kliūčių, galinčių trukdyti klasifikuoti medžiagą pagal Kombinuotosios nomenklatūros pozicijas. Todėl minėtas sakinys specialisto išvadoje gali būti vertinamas tik kaip tabako neklasifikavimas pagal kitas savybes – kilmės šalį, paruošimo metodus ir panašias ypatybes. Baudžiamojo proceso kodekso taisyklių dėl specialisto dalyvavimo tiriant nusikaltimo atskleidimui reikšmingus objektus pažeidimų nenustatyta. Muitinės pareigūnai taip pat turi teisę administruoti akcizų mokesčius, kombinuotosios nomenklatūros kodų nustatymas yra jų įprasta veikla. Remiantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1B-469 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimo metu taisyklių 4 punktu, prekių mėginiai imami vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-415 patvirtinta Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcija, Naftos ir naftos produktų mėginių ėmimo instrukcija, Žemės ūkio produktų mėginių ėmimo instrukcija, kitais Muitinės departamento teisės aktais. Nustatant prekės priklausymą tam tikrai Kombinuotosios nomenklatūros pozicijai imami mėginiai, o ne tiriama visa medžiaga. Sulaikytas medžiagas ikiteisminiam tyrime apžiūrėjo, svėrė daug asmenų, tačiau visuose dokumentuose prekės visuose maišuose apibūdinamos vienodai, neišskiriant kurio nors maišo turinio. Pats pareiškėjas taip pat nekėlė medžiagos skirtingumo problemos. Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu tabakas iš pareiškėjo buvo konfiskuotas ir pripažintas sunaikintinu. Panevėžio teritorinė muitinė 2009-03-18 raštu Nr. A3-84-1958 pranešė, jog tabakas yra įtrauktas į naikinamų prekių sąrašą ir bus sunaikintas eilės tvarka, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“. Šiuo metu tabakas dar nėra sunaikintas, todėl ši taisyklė negali būti taikoma. Akcizų mokesčius taiko muitinės (kai prekės importuojamos) bei mokesčių inspekcijos (kitais atvejais). Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime byloje C-459/07 Veli Elshani prieš Hauptzollamt Linz aiškindamas analogiškas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksą, 233 straipsnio 1 pastraipos d punkto nuostatas, yra nurodęs, jog ne kiekvienu atveju, kai prekės sulaikomos ir konfiskuojamos, išnyksta mokesčių skola, bet tik tada, kai prekės sulaikomos prieš prekių išvežimą iš pirmosios muitinės įstaigos. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į riziką, kurią kelia prekių patekimas į rinką bei maža tikimybė patikrinti ir surasti nelegalias prekes. Vertinant pareiškėjo elgesį sulaikymo metu, kai jis pabėgo ir pasislėpė, negalima daryti net prielaidos, kad jis būtų ketinęs prekes įteisinti, prekių įsigijimo aplinkybės taip pat nėra nustatytos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui apskaičiuoto akcizo sumokėjimo terminas buvo 2007 m. gegužės 24 d., o Inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 14-15-11 buvo surašytas 2008 m. balandžio 15 d. Mokesčių administratorius teisingai apskaičiavo 43 689 Lt akcizo mokesčio delspinigius už laikotarpį nuo 2007-05-25 iki 2008-04-15 taikydamas 0,04 proc. delspinigių dydį (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d., LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintos Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, LR finansų ministro 2007 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 1K-077, 2007 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 1K-209, 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 1K-250, 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 1K-359 ir 2008 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 090). Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad mokesčių administratorius negalėjo skaičiuoti delspinigių daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų (MAĮ 98 str. 2 d., MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.). Teismas padarė išvadą, kad 180 kalendorinių dienų terminas dar nėra prasidėjęs, nes skundo padavimas mokestiniame ginče sustabdo mokesčių ir su jais susijusių sumų priverstinį išieškojimą (MAĮ 110 str. 1 d.). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti pareiškėjui skiriamos baudos dydį, todėl konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai paskyrė 30 procentų patikrinimo metu priskaičiuoto mokesčio dydžio baudą – 100 203 Lt (MAĮ 139 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 105-109) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas neįvertino visų pareiškėjo nurodytų argumentų bei įrodymų, rėmėsi teismo baudžiamuoju įsakymu (ne nuosprendžiu), išvadas grindė prielaidomis ir prieštaringais duomenimis.
2. Teismas priimdamas baudžiamąjį įsakymą tik perrašė prokuroro pareiškimo turinį, jokio įrodymų vertinimo neatliko, įrodymų netyrė. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 4 dalimi, nuosprendį tapatino su teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai neturi būti įrodinėjami. ABTĮ 58 straipsnio 4 dalies nuostata buvo įtvirtinta daug anksčiau nei įsigaliojo naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas (2003-05-01), numatantis bylų supaprastintą procesą bei baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, todėl darytina išvada, jog įstatymų leidėjas ABTĮ kalbėdamas apie nuosprendį negalėjo tapatinti jo su teismo baudžiamuoju įsakymu ir laikyti šių procesinių dokumentų tapačiais ABTĮ 58 straipsnio 4 dalies prasme.
3. Teismas surašydamas baudžiamąjį įsakymą nesiaiškino nei nusikaltimo objektyviosios pusės, nei atliko kokius tai tikrinimo veiksmus. Todėl teismo išvados apie šio procesinio dokumento įgijimą MAĮ 72 straipsnio 2 dalyje ypatybių yra nepagrįstos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas ginčija ir nesutinka su tuo, kad jis gabeno rūkomąjį tabaką. Rūkomasis tabakas - tai tabakas tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu (Akcizų įstatymo 3 str. 25 d.). Ši nuostata (tinkamas rūkyti) suponuoja pareigą atlikti kompetentingą tyrimą, kad nustatyti tabako tinkamumą žmonių vartojimui (rūkymui). Tabako kontrolės įstatymo 5 straipsnis nustato, kokios laboratorijos gali tai nustatyti. Muitinės laboratorija, kuri surašė 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadą Nr. 7C 0037, tokios laboratorijos statuso neturi.
5. Tyrimams naudota įranga - dujų chromatografas HP 6890 su selektyviu masių detektoriumi, nėra metrologiškai sertifikuotas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymą, t. y. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog dujų chromatografai nėra įtraukti į matavimo priemonių grupių sąrašą, todėl jų patikra neturi būti vykdoma. Tuo teismas nepaisė Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nustatytų imperatyvų ir prioritetą teikė to paties įstatymo straipsnio 2 dalies nuostatai. Pažymi, jog nepriklausomai nuo to, yra sąraše įtrauktas įrenginys, ar ne, metrologinės patikros privalomumas turi būti sietinas su 15 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad medžiagos drėgnumo procentas nėra nustatytas teisės aktais, todėl ši aplinkybė negali turėti teisinės reikšmės nustatant akcizais apmokestinamosios prekės svorį. Pirma, esant medžiagos drėgnumui, turėjo ir galėjo būti nustatytas drėgmės procentas medžiagoje; antra, drėgmė suprantama, kaip vandens koncentracija medžiagoje; trečia, tabakas, o ne vanduo, apmokestinamas akcizo mokesčiu; ketvirta, drėgmė (vandens kiekis) daro įtaką bendram drėgnos medžiagos svoriui; penkta, akcizais apmokestinamos prekės keikis (svoris) tiesiogiai daro įtaką akcizo mokesčio dydžiui (sumai). Rūkomajam tabakui taikomas 111 Lt už kilogramą produkto akcizo tarifas (Akcizų įstatymo 29 str.), todėl svoris turi esminę reikšmę nustatant akcizo mokesčio dydį.
7. Denatūruotas apdorotas tabakas, naudojamas pramonėje arba sodininkystėje, yra neapmokestinamas akcizu (1995 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 95/95/EB 11 str. a punktas). Akivaizdu, jog nebuvo aiškinamasi, ar pareiškėjo vairuojamame automobilyje rasta medžiaga nėra tabakas naudojamas pramonėje arba sodininkystėje. Nustatytos aplinkybės - drėgna augalinės kilmės medžiaga, aitrus kvapas, drėgni, skylėti, purvini maišai, duoda pagrindo teigti apie tabaką, kuris nėra skirtas rūkymui (žmonių vartojimui), o naudojama pramonėje arba sodininkystėje.
8. Pareiškėjas pagrįstai laiko, jog yra įvykusi klaida skaičiuojant medžiagos svorį: nėra teisingai atimtas maišų svoris (290 kg), iš bendro krovinio svorio (3049,5 kg), dėl ko neteisingai nustatytas akcizais apmokestinamos prekės svoris (3009,11 kg). Be to, neįvertintas medžiagos drėgnumas (vandens kiekis medžiagoje) apskaičiuojant grynąjį medžiagos svorį.
9. Pareiškėjas - fizinis asmuo. Už analogiškus veiksmus pareiškėjui (tam pačiam subjektui) sankcija taikoma antrą kartą. Tokiu būdu tam pačiam subjektui už tuos pačius neteisėtus veiksmus taikomos dvi sankcijos, kas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam principui, jog už tą pačią veiką asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn antrą kartą.
10. Mokesčių administratorius nenurodė absoliučiai jokių priežasčių, dėl ko mokestinis patikrinimas buvo pradėtas po metų, kodėl pretenzijos dėl akcizų mokesčių sumokėjimo nebuvo pareikštos baudžiamajame procese. Tai duoda pagrindo teigti apie mokesčių administratoriaus nepagrįstą vilkinimą priimti sprendimą ir piktnaudžiavimą teise. Delspinigių skaičiavimo aiškinimas, kai padavus skundą dėl patikrinimo akto bei priimtų sprendimų tęsiamas delspinigių skaičiavimas, pažeidžia asmens teisę ginti savo pažeistas teises - ginčijant valstybės pareigūnų priimtus sprendimus, nes už tai iš esmės asmeniui taikoma sankcija - netesybos (delspinigiai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas - papildomai apskaičiuoti tabako akcizų mokestis, tabako akcizų mokesčio delspinigiai, taip pat tabako akcizų mokesčio bauda.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai skundžiamame sprendime, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 4 dalimi, nuosprendį tapatino su teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai neturi būti įrodinėjami.
Baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnyje yra pateiktas baudžiamojo įsakymo apibrėžimas, kur nurodoma, jog teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Taigi akivaizdu, kad baudžiamojo įsakymo sąvoka pagal savo prasmę atitinka nuosprendžio definiciją, o tai reiškia, kad apeliacija dėl draudimo remtis baudžiamuoju įsakymu visiškai nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl nesiaiškinimo nusikaltimo objektyviosios pusės, tyrimams naudotos įrangos, nėra nagrinėtini administracinėje byloje, kadangi tai susieta su baudžiamuoju procesu bei jo išdavoje priimtinu baigiamuoju teisės aktu – baudžiamuoju įsakymu. Pastarasis yra įsiteisėjęs, todėl jokios interpretacijos dėl jo neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą.
Tabako rūšis, svoris, tabako gabenimas/laikymas yra konstatuoti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamajame įsakyme. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, pastarosios juridinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės dar kartą neįrodinėtinos. Kadangi pareiškėjas neteisėtai laikė ir gabeno rūkomąjį tabaką, jis pagrįstai buvo apmokestintas remiantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 9 dalimi, 9 straipsnio 8 dalimi. Ką tik paminėtos Akcizų įstatymo nuostatos apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, kuris nustatytas turinčiu teisinę galią Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07.
Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas už analogiškus veiksmus yra baudžiamas antrą kartą, todėl ir šis apeliacinio skundo motyvas pripažintinas nepagrįstu.
Tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinamas draudimas tam pačiam asmeniui taikyti tą pačią teisinę atsakomybę antrą kartą arba galimai ir skirtingas teisinės atsakomybės rūšis, kurių pagrindinė paskirtis baudimas, už tą patį pažeidimą. Tačiau draudžiant dvigubą baudimą, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; procesinio sprendimo kategorija 20). Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas iš pradžių buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu už teisei priešingą kriminalinio pobūdžio veiką. Tuo tarpu šioje byloje keliamas jo, kaip mokesčių mokėtojo, mokestinės atsakomybės klausimas, o tai nėra baudimas už tą pačią veiką antrą kartą. Tai dvi skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, iš kurių viena siekiama ne nubausti, o įpareigoti sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas, kas turėjo būti padaryta pagal mokesčių teisę reglamentuojančius teisės aktus vykdant ūkinę-komercinę veiklą.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigių paskirtis - užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 str. 1 d. 1 p.), kurie paprastai skaičiuojami visada. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės atleisti nuo delspinigių neskaičiavimo ir jų pateikimo mokesčių mokėtojui, išskyrus tuos atvejus, kurie išvardinti MAĮ 96 straipsnio 2 dalyje, tačiau pareiškėjas niekaip nepatenka į MAĮ 96 straipsnio 2 dalyje reguliuojamą sritį. Delspinigių skaičiavimas nepažeidžia asmens teisės kreiptis į teismą. Reikalavimus besikreipusio teisminės gynybos pripažinus pagrįstais apskaičiuoti delspinigiai bus panaikinti, o esant priešingam sprendimui, toks asmuo turės sumokėti delspinigius. Neskaičiuojant delspinigių būtų paneigta delspinigių paskirtis, nepaisyta teisių ir pareigų vienovės principo. Aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką (Mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsnis). Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 1-2 d.). Teisė priverstinai išieškoti mokestį atsirado 2007 m. gegužės 23 d. Mokestinis patikrinimas pradėtas po šios datos, todėl nėra pagrindo tvirtinimui apie mokesčių administratoriaus nepagrįstą vilkinimą priimti sprendimą ir piktnaudžiavimą teise.
Dėl išdėstytų priežasčių Vyriausiojo administracinio teismo kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, teisinė kvalifikacija abejonių nekelia, o tai lemia skundžiamo sprendimo pripažinimą teisėtu bei pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Ž. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.