- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-4464-666/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01150-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- K. V., VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis K. V. ir VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mama S. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. J., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, perėmė jo visą turtą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Po S. J. mirties pareiškėjo mama S. J. faktiškai valdė santuokos metu įgytą turtą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas S. J. vardu: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinius, tai yra malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jis yra S. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. J., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. S. J. ir K. J. santuoka buvo sudaryta. Pareiškėjo tėvas K. J. yra miręs (duomenys neskelbtini), o mama S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos S. J. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas S. J. ir suinteresuotas asmuo K. V.. S. J. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį jai priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko vaikams S. J. ir K. V. lygiomis dalimis, o jos vardu registruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui S. J.. Mirusi S. J. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgijusi 1982-11-25 dovanojimo sutarties pagrindu ir jis buvo asmeninė jos nuosavybė. Tačiau gyvenamojo namo priklausiniai, tai yra malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti 1984 m., tai yra S. J. ir K. J. santuokos metu, todėl gyvenamojo namo priklausiniai laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjo motina S. J. po sutuoktinio mirties jo palikimo nepriėmė. Dėl šios priežasties notarė neturi teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo į visą S. J. testamente nurodytą turtą. Po K. J. mirties jo palikimo niekas per nustatytą terminą nepriėmė, paveldėjimo teisės byla dėl K. J. palikimo priėmimo užvesta nebuvo, testamento K. J. sudaręs taip pat nebuvo. Kito kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, be asmeninių daiktų, į kuriuos galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas mirusysis K. J. neturėjo. Iki K. J. mirties jo sutuoktinė S. J. kartu gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai kartu valdė tiek gyvenamąjį namą, tiek gyvenamojo namo priklausinius. Dviem metams iki K. J. mirties, sutuoktiniai pasistatė gyvenamojo namo priklausinius. Šiuo nekilnojamuoju turtu naudojosi abu sutuoktiniai bendrai. Kadangi gyvenamasis namas buvo asmeninė S. J. nuosavybė, jos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą bei į kitus žemės sklype esančius statinius buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, o toliau teisėtai ir atvirai valdė bei naudojosi savo ir mirusio sutuoktinio nuosavybe ir faktiniu valdymu įgyvendino savo teisę priimti mirusio sutuoktinio palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pareiškėjo sesuo ir mirusių S. J. ir S. J. dukra K. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir ginčo su ja nekyla, patvirtino, kad po tėvo K. J. mirties visu jo turtu rūpinosi mama S. J.. Taip pat prašo teismo, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti ir nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareiškė, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. J.. Pareiškėjo mama S. J. po sutuoktinio K. J. mirties faktiškai valdė santuokos metu įgytą turtą. Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2018-10-11 liudijimo, reg.Nr.2147 duomenų nustatyta, kad po K. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure nuo 2012-09-17 iki 2018-10-11 vedama nebuvo. Palikėjo K. J. palikimas priimtas nebuvo. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo K. J. testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
TSRS vidaus reikalų liaudies komisariato civilinės būklės aktų skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas sutuoktuvių liudijimas Nr.14, patvirtina, kad K. J. su S. J. (buvusi pavardė Vaičiutė), susituokė (duomenys neskelbtini). Medicininio mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr.18-6255169 duomenimis S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2018-10-18 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 1982-11-25 Dovanojimo sutarties Nr.102 ir 2004-10-04 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr.V12-126, pagrindu S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruota nuosavybės teise į santuokos metu (pastatyti 1984 m.) įgytą nekilnojamąjį turtą, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinius - malkinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2008-07-19 Paveldėjimo teisių pagal testamentą liudijimo, reg.Nr.1430 duomenimis S. J. jos vardu registruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui S. J..
Pareiškėjas prideda ir duomenis apie po K. J. mirties S. J. mokėtus mokesčius UAB „Kretingos vandenys“ už vandens tiekimą, vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą SĮ „Kretingos komunalininkas“, kurie patvirtina, kad pareiškėja faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius už namų valdą, komunalinius patarnavimus, komunalinių atliekų tvarkymą.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
S. J., mirusi (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo K. J. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad S. J. faktiškai pradėdama valdyti turtą po sutuoktinio mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.