- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- eI2-3525-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01609-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- T. Č.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti 2020 m. balandžio 14 d. Lietuvos kariuomenės karo prievolės tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) sprendimą Nr. ATRS-640 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) neatidėti privalomosios karo tarnybos ir 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) sprendimą Nr. 12-01-635; 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo; 3) iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2020 m. vasario 20 d. prašymu dėl tarnybos atidėjimo pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kuri Sprendimu Nr. 1 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas Sprendimą Nr. 1 apskundė Ministerijai, kuri Sprendimu Nr. 2 ginčijamą Sprendimą Nr. 1 paliko nepakeistą. Anot pareiškėjo, Sprendime Nr. 1 abstrakčiai ir apibendrintai įvertinta pareiškėjo individuali situacija. Tarnyba nurodė, jog kiekvienas karo prievolininkas, prieš planuodamas savo karjerą, asmeninį gyvenimą ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi įvertinti riziką dėl jų vykdymo esant pašauktam atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, tačiau toks formalus aiškinimas iš esmės paneigia Karo prievolės įstatymo (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo galimybę. Pažymi, jog niekur nėra įtvirtinta kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti sprendžiamas neproporcingai didelės žalos karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ne/buvimo klausimas. Toks teisinio reglamentavimo nebuvimas lemia Tarnybos absoliučią diskrecijos teisę spręsti ne/atidėti privalomosios karo tarnybos. Kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis priima kardinaliai skirtingi administraciniai aktai duomenų nėra. Privalomos karo tarnybos atidėjimo dėl neproporcingai didelės žalos karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams procesas niekaip neapibrėžtas, nekontroliuojamas ir nėra žinomas ir skelbiamas baigtinis kriterijų sąrašas. Tačiau diskriminavimas tarp asmenų yra galimas tada, jeigu toje pat situacijoje esantiems asmenims yra taikomos skirtingos sąlygos arba skirtingose situacijose esantiems asmenims taikomos vienodos sąlygos.
Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jau (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini). Čia yra baigęs mokyklą. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir lanko kvalifikacijos kėlimo kursus pagal 2019 m. gruodžio 6 d. mokymų/ kvalifikacijos kėlimo sutartį. Nebaigus mokymų per 18 mėnesių laikotarpį, taikomos neigiamos pasekmės: turi būti grąžinta mokymų/kvalifikacijos kėlimo išlaidos darbdaviui (t. y. 1 000 svarų), nėra išduodamas kvalifikacijos įgijimo pažymėjimas, pradėjus mokymus iš naujo atliktų mokymų laikotarpis neįskaičiuojamas, nebus įvykdytas įsipareigojimas darbdaviui atidirbti dvylika mėnesių. Darbdavys neįsipareigoja išsaugoti darbo vietos. Iš skundžiamo Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 nėra aišku kodėl pareiškėjo faktinė situacija (t. y. gyvenimas ir darbas užsienyje, mokymų/kvalifikacijos kėlimo sutarties sudarymas) šiuo konkrečiu atveju atsakovo buvo vertinta kardinaliai skirtingai nei kitų asmenų, kurių atveju darbas užsienyje buvo pakankamas pagrindas atidėti privalomąją krašto apsaugos tarnybą. Pareiškėjo vertinimu ginčijami Sprendimai yra diskriminaciniai jo atžvilgiu ir grubiai pažeidžia LR Konstitucijoje įtvirtintą diskriminacijos draudimą.
Tarnyba ginčijamame administraciniame akte nepateikia jokių objektyvių kriterijų kodėl vienam karo prievolininkui būtina įvertinti riziką būti pašauktam atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos prieš planuojant savo karjerą, asmeninį gyvenimą ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi įvertinti riziką dėl jų vykdymo esant pašauktam atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, tuo tarpu kitam karo prievolininkui leidžiama atidėti privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą vien dėl to, kad dirba užsienyje ar turi finansinių įsipareigojimų. Iš skundžiamo administracinio akto turinio akivaizdu, kad nėra galimybės nustatyti kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis rėmėsi viešojo administravimo subjektas. Iš skundžiamo administracinio akto turinio akivaizdu, kad pareiškėjo įvardintos faktinės aplinkybės dėl kurių pareiškėjas teikė prašymą atidėti privalomąją krašto apsaugos tarnybą buvo vertintos itin formaliai ir standartiškai - Tarnybos Sprendimas Nr. 1 motyvuotas trafaretine fraze, jog kiekvienas karo prievolininkas, prieš planuodamas savo karjerą, asmeninį gyvenimą ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, turi įvertinti riziką dėl jų vykdymo esant pašauktam atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, visiškai neatsižvelgiant į prašyme nurodytas individualias aplinkybes. Pažymi, jog ginčijamas administracinis aktas priimtas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Paaiškina, kad į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko būdamas nepilnametis kartu su savo tėveliais dar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, baigė mokyklą. Pareiškėjo išvykimą sąlygojo jo tėvelių pasirinkimas. 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas sudarė mokymų/ kvalifikacijos kėlimo sutartį, kuri turėtų būti užbaigta įvykdyti 2020 m. gegužės 28 d. Mokymai gali būti pratęsti, tačiau jie turi būti baigti per maksimalų 18 mėnesių laikotarpį. Nebaigus mokymų per 18 mėnesių laikotarpį, taikomos neigiamos pasekmės: turi būti grąžinta mokymų/kvalifikacijos kėlimo išlaidos darbdaviui, nėra išduodamas kvalifikacijos įgijimo pažymėjimas, pradėjus mokymus iš naujo atliktų mokymų laikotarpis neįskaičiuojamas. Kadangi darbdavys yra sumokėjęs už mokymo/kvalifikacijos kėlimo kursus, todėl pareiškėjas yra įsipareigojęs atidirbti dvylika mėnesių, pasibaigus mokymo/kvalifikacijos kėlimo kursams. Nutraukus šią sutartį pareiškėjui gresia finansinės pasekmės - t. y. darbdaviui turėtų būti grąžintos mokymo/kvalifikacijos kėlimo išlaidos, kurias sudaro 1 000 svarų. Kita vertus, pareiškėjui grįžus į darbą ankstesnis mokymosi laikas įskaitytas nebūtų, be to darbdavys neįsipareigoja išsaugoti darbo vietos. Ateityje už tuos pačius kvalifikacijos kėlimo kursus pareiškėjas pats turėtų susimokėti 1 000 svarų. Pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metų, asmeninės nuosavybės teise neturi jokio kilnojamojo turto, santaupų, vertybinių popierių. Vienintelis turimas nekilnojamas turtas yra močiutės dovanotas žemės sklypas. Gaunamas darbo užmokestis yra jo vienintelės pragyvenimo pajamos, todėl pareiškėjas siekia baigęs mokymus įgyti kvalifikaciją, įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus darbdaviui, o 1 000 eurų svarų suma pareiškėjui yra ženkli. Mokymų sutartis turėjo būti užbaigta įvykdyti 2020 m. gegužės 28 d. Prasidėjus pasaulinei Covid-19 pandemijai karantinas įvestas ir (duomenys neskelbtini). Jokie mokymai karantino metu nevyksta, todėl sutarties užbaigimo/įvykdymo terminas prasitęs. Skundo surašymo dienai buvo viešai paskelbta, jog (duomenys neskelbtini) karantinas galios dar mažiausiai tris savaites. Pareiškėjas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) esančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), taip pat siekia įgyti kvalifikaciją ir daugiau patirties. Pareiškėjas pažymi, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, kada tiksliai turės pradėti karo tarnybą, todėl 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas sudarė mokymų/ kvalifikacijos kėlimo sutartį be to, visiškai pagrįstai tikėjosi, jog karo tarnyba jam bus atidėta.
Atsakovas neįvertino, jog pareiškėjas bus priverstas iš (duomenys neskelbtini) persikelti gyventi atgal į Lietuvos Respubliką. Atliekant karo tarnybą neturės darbo ir negaus darbo užmokesčio. Neįgijus kvalifikacijos, susirasti kitą darbą (duomenys neskelbtini) po tarnybos atlikimo, bus labai sudėtinga, ypač dabartinėmis sąlygomis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas 2020 m. padarytų neproporcingai didelę žalą karo prievolininko asmeniniams interesams, nes reikėtų nutraukti mokymų/kvalifikacijos kėlimo sutartį, darbdaviui turėtų būti grąžintos mokymo/ kvalifikacijos kėlimo išlaidos, kurias sudaro 1 000 svarų, ankstesnis mokymosi laikas įskaitytas nebūtų, darbdavys neįsipareigoja išsaugoti darbo vietos, būtų prarasta galimybė įgyti kvalifikaciją ir darbinės patirties. Šios žalos būtų išvengta privalomąją pradinę karo tarnybą atliekant nuo (duomenys neskelbtini). Kita vertus, Tarnyba itin paviršutiniškai įvertino ir pareiškėjo argumentus atidėti privalomąją karo tarnybą ir dabartinės situacijos kontekste. Prasidėjus pasaulinei Covid-19 pandemijai kardinaliai pasikeitė visas kasdienis gyvenimas, todėl pareiškėjas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negali atvykti į Lietuvą ir net preliminariai nėra aišku kada tokia galimybė atsiras. Pažymi, jog vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, gyvenimas ir darbas užsienyje, bei tam tikrų finansinių įsipareigojimų turėjimas (šiuo atveju darbdaviui) yra pakankamas pagrindas atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimą. Pareiškėjas jokiu būdu nesiekia išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos, yra pasiryžęs ją atlikti (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 29 d. Tarnybai pateikė prašymą „Dėl tarnybos atidėjimo“ su priedais (toliau – ir Prašymas) atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, nes atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jei tarnybą atliktų kitu metu. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog neproporcingai didelė žala būtų padaryta, nes su būsimu darbdaviu pasirašęs kvalifikacijos kėlimo sutartį. Kartu su Prašymu atidėti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir NPPKT) pareiškėjas Tarnybai pateikė tik elektroninį būsimo darbdavio laišką ir kvalifikacijos kėlimo sutartį (pastebėtina, kad kvalifikacijos kėlimo sutartis yra trumpalaikė, kurioje nurodoma, kad pradžia 2019 m. gruodžio 6 d., o planuojama pabaiga 2020 m. gegužės 28 d.). Pareiškėjas Prašymu būtent Tarnybai deklaruodamas, kad NPPKT atlikimas lems kvalifikacijos kėlimo sutartries nutraukimą iš esmės pateikė dokumentus apie numatomą darbo santykių pradžią, tačiau visiškai nepateikė jokių su tokiu deklaravimu (pasekmėmis) susijusių įrodymų. Pareiškėjas Prašymu nors ir nurodė kada jis galėtų atlikti tarnybą kitu metu ((duomenys neskelbtini), kai pareiškėjas jau bus sukakęs (duomenys neskelbtini) metus), tačiau pareiškėjas kito tarnybos atlikimo termino parinkimą siejo su abstrakčia data visiškai nepaaiškindamas kada ir kodėl šią sąlygą planuoja įgyvendinti. Tarnyba išsamiai išnagrinėjo Prašymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą Nr. 1 neatidėti NPPKT.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu Nr. 1 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui 2020 m. balandžio 21 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad su Sprendimu Nr. 1 nesutinka, bei pateikė motyvus, kurie iš esmės tik detalizuoja Prašyme pateiktas aplinkybes. Ministerija Sprendimu Nr. 2 nurodė, jog pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti neproporcingai didesnę už Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams, t. y. Sprendimą Nr. 1 paliko nepakeistą. Ministerija vertindama skundą taip pat motyvuotai pasisakė ir dėl pareiškėjo papildomai pateiktų įrodymų ir argumentų, kurie nebuvo teikti Tarnybai kartu su Prašymu (pvz. jog pareiškėjas jau keturiolika metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl Covid-19 pandemijos negali atvykti į Lietuvą).
Pareiga įrodyti neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu, tenka karo prievolininkui. Teisės aktai taip pat neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu. Taigi, pareiškėjas manydamas, kad NPPKT sukels jam neproporcingai didelę žalą pagal aukščiau minėta tvarką Tarnybai turėjo pateikti pagrįstą prašymą ir neproporcingą žalą patvirtinančius įrodymus. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų pareiškėjas pateikė Prašymą su priedais, kurie neleido konstatuoti, kad NPPKT atlikimas sukeltų tokio pobūdžio žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kas lemtų NPPKT atidėjimą pareiškėjui, juolab, kad tokia žala būtų neproporcingai didesnė už Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą. Pažymi, jog Prašymo pateikimo metu nebuvo apribota pareiškėjo teisė ir galimybė teikti išsamius argumentus, motyvus ir juos patvirtinančius įrodymus.
Tarnyba ir Ministerija, priimdamos ginčijamus Sprendimus, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus nagrinėto Prašymo ir skundo kontekste, pagrįstai padarydami išvadą, jog pareiškėjo nurodyta žala yra tik menama ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus paties pareiškėjo nurodytus bendro pobūdžio teiginius, pagrįstus tik prielaidomis bei abstraktaus pobūdžio pranešimais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kvalifikacijos kėlimą pradėjo tik 2019 m. gruodžio 6 d., kai jau žinojo, kad yra šaukiamojo amžiaus karo prievolininkas, o šaukimas į NPPKT Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu vykdomas nuo 2015 m. Atsakovas sutinka, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei 9 mėn. trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti / nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini, tačiau žala ir nepatogumai vertinami atsižvelgiant į Konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus. Dėl Pareiškėjo manymu kilsiančios neproporcingai didelės žalos pažymėtina, kad turimas įsipareigojimas būsimam darbdaviui dėl kvalifikacijos kėlimo, savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos NPPKT atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) ateitį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, bei pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti tokio masto žalai asmeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nors Prašyme ir nurodo datą (tarnybą atliktų (duomenys neskelbtini)), kuriai įvykus jis galėtų NPPKT atlikti kitu metu, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip tik menama, abstrakti ir sudaranti prielaidas apskritai išvengti prievolės atlikti privalomąją karo tarnybą. Pareiškėjas siekdamas atidėti privalomosios karo tarnybos atlikimą turi nurodyti išskirtines, realias ir galinčias būti pagrindu atidėti privalomąją karo tarnybos atlikimą priežastis. Atsižvelgus į pareiškėjo kvalifikacijos kėlimo procesą bei numatomus darbo santykius, kuriuos galima vertinti kaip nuolatinio arba ilgai trunkančio pobūdžio aplinkybę, darytina išvada, jog būtų neįmanoma užtikrinti galimybės atlikti karo tarnybą kitu metu (juolab, kad (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas sukanka (duomenys neskelbtini) m.), o pareiškėjas turėjo pakankamai laiko priimti sprendimams sumažinti jam galimai kilsiančią žalą, kadangi šaukimai į NPPKT atnaujinti 2015 m. Pareiškėjas nepateikė jokių svarių duomenų įrodančių, kad kvalifikacijos kėlimo negalėtų pabaigti po NPPKT, nebus galimybių sudaryti darbo santykių su planuojamu darbdaviu, ar negalės po tarnybos siekti užsibrėžtų profesinių tikslų. Šaukimai atlikti NPPKT atnaujinti 2015 m., todėl prieš planuojant karjerą ir asmeninį gyvenimą, prisiimant atitinkamus įsipareigojimus pareiškėjas turėjo įvertinti galimą riziką patekti į šauktinių sąrašus ir galimybę atlikti NPPKT savo noru pasirenkant tarnybos vietą ir laiką. Kiekvienas karo prievolininkas prieš prisiimdamas atsakomybes, įsipareigojimus bei planuodamas savo karjerą, bei asmeninį gyvenimą, turi įvertinti realią ir galimą riziką patekti į šaukiamųjų sąrašus, todėl yra suteikta galimybė savanoriškai atlikti NPPKT pasirenkant tarnybos vietą, būdą ir laiką. Suprasdamas apie savo pareigą atlikti 9 mėn. trunkančią NPPKT pareiškėjas prisiėmė visą riziką prisiimant bet kokius įsipareigojimus, todėl pagrįstai darytina išvada, kad pareiškėjui atliekant NPPKT nebūtų padaryta neproporcingai didelė žala pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Pažymi, kad darbo užmokesčio praradimas NPPKT atlikimo laikotarpiu yra netiesioginės žalos išraiška, dėl kurios pareiškėjas tik prarastų galimybę pagerinti jau egzistuojančią finansinę padėtį, o vertinant žalos pobūdį atkreiptinas dėmesys, kad ji yra kildinama iš darbo santykių egzistavimo, kurie paprastai yra ilgalaikiai, todėl pareiškėjo negautos pajamos egzistuos tol, kol tęsis darbo santykiai, dėl ko negautos pajamos iš darbo santykių NPPKT atlikimo laikotarpiu yra tikėtina kiekvieno karo prievolininko, turinčio darbo santykius, žala, kuri neturi būti prilyginama neproporcingai didelei žalai.
Nors pareiškėjas iš esmės neproporcingai didelę žalą asmeniniams interesams sieja su iš kvalifikacijos kėlimo praradimu privalomosios karinės tarnybos laikotarpiu, tačiau pripažintina, jog jis neįrodė galimai patiriamos finansinės žalos (tam tikrų finansinių praradimų) proporcingumo, nes nepateikė motyvų, įrodančių tokią žalą, kuri būtų neproporcingai didesnė už Konstitucijoje ir įstatymuose numatytą pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu neproporcingai didelei žalai asmeniniams interesams, jei jis atliktų NPPKT, konstatuoti. Atsakovui suprantama, kad pareiškėjui NPPKT gali sukelti tam tikrų nepatogumų ir apribojimų, tačiau kylantys nepatogumai ir apribojimai turėtų būti įvertinti Konstitucinės teisės ir pareigos ginti Lietuvos valstybę kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucinė santvarka užtikrina asmens teises ir dėl to žala asmens individualiems interesams yra pateisinama, kai Konstitucinę santvarką reikia ginti. Pažymi, kad Konstitucinės priedermės realizavimas - atlikti karo prievolę, aplinkybė tapti parengtam ginti valstybę laikytina kaip viena svarbiausia piliečio pareigos Tėvynei realizavimo forma ir turėtų būti vertinama aukščiau asmeninių, darbo ar visuomenės interesų, jeigu tai nepadaro neproporcingai didelės žalos. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių (patvirtintų dokumentais), kurios galėtų būti pripažintos kaip darančios neproporcingai didelę žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Galimų nepatogumų, apribojimų ir nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, pagal sukakusį amžių įvertindamas tikimybę patekti (pareiškėjas šaukiamojo amžiaus (duomenys neskelbtini)) į šauktinių sąrašus. Aplinkybės, kurios leistų atleisti pareiškėją nuo karo tarnybos turi būti suprantamos kaip svarbios ne tik paties pareiškėjo, bet ir turėtų objektyviai egzistuoti, t. y. potenciali žala galėtų būti konstatuojama esant atitinkamiems faktams (įrodymams), kuriuos būtų galima vertinti ir iš kurių galima būtų spręsti, jog dėl pašaukimo atlikti NPPKT, prievolininkas patirtų tokią žalą, kuri keltų realų pavojų jo sveikatai, gyvybei ir pan. Kaip matyti pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės nėra pagrįstos tokiais įrodymais, kurie įrodytų, kad pašaukus pareiškėją į tarnybą būtų patirta skundu deklaruojama žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Pareiškėjas savo skunde nenurodo konkrečių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) pagrindų dėl kurių turėtų būti panaikinti skundžiami Tarnybos ir Ministerijos Sprendimai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Ministerija teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo Nr. 1 bei Ministerijos Sprendimo Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo.
Rašytiniais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 29 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl tarnybos atidėjimo. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala, nes su darbdaviu yra pasirašęs kvalifikacijos kėlimo sutartį, kurios negali nutraukti, nes yra teisiškai įsipareigojęs. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad žalos būtų galima išvengti tarnybą atliekant kitu metu, nes būtų pasibaigusi kursų kėlimo sutartis su darbdaviu. NPPKT pareiškėjas galėtų atlikti (duomenys neskelbtini). Kartu su pateiktu Prašymu pareiškėjas pateikė elektroninį darbdavio laišką ir kursų kėlimo sutartį.
Tarnyba Sprendimu Nr. 1 nurodė, kad atsižvelgiant į nuolatinį tarnybos atlikimo pobūdį bei trukmę, daugumai karo prievolininkų reikia sustabdyti / nutraukti socialinius bei ekonominius santykius ir pakeisti gyvenimo režimą, todėl tam tikro masto žala ir nepatogumai yra tikėtini ir neapsaugoti teisės. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs tarnybos atidėjimo pagrindą tik esant neproporcingai didelei žalai. Karo prievolininkas, teikdamas prašymą dėl tarnybos atidėjimo turi įrodyti dvi aplinkybes – jog karo tarnybos atlikimas sukels neproporcingai didelę žalą ir įrodyti, jog tarnybą atliekant kitu metu žalos bus išvengta. Pažymėjo, jog potencialiai patiriama neproporcingai didelė žala nėra preziumuojama, todėl karo prievolininkas, teikdamas Prašymą turi motyvuotai pagrįsti galimą neproporcingai didelę žalą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Darbo santykių egzistavimas savaime nėra pagrindas karo tarnybos atidėjimui, taip pat laikinas jų sustabdymas, ar nutraukimas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog Jūsų asmeniniams ar visuomeniniams interesams būtų padaryta tokio masto žala, kuri nusvertų konstitucinę piliečio pareigą atlikti karo tarnybą. Po šaukimo atnaujinimo kiekvienas karo prievolininkas prieš planuodamas savo karjerą ar asmeninį gyvenimą turėjo galimybę savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – ir PPKT), pasirinkdamas jam tinkantį tarnybos atlikimo laiką, vietą ir būdą. Taip pat kiekvienas šaukiamojo amžiaus karo prievolininkas prieš prisiimdamas bet kokius finansinius bei kitus įsipareigojimus, turi įvertinti riziką dėl jų vykdymo esant pašauktam atlikti PPKT.
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 21 d. su skundu kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą, prašydamas panaikinti Tarnybos Sprendimą Nr. 1 ir atidėti pareiškėjui PPKT iki (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Tarnyba neturėjo pagrindo kviekvieną prašymą vertinti apibendrintai, kaip buvo įvertinta Sprendime Nr. 1. Pareiškėjas paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) išvyko būdamas nepilnametis kartu su savo tėveliais dar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, baigė mokyklą. Pareiškėjo išvykimą sąlygojo jo tėvelių pasirinkimas. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 6 d. sudarė mokymų/kvalifikacijos kėlimo sutartį, kuri turėtų būti užbaigta įvykdyti 2020 m. gegužės 28 d. Mokymai gali būti pratęsti, tačiau jie turi būti baigti per maksimalų 18 mėnesių laikotarpį. Nebaigus mokymų per 18 mėnesių laikotarpį, taikomos neigiamos pasekmės: turi būti grąžinta mokymų/kvalifikacijos kėlimo išlaidos darbdaviui, nėra išduodamas kvalifikacijos įgijimo pažymėjimas, pradėjus mokymus iš naujo atliktų mokymų laikotarpis neįskaičiuojamas. Kadangi darbdavys yra sumokėjęs už mokymo/kvalifikacijos kėlimo kursus, todėl pareiškėjas yra įsipareigojęs atidirbti dvylika mėnesių, pasibaigus mokymo/kvalifikacijos kėlimo kursams. Nutraukus šią sutartį pareiškėjui gresia finansinės pasekmės – t. y. darbdaviui turėtų būti grąžintos mokymo/kvalifikacijos kėlimo išlaidos, kurias sudaro 1 000 svarų. Kita vertus, pareiškėjui grįžus į darbą ankstesnis mokymosi laikas įskaitytas nebūtų, be to darbdavys neįsipareigoja išsaugoti darbo vietos. Šią aplinkybę darbdavys patvirtino ir 2020 m. balandžio 17 d. raštu. Pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metų, asmeninės nuosavybės teise neturi jokio kilnojamojo turto, santaupų, vertybinių popierių. Vienintelis turimas nekilnojamas turtas yra močiutės dovanotas žemės sklypas. Gaunamas darbo užmokestis yra jo vienintelės pragyvenimo pajamos, todėl pareiškėjas siekia baigęs mokymus įgyti kvalifikaciją, įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus darbdaviui, o 1 000 eurų svarų suma pareiškėjui yra ženkli. Mokymų sutartis turėjo būti užbaigta įvykdyti 2020 m. gegužės 28 d., tačiau prasidėjus Covid-19 pandemijai karantinas įvestas ir (duomenys neskelbtini). Jokie mokymai nevyksta, todėl sutarties užbaigimo/įvykdymo terminas prasitęs. Be to, akcentavo, jog pareiškėjas gali atlikti NPPKT (duomenys neskelbtini).
Ministerija Sprendimu Nr. 2 Tarnybos Sprendimą Nr. 1 paliko nepakeistą. Ministerija nurodė, kad skundų dėl karo prievolės institucijos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo stadija apima skundžiamų sprendimų vertinimą teisėtumo (pagrįstumo bei esminių procedūrų laikymosi) aspektu, o ne pareiškėjo prašymo atidėti karo tarnybą nagrinėjimą iš naujo, kartu vertinant ir naujai pateiktus dokumentus. Pažymi ir tai, kad skundų dėl karo prievolės institucijos priimtų sprendimų priėmimo ir nagrinėjimo stadijoje gali būti priimami ir vertinami tik tokie pareiškėjo įrodymai, kurie objektyviai negalėjo būti pateikti jo prašymo atidėti karo tarnybą nagrinėjimo karo prievolę administruojančioje institucijoje (Karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje) stadijoje. Kaip matyti, skunde krašto apsaugos ministrui pareiškėjas papildomai nurodo, jog jau (duomenys neskelbtini) metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl Covid-19 pandemijos negali atvykti į Lietuvą. Ministerija nurodė, kad Sprendimas Nr. 1 iš esmės atitinka tokiems sprendimams keliamus reikalavimus, t. y. jis priimtas įgalioto asmens, jame nurodytas teisinis pagrindas ir pateikti atitinkami motyvai, iš esmės atitinkantys pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes. Ministerija nurodė, kad iš pateiktų dokumentų visumos negalima nustatyti, kokias neigiamas finansines implikacijas patirtų darbdavys ar pareiškėjas dėl PPKT atlikimo, nėra detaliai pagrįstos ((duomenys neskelbtini)) turėtos išlaidos, susijusios su pareiškėjo kvalifikacijos kėlimu. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodoma žala ir nuostoliai – yra tik menami bei nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus paties pareiškėjo pateiktus bendro pobūdžio teiginius, patvirtintus tik prielaidomis, bei abstraktaus pobūdžio teiginius, nurodytus darbdavio ((duomenys neskelbtini)) elektroniniame laiške. Covid-19 pandemijos kontekste pažymėtina, kad remiantis vien deklaratyviu pareiškėjo teiginiu, jog karantino laikotarpiu Europoje galioja keliavimo apribojimai, atidėti PPKT iki prašomos datos ((duomenys neskelbtini)) nėra pagrindo, kadangi karantinas yra terminuota aplinkybė (t. y. egzistuoja iki oficialiai nustatytos datos). Apibendrinus galima teigti, kad pareiškėjas nurodo tik menamą žalą, be to, neįrodo galimai patiriamos žalos neproporcingumo, todėl pateiktos aplinkybės neturėtų būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti neproporcingai didelę žalą, jeigu pareiškėjas atliktų PPKT. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti tokio pobūdžio žalą asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą. Atrankos komisija tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nurodytos aplinkybės pagrįstai nepripažintos galinčiomis sukelti neproporcingai didelę žalą pareiškėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį, įstatymu galima nustatyti tik tokias atleidimo nuo konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą sąlygas, kurios būtų susijusios su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių jie negali atlikti šios pareigos. Pareiškėjas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) metais, kuomet privalomos karo prievolės atlikimas buvo atnaujintas, todėl 2020 metų pradžioje šaukiamo amžiaus pareiškėjo įtraukimas į karo prievolininkų sąrašą neturėjo būti pareiškėjui netikėtas.
Karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, trunkančią 9 mėnesius, iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai). Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei „atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu“.
Karo tarnybos atidėjimo Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu atveju tvarką nustato Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punkte nustatyta, karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą. Pagal Aprašo 5 punktą, karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašymus nagrinėja Atrankos komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės aktai neįtvirtina sąrašo atvejų, kuomet dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo tarnyba būtų atliekama kitu metu, todėl kiekvienu atveju turi būti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams, ir ar būtų galima didelės žalos išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad neatidėjus NPPKT jam kils didelė žala, kadangi jis neteks darbo, negalės pabaigti kvalifikacijos/mokymų kėlimo kursų, o jų nebaigus, patirs finansinių nuostolių. Be to, kvalifikacijos/mokymų kėlimo kursų laikas nebus įskaitomas. Anot pareiškėjo, jis neturi nekilnojamojo turto išskyrus dovanotą žemės sklypą, o vienintelis pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dalyvauja kvalifikacijos/mokymų kėlimo kursuose, kuriuos teikia įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas dirba įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, o labiau susijusios su įprastais nepatogumais paskirtam atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą asmeniui, negu su neproporcingai didelėmis neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjo argumentai, susiję su darbo praradimu, kvalifikacijos/mokymo kėlimo kursų nutraukimu bei su tuo susijusiais finansiniais nuostoliais, grindžiami prielaidomis. Pagal KPĮ 40 straipsnio 1 dalį, karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat jų prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas karo tarnybos atlikimo metu negalės atlikti savo darbinių funkcijų savaime nėra pagrindas atidėti karo tarnybą, kuriai pareiškėjas yra paskirtas. Tam tikri finansiniai nuostoliai ar nepatogumai taip pat savaime nesudaro pagrindo tarnybos atidėjimui, juolab, kad pareiškėjas tokių duomenų nedetalizavo ir savo prašymus atidėti tarnybą grindė bendro pobūdžio teiginiais.
Teismas taip pat akcentuoja aplinkybę, kad pagal KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą, privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka gali būti atidedama ne tik egzistuojant neproporcingai žalai asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau tik su sąlyga, kad karo prievolininkas tarnybą atliks kitu metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gyvena ir dirba užsienyje, iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas siekia baigti kvalifikacijos/mokymų kėlimo kursus, tęsti darbą įmonėje, kurioje šiuo metu dirba ir toliau gyventi (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nurodo, kad NPPKT galėtų atlikti (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu pareiškėjui bus (duomenys neskelbtini) metai, todėl vadovaujantis KPĮ 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, tokio amžiaus jis jau nebus kviečiamas atlikti NPPKT. Atsižvelgus į tai, teismo nuomone, pareiškėjas apskritai neplanuoja atlikti NPPKT, kadangi jis nenurodė galimo jos atlikimo tokiu metu, kada ji realiai galėtų būti atlikta vadovaujantis KPĮ nuostatomis. Priešingu atveju konstitucinė prievolė atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą automatiškai būtų paneigta visiems asmenims, kurie gyvena ir dirba užsienyje, turi ten darbovietes, prisiimtų ilgalaikių finansinių ar kitokio pobūdžio įsipareigojimų.
Teismas pareiškėjo argumentus, kad ginčijami Sprendimai yra diskriminacinio pobūdžio bei tai, kad jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, jog pareiškėjo situacija buvo vertinta individualiai, atsižvelgiant į pareiškėjo kartu su Prašymu pateiktus duomenis. Teismo vertinimu, ginčijami Sprendimai yra motyvuoti bei pagrįsti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Be to, Sprendimu Nr. 2 vertinti ir pareiškėjo papildomai pateikti duomenys. Įvertinus tai, darytina išvada, jog Sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ginčijami Sprendimai nėra diskriminacinio pobūdžio, kadangi šiuo atveju buvo vertintos individualios aplinkybės, susijusios su pareiškėju pagal paties pareiškėjo kartu su Prašymu pateiktus dokumentus bei Prašyme nurodytomis aplinkybėmis dėl kurių NPPKT turėtų būti atidėta. Papildomai paminėtina, jog iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, kad buvo įvertintos pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės dėl galimų patirti nepatogumų, tačiau, nesant objektyvių pagrindų, nenustatytas tarnybos atidėjimo pagrindas, numatytas KPĮ 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Ginčijami Sprendimai yra pakankamai motyvuoti, aiškūs, juose yra atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, išdėstytas ir pritaikytas ginčo situacijai aktualus teisinis reglamentavimas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenės karo prievolės tarnybos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. ATRS-640 neatidėti privalomosios karo tarnybos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 12-01-635 yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šių pareiškėjo skundo reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 29 d. prašymą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgija teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.