Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas tenkintas ir M. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 20.00 val. iki 6.00 val., būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei atlyginti nukentėjusiajam M. Č. nusikalstama veika padarytą 447 Eur turtinę žalą.

II. Skundo argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. D. skundas tenkintinas.

7. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas ir pan., nesant tam objektyvių priežasčių. Vengimui taip pat būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

8. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, Probacijos tarnyba M. D. elgesį kontroliuoja nuo 2026 m. vasario 19 d., nuteistasis su paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už paskirtų įpareigojimų ir draudimų nevykdymą pasirašytinai supažindintas 2026 m. kovo 2 d., numatoma bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 18 d.

9. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos bei skundžiamos nutarties turinio, M. D., atvykęs į Probacijos tarnybą 2026 m. kovo 2 d., atsisakė dėtis elektroninio stebėjimo įtaisą – apykoję, nenurodydamas konkrečių motyvų, bei prašė Probacijos tarnybos kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Apylinkės teismo posėdžio metu nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą, nuteistasis paaiškino, kad nesutinka nešioti elektroninio stebėjimo įtaiso – apykojės dėl savo darbo pobūdžio. Jo manymu, elektroninio stebėjimo įtaiso nešiojimas trukdytų jam dirbti bei klientams keltų nepasitikėjimą. Apylinkės teismas šį nuteistojo atsisakymą nešioti elektroninio stebėjimo įtaisą įvertino kaip piktybišką, todėl darė išvadą, kad šiuo atveju M. D. paskirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekia bausmės tikslų, kadangi nuteistasis atsisako jam paskirtų apribojimų kontrolės elektroninių stebėjimų priemonėmis, ir konstatavo, kad yra pagrindas laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.

10. Apygardos teismas, išanalizavęs skundo argumentus bei nagrinėjimui pateiktą medžiagą, vertina, kad sprendimas pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą yra skubotas. Susiklosčiusi situacija leidžia spręsti, kad atsisakydamas dėtis elektroninio stebėjimo įtaisą – apykoję nuteistasis išties atsisakė vykdyti intensyvios priežiūros sąlygas ir dėl to tapo nebeįmanoma jo elgesio kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, visgi šiuo metu yra pagrindo manyti, jog atsisakymas nebuvo apgalvotas, o nuteistojo pažadas laikytis nustatytų apribojimų pakankamai nuoširdus, todėl vengimo atlikti arešto bausmę šiuo metu nekonstatuotina.

11. Nors, kaip pirmiau aptarta, nuteistais aiškiai atsisakė dėtis apykoję ir Probacijos tarnybos prašė kreiptis dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, apylinkės teisme, atsakydamas į klausimus, M. D. paaiškino, jog neprieštarauja namų areštui – kad būtų namuose. Nurodė, jog vienas augina vaiką, kuriam septyneri metai, žmona moka alimentus (b. l. 7). Toks paaiškinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis aiškiai nesuvokė atsisakymo esmės ir pasekmių, tačiau, gavęs pranešimą apie būtinumą atvykti į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (b. l. 14), pateikė skundą, kuriame aiškiai išdėstė sutikimą laikytis įpareigojimų. Nuteistasis teisinio išsilavinimo neturi, pagrindo abejoti jo suklydimu skundą nagrinėjantis teismas nenustato. Kaip matyti iš asmens bylos, M. D. naujų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų nepadarė, nuteistojo paaiškinimų duomenimis, jis dirba statybų srityje, globoja nepilnametį vaiką. Probacijos tarnybos teikime nurodyta, jog nuteistasis nuo 2025 m. lapkričio 24 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Taigi nuteistojo elgesys laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu didesnių priekaištų nekėlė. Įvertinus išdėstytą, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslų nuteistajam nebūtų galima siekti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – laisvės apribojimu.

12. Konstatavus pirmiau išdėstytą, pabrėžtina, kad toks nuteistajam rodomas pasitikėjimas negali būti begalinis, todėl nuteistajam ateityje nesilaikant įpareigojimų ar pakartotinai atsisakius nešioti elektroninį stebėjimo įtaisą, tai gali būti pagrindu laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai lemtų pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir pateisinti nuteistojo vengimo atlikti bausmę, nes tokia teismų pozicija galėtų formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, leistų rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Taigi pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

13. Įvertinus aptartas aplinkybes, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Probacijos tarnybos 2026 m. kovo 3 d. teikimas netenkinamas, taip suteikiant nuteistajam M. D. dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad jam bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės apribojimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2026 m. kovo 3 d. teikimo dėl nuteistajam M. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.