Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo E. A. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. balandžio 4 d., 08.16 val., degalinėje, esančioje Elektrėnuose, Elektrinės g. 6, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai į jį užsipylęs dujų, pamiršo atjungti dujų užpylimo žarną ir nuvažiuodamas ją nutraukė, taip ją sugadindamas, apie įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad E. A. parodymus, jog dujų užpylimo žarna buvo neapgadinta, todėl jis eismo įvykio nepadarė, paneigia padarytos fotonuotraukos, degalinės operatoriaus paaiškinimai, PVM sąskaita-faktūra, su apeliaciniu skundu pateikiamas vaizdo įrašas, taip pat faktas, kad E. A. atlygino padarytą žalą, teismas nutarime nepagrįstai konstatavo, kad dujų užpylimo žarna nebuvo sugadinta, nors prieš tai nustatė, jog buvo nutraukta dujų apsauginė daugkartinė mova, taip pat nurodo, jog E. A. aiškiai suvokė, kad sugadino dujų užpylimo žarną, bet iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokie veiksmai galėjo būti padaryti tik tyčia, be to, nurodo, kad teismas nutarimu bylą nutraukė tik dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, tačiau nepriėmė sprendimo dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus ATPK numatytus atvejus, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nesurašomas (ATPK 259 str. 1 d.). ATPK 260 straipsnyje yra reglamentuojamas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas be kita ko yra užtikrinama tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Toks teisinis reglamentavimas lemia tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl nuo teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas E. A. surašytas netinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant pažeidimą nurodyta, kad E. A. „Vairuodamas automobilį <...> Sugadino dujų užpylimo žarną. Apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasitraukė“. Iš pažeidimo aprašymo ir nurodytų galimai pažeistų Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų turinio galima suprasti, jog E. A. yra inkriminuoti tiek ATPK 127 str. 2 d., tiek ATPK 130 str. 1 d. numatyti pažeidimai, tai patvirtina ir Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl to, ar E. A. veiksmai traktuotini kaip eismo įvykis. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole E. A. veiksmai kvalifikuoti tik pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t.y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko Institucija, ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva kvalifikuoti asmens padarytus pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tai būtų nesuderinama su nešališko teismo funkcijomis. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai pripažintini esminiais. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai skundžiamu nutarimu nagrinėjo bylą tik dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo, nes tik dėl šio pažeidimo byla buvo perduota teismui, tačiau teismas vis dėlto turėjo būti aktyvus ir nustatyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisme negalima nagrinėti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Atsižvelgiant į tai, kad E. A. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, jų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, Trakų rajono apylinkės teismo nutartis yra naikintina ir bylos medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Grąžinus bylą Institucijai tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, apeliacinio skundo argumentai dėl E. A. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo nenagrinėjami, visos bylos aplinkybės bus teisiškai įvertintos bylą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme pagal tinkamai Institucijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui.

Nutartis neskundžiama.