Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės A. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas:

1) 2012 m. sausio 9 d. Molėtų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį - 90 parų arešto;

2) 2014 m. liepos 29 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 9 mėn. laisvės apribojimo, Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus 1/3 – paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams;

3) 2018 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus 1/3 – paskirtas 8 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir BK 70 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 26 d. apie 12:30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš E. Ž., tai yra, sudavė jai ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tokiu būdu E. Ž. padarė odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinėje lūpoje. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog vieną dieną prieš įvykį E. Ž. buvo atėjusi pas jį į namus ir jie vartojo alkoholinius gėrimus. Tada buvo ir jos sugyventinis V. N.. Kažkuriuo momentu, būdamas jau gerokai neblaivus, pastebėjo, kad E. Ž. lindo į jo piniginę. Jie pradėjo aiškintis, bet ji pabėgo iš jo namų. Sekančios dienos rytą jis patikrino savo piniginę ir pastebėjo, kad joje nėra 50 eurų. Pagalvojo, kad juos paėmė E. Ž., todėl iš karto nuėjo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose virtuvėje rado ją ir V. N., kitų asmenų nebuvo. Liepė grąžinti pinigus, tačiau ji teigė, kad jų neėmė. Tada E. Ž. bandė išbėgti į lauką, o uošvienė V. užstojo ją, kad jis jos nepagautų. Jis uošvienę V. suėmė iš priekio už pečių ir ją pastūmė, po ko ji nugriuvo ant lovos. Jis vijosi E. Ž. bei pasivijęs sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą. Pataikė į lūpą, nes iš lūpos bėgo kraujas. (b. l. 70-72)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais kitais įrodymais:

Nukentėjusioji E. Ž. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 12:30 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama V. N., į namus atėjo sesers vyras G. K., kuris pradėjo mamai priekaištauti. Jis pradėjo su mama žodžiu konfliktuoti ir šaukti. Tada griebė mamą ir pargriovė ant lovos. Ji pribėgo prie jų ir bandė nuo mamos jį nustumti. Tuo metu, kai bandė jį nustumti, ji kalbėjo telefonu su seserimi Jūrate. G. K. tai supratęs, paleido mamą ir bandė iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną, kad konflikto negirdėtų jo žmona. Negalėdamas atimti telefono, kumščiu trenkė į veido sritį, pataikydamas į dešinės pusės skruostą ir jį įdrėskė. Tada smūgiavo dar kartą ir praskėlė lūpą. Iš karto pradėjo bėgti kraujas. Išsigandusi, kad jis yra labai agresyvus ir geruoju viskas nesibaigs, ji pabėgo iš namų ir pasislėpė lauke. Visą šitą konfliktą per telefono ragelį girdėjo jos sesuo J., G. žmona, kuri ir iškvietė pareigūnus. Šio žmogaus bijo, nes jis yra neprognozuojamas, agresyvus net tuomet, kai būna blaivus. (b. l. 1-3)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2884/2019(02) nurodyta, kad E. Ž. padarytas odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l.36)

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nukentėjusioji E. Ž. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus ir parodė vietą kambaryje, kur G. K. ją sužalojo. (b. l. 27-32)

Liudytoja J. K. parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. ji paskambino E. Ž. pabendrauti ir pokalbio metu išgirdo, kaip G. K. su jos mama susiginčijo dėl kažkokio kabelio. Tada E. pradėjo rėkti: "Paleisk mamą, nesmauk jos". Ji viską girdėjo, kadangi E. nebuvo padėjusi telefono. Toliau ragelyje girdėjo, kad namuose vykta konfliktas, apsistumdymai, vienu metu suprato, kad telefonas krito ant žemės. Tada ji pati padėjo ragelį. Po 5 min. jai paskambino E., kuri jos paprašė, kad ji iškviestų policiją, nes, pasak jos, ji buvo sumušta G.. Kiek G. jai sudavė smūgių ir į kurias vietas, ji negali pasakyti, nes E. jai nesakė. Ji pagalbos telefonu 112 paskambino iš savo telefono ir pranešė, kad yra sumušta moteris, pasakė jos vardą, pavardę, kokiu adresu. (b. l. 49-51)

Liudytoja V. N. parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 12:30 val. G. K. neblaivus atėjo pas juos į namus. Tuo metu namuose buvo tik ji ir E. Ž.. G. užėjęs į namus pamatė, kad E. kalba telefonu. Jis iš karto suprato, kad E. kalbasi su jo žmona J.. G. supyko, sakydamas, kad "jūs čia viską papasakojate". Jis pirmiausia šoko ant jos, sugriebė ją už pečių ir nustūmė ant lovos. G. bandė jai spirti, tačiau nepataikė. Fizinio skausmo ji nejautė, jos jis nesužalojo. Tai pamačiusi E. puolė ją ginti. E. nebuvo padėjusi ragelio, tad J. galėjo girdėti, kas pas juos vyksta. Kai E. pradėjo ją ginti, G. pradėjo šokti ant E. ir iš jos bandė atimti telefoną. Ji nematė kuriuo metu G. sudavė smūgį E., bet matė, kad jos lūpa praskelta. Vėliau ir E. pasakojo, kad G. jai sudavė smūgį į veidą ir praskėlė lūpą. Kadangi J. per telefoną girdėjo, kad jau vyksta konfliktas, tai, matyt, ji ir iškvietė policiją. (b. l. 42-44)

Liudytojas V. N. parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. po darbų grįžo namo apie 17:00 val. ir tada matė, kad tėvas jau miegojo. G. K. pas juos namuose nebuvo. Tada jam mama pradėjo pasakoti apie įvykį, kad buvo atėjęs G., kuris griebė ją už kaklo (megztinio), o E. Ž. ją gynė, todėl nuo G. gavo per veidą. Vėliau E. jam papasakojo tą patį. Matė, kad E. lūpa buvo kraujuota. (b. l. 57-59)

Liudytojas J. O. parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. kartu su G. V. dirbo 4006 šaukiniu. Apie 13:00 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtinis įvykis. Nuvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Atvykus į minėto namo kiemą, prie automobilio priėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo G. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus jo blaivumą nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. Pasiteiravus G. K., kas čia įvyko ir kas juos sieja su E. Ž., jis paaiškino, kad jie yra tiesiog pažįstami, jokie artimi ryšiai jų nesieja, bendro ūkio jie neveda. G. K. paaiškino, kad išgertuvių metu pasigedo turėtų pinigų, sumos neįvardino, dėl ko, su E. Ž. kilo žodinis konfliktas, bet jis jokio fizinio smurto prieš E. Ž. nenaudojo. Nustatinėjant E. Ž. girtumą, matėsi, kad jos lūpos pakraujavę.(b. l. 38-40)

Iš Alcotest 7510 parodymų matyti, kad G. K. 2019 m. spalio 26 d. 13.18 val. fiksuotas 2,67 promilių girtumas. (b. l. 64)

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2019 metų spalio 26 dieną apie 12.30 val. kaltinamasis smurtavo prieš E. Ž., tai yra, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tokiu būdu E. Ž. padarė odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą apatinėje lūpoje.

Kaip nustatyta nukentėjusiosios parodymais, paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajai dėl panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodytos pasekmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją yra pakankamos atsakomybei kilti, todėl konstatuotina, kad nusikalstama veika buvo baigta.

Tai, kad kaltinime nurodyto įvykio metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo E. Ž. atžvilgiu smurtavo po to, kai pats atėjo pas ją į namus, o šiai bandant pabėgti ją pasivijo ir sudavė smūgį. Smūgis buvo pakankamai stiprus (sudavė smūgį į veido sritį). Kadangi smurtiniai veiksmai pasireiškė poveikiu į nukentėjusiosios galvą, tai rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tai yra, kad nukentėjusiajai gali sukelti skausmą ar padaryti sveikatos sutrikdymą, kas šiuo atveju yra nustatyta, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį G. K. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, paskutinį kartą už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs, yra nedirbantis, vedęs. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą turi būti paskirta savo rūšimi ir dydžiu ne švelnesnė nei 2018 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo paskirta bausmė. Teismo vertinimu, švelnesnė bausmė neleis pasiekti bausmei keliamų tikslų, nes kaltinamojo nesulaikys ateityje nuo naujų nusikaltimų darymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K. laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 70 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą G. K. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.