- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- 1-4361-673/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- M. I.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.
2025 m. lapkričio 4 d.
viešame teisiamajame posėdyje (pagreitinto proceso tvarka) išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dek. gyv. v(duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2025 m. spalio 26 d. apie 01.58 val., M. I., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, būdamas neblaivus vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Chrysler“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0145, patikros sertifikato numeris 2360418, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 ‰(promilių), tai yra mažiausias 1,58 ‰ (promilių) girtumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. I. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo savo automobilį būdamas neblaivus. Nustatyto neblaivumo neginčijo. Nurodė, kad gailisi. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo mamą A. I., kuri turės galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Pasižada nebenusikalsti.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Kaltinamajam pirmu tikrinimu nustatytas 1,83, o antru – 1,58 promilių girtumas, o Neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 50-52).
Liudytoja A. J. - policijos pareigūnė, patvirtino, kad buvo sustabdytas įtartinai manevruojantis kaltinime nurodytas automobilis ir nustatyta, kad jį vairavo neblaivus kaltinamasis. (1 t., b. l. 56).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. spalio 26 d. apie 01.58 val., M. I., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, būdamas neblaivus vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Chrysler“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0145, patikros sertifikato numeris 2360418, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 ‰(promilių), tai yra mažiausias 1,58 ‰ (promilių) girtumas.
Kadangi kaltinamasis, ką pats pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojos parodymai bei anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus ir jį vairuodamas, kai jam galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu buvo nustatytas mažiausias neblaivumas – 1,58 promilės, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir laiduotojo.
Kaltinamasis/jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamojo mamos (1 t., b. l. 79) A. I. atsakomybei pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui. Su laidavimo taikymu sutiko ir prokuroras.
Laiduotoja A. I. nurodė, kad ji yra kaltinamojo mama, neteista, nebausta, kaltinamajam galės daryti teigiamą įtaką, nes gyvena viename mieste, dažnai bendrauja. Kaltinamojo padarytą veiką vertino labai blogai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis laikomas neteistu, anksčiau už analogišką veiką teistas nebuvo, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, dirba, turi du mažamečius vaikus. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.
Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo mamos prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.
Iš LITEKO ir prokuroro pateiktų duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, nebaustas, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Tvirtina, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nepateisino kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, veiką vertino labai blogai.
Įvertinęs pretendento tapti laiduotoju charakterizuojančią medžiagą, jo ryšius su kaltinamuoju, asmenines savybes, teismas sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį prašomo laiduotojo atsakomybei.
Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui šį kartą bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Dėl užstato. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dirba, augina du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, todėl turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos duomenų/aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nes uždraudimas naudotis specialia teise suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Pirmą kartą už tokį nusikaltimą teisiamam ir nuoširdžiai besigailėjusiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, skirtina minimaliam terminui. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta/uždrausta galimybė vairuoti transporto priemonę.
Be to, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad neblaivus kaltinamasis, jo vardu registruotu automobiliu, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, važiavo aktyvaus eismo mieste, darytina išvada, kad automobilio nekonfiskavimas gali kelti pavojų visuomenės saugumui, todėl kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, tai yra nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio konfiskavimas (BK 72 str. 1-3 d.).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamajam byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
paskirtas prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Daiktiniai įrodymai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilis ir automobilio registracijos liudijimas perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai, o vairuotojo pažymėjimas - VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
M. I., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo mamą A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą M. I. atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą/uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 27 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, M. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant jo vardu registruotą automobilį „Chrysler“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18 a, Kauno m.
Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2025 m. spalio 27 d. prokuroro nutarimu automobiliui Chrysler“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus: automobilį Chrysler“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18a, Kauno m., ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
Daiktinį įrodymą: kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).