Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-70/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2-70/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
D. B., R. B.
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-70/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1; 99.4; 103.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu netenkino ieškovų D. B. ir R. B. ieškinio reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovai D. B. ir R. B. , pateikdami apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, padavė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio, kuriuo prašė atidėti 1000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo likusios dalies mokesčio mokėjimo juos atleisti. Nurodė, jog ieškovas R. B. nedirba nuo 2009 m. birželio 17 d. ir jam mokama 652,63 Lt dydžio bedarbio išmoka, ieškovė D. B. nedirba nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d., jų sūnus mokosi Vilniaus universitete, o jo studijų programa yra mokama, už studijas moka tėvai. Ieškovai nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Ieškovų teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti sunkią turtinę ieškovų padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė ieškovams D. B. ir R. B. terminą iki 2009 m. lapkričio 9 d. pateikti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus įrodymus arba sumokėti 7950 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, jog iš ieškovų atstovo paaiškinimų, derinant taikos sutarties sąlygas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustatęs, kad ieškovams nebūtų kliūčių per metus sumokėti 39 000 Lt sumą sutartiniam mokėjimui įvykdyti, sprendė, jog yra prielaidų manyti, kad ieškovai, pateikdami prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis. Teismo teigimu, ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų nepakanka, norint padaryti išvadą apie tikrąją jų ir jų šeimos turtinę padėtį, nes jie pagrindžia ieškovų nedarbingumo statusą ir gaunamo nedarbo draudimo išmokos dydį, tačiau nepateikia duomenų apie jų ir jų šeimos narių turimą privalomą registruoti turtą (nekilnojamąjį turtą, automobilius) bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Teismas nustatė ieškovams terminą pateikti trūkstamus įrodymus apie ieškovų ir jų šeimos turtinę padėtį, t. y. pažymas iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą nekilnojamąjį turtą, pažymą apie turimas transporto priemones iš VĮ „Regitra“, pažymas bent iš kelių pagrindinių kredito įstaigų apie turimas/turėtas pinigines lėšas. Be to, teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pareiškė prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, jie privalo pateikti įrodymus, kokią dalį žyminio mokesčio jie bus pajėgūs sumokėti, jeigu teismas priimtų jų atžvilgiu nepalankų sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovams neketinant pateikti minėtų dokumentų, jie gali nustatytu terminu susimokėti žyminį mokestį – 7950 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovai D. B. ir R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vertino ir sugretino bylos aplinkybes ir jų turtinę padėtį. Atsakovo teiginys dėl ieškovų galimybės per metus mokėti 39 000 Lt pagal ginčo šalių sutartį nepatvirtina fakto, kad pareiškėjai turi galimybę sumokėti žyminį mokestį, nes 7950 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas per vieną mėnesį jiems yra labai didelė suma.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepagrįstai nutartimi įpareigojo pateikti įrodymus apie ieškovų ir jų šeimos turtinę padėtį. Kadangi prievolė sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą tenka apeliantams, todėl jų šeimos turtinė padėtis tokiu atveju negali turėti jokios teisinės reikšmės, sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo arba atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimą. VĮ „Regitra“ pažymos byloje jau buvo pateiktos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę turi ieškovų turtinė padėtis kreipimosi į teismą momentu, informacija apie piniginių lėšų judėjimą jų banko sąskaitose nepatvirtintų šios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės.

3. Teismas nepagrįstai nevertino pasikeitusių esminių aplinkybių, įtakojančių ieškovų galimybes sumokėti žyminį mokestį, t. y. to, kad ieškovai ieškinio pateikimo dieną dirbo ir gaudavo pastovias pajamas. Tuo tarpu apeliacinio skundo pateikimo dieną ieškovai yra bedarbiai, gaunantys bedarbio išmokas. Ieškovai neturi nuolatinių pajamų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Priešingai, šuo metu jie patiria papildomų išlaidų, nes turi mokėti už sūnaus mokslus Vilniaus universitete. Teismas neįvertino, kad, pateikiant ieškinį, jiems žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo dienos, net ir jiems gaunant pastovias pajamas pagal darbo sutartį.

4. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovui pateikti įrodymus, kokią dalį žyminio mokesčio jie bus pajėgūs sumokėti, jeigu teismas priimtų jų atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą, kadangi jų prašyme nurodyta, jog jie pajėgtų sumokėti 1000 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Šią dalį jie pajėgtų sumokėti susiradę nuolatinį pajamų šaltinį ir gaudami pastovias pajamas.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB Danske Bank A/S atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino apeliantų pareigą pateikti savo turtinę padėtį patvirtinančius rodymus.

Atsakovas J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Mano, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantai piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, o jų pateiktų įrodymų nepakanka, norint padaryti išvadą apie tikrąją ieškovų ir jų šeimos narių turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas dėl nutarties dalies nutrauktinas. Atskirasis skundas dėl kitos nutarties dalies patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta sprendžiant ieškovų D. B. ir R. B. apeliacinio skundo priėmimo bei jų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimus, kuria ieškovams buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti savo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus arba sumokėti 7950 Lt žyminį mokestį.

Bylos duomenimis, ieškovai D. B. ir R. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė jų ieškinio reikalavimus dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, pareikštus atsakovui J. V. . Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas apeliantų prašymą atidėti 1000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, atleidžiant nuo likusios dalies mokesčio mokėjimo, 2009 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti –pateikti skundžiamoje nutartyje nurodytus apeliantų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus arba sumokėti 7950 Lt žyminį mokestį. Ieškovai dėl šios teismo nutarties paduotu atskiruoju skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jų prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Be to, vadovaujantis CPK 84 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tuo atveju, kai asmuo prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, svarbu nustatyti ne tik sunkią turtinę asmens padėtį, bet ir tai, kad ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (CPK 84 str.). Pagal CPK 3 str. 1 d., 115 str. 2 d., teismas, manydamas, kad prašymas nėra pagrįstas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtinumą pagrindžiančiais įrodymais, turi pagrindą nurodyti trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti. Teismo nutartis, kuria nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 115 str. 5 d.). Todėl ieškovų D. B. ir R. B. atskirojo skundo dalis, kuria skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties dalis dėl ieškovų įpareigojimo pateikti jų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimo išsprendimo tikslu, neturėjo būti priimtas, kadangi jis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Kadangi šis trūkumas paaiškėjo apeliacine tvarka sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinis procesas pagal šią skundo dalį nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Bylos duomenimis, už ieškovų pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo mokėtinas 7950 Lt dydžio žyminis mokestis. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti apeliantų atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendžiant dėl jų prašymo atidėti 1000 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, o nuo likusios dalies mokėjimo – atleisti, nebuvo pagrindo pareikalauti juos sumokėti už apeliacinį skundą visą 7950 Lt dydžio žyminį mokestį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2008 m. gegužės 7 d. nutartimi patenkino ieškovų D. B. ir R. B. prašymą, iki sprendimo priėmimo atidėdamas 4950 Lt už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (1 t., b.l. 59-60). Teismas tuo metu dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrindo buvimo sprendė konstatuodamas ieškovų sunkią turtinę padėtį, nustatęs, kad ieškovas R. B. dirba ir gauna 700 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą (neatskaičius mokesčių), ieškovė D. B. nuo 2007 m. kovo 20 d. niekur nedirba, ieškovai nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Prašymą atidėti 1000 Lt dalies už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą, o nuo likusios dalies mokesčio sumokėjimo atleisti, ieškovai grindžia pablogėjusia turtine padėtimi, pateikdami įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovai niekur nedirba: D. B. - nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. (2 t., b. l. 185), o R. B. – nuo 2009 m. birželio 17 d. (2 t., b. l. 186), jo gaunama nedarbo draudimo išmoka sudaro 652,63 Lt per mėnesį (2 t., b. l. 187); be to, ieškovai išlaiko aukštosios mokyklos dieniame skyriuje besimokantį pilnametį sūnų (2 t., b. l. 189-190). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų turtinę padėtį apibūdinančių aplinkybių, kurios buvo pripažintos turinčiomis teisinę reikšmę, sprendžiant už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies atidėjimo klausimą, skirtingas vertinimas, kai sprendžiamas už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimas, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Todėl byloje esant įrodymams, jog ieškovų turtinė padėtis nepagerėjo, nagrinėjamu atveju yra pagrindas patenkinti apeliantų prašymą atidėti 1000 Lt už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, taip sudarant jiems galimybę sukaupti piniginių lėšų tokio dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimui (CPK 84 str.).

Be to, ieškovai, pateikdami apeliacinį skundą, prašė teismą atleisti juos nuo sumokėjimo likusios už apeliacinį skundą mokėtinos dalies, t. y. 6950 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, turint omeny aukščiau paminėtas apygardos teismo nustatytas aplinkybes, priimant ieškinį, bei naujas aplinkybes, tarp jų, jog abu ieškovai yra bedarbiai, išlaikantys studentą sūnų, kurias patvirtina pateikti įrodymai, yra pagrindo konstatuoti ieškovų sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jie negalėtų sumokėti už apeliacinį skundą mokėtinos 6950 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, jog tokio dydžio mokėtina žyminio mokesčio dalis objektyviai apribotų ieškovų teisę į apeliaciją, kuri yra viena iš pagrindinių bylos šalių procesinių teisių. Todėl, atsižvelgiant į apeliantų finansines galimybes, jie įpareigotini sumokėti 1000 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios, t. y. 5950 Lt, žyminio mokesčio dalies mokėjimo – atleistini, iš dalies patenkinant jų prašymą (CPK 83 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas nustatė terminą ieškovams sumokėti už apeliacinį skundą 7950 Lt dydžio žyminį mokestį, pakeistina, įpareigojant juos sumokėti 1000 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį bei atidedant iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo 1000 Lt už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimą, o nuo likusios dalies mokėjimo atleidžiant (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu ir 315 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų D. B. ir R. B. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties dalies, kuria teismas nustatė ieškovams terminą apeliacinio skundo ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus įrodymus.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria teismas nustatė ieškovams D. B. ir R. B. terminą sumokėti 7950 Lt dydžio žyminį mokestį.

Nustatyti ieškovams D. B. ir R. B. terminą iki 2010 m. vasario 18 d. sumokėti 1000 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atidėti ieškovams D. B. ir R. B. 1000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo juos atleisti.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėDonatas Šernas