- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- A2.2.-542-308/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00454-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pažeidėjas
- J. B.
- Nukentėjusysis
- A. B.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B., a.k(duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), lietuvei,LR pilietei,pagrindinio išsilavinimo,išsituokusiai,nedirbančiai,gyv. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant nukentėjusiajam A. B. ir jo atstovui adv.Stanislovui Raulušaičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 50 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. buvo kaltinama padarius smulkią svetimo turto vagystę,kad 2014 m.liepos 3d. apie 09 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) iš A. B. priklausančio sodo pagrobė maišelį obuolių 20 Lt vertės ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.
J. B. savo kaltės nepripažino.Nurodė,kad liepos 3d.dar negalėjo būti užaugę jokių obuolių.Nurodė,kad ji rugpjūčio 3d.ryte ėjusi į mišią ir eidama užėjusi į sodą,kur nuo žemės pasiėmusi gal 10 nukritusių alyvinių obuolių ,vadinamų „baltukų“,kuriuos įsidėjusi į maišelį ir po to norėjusi nunešti pavaišinti anūkus,kurie turėjo atvažiuoti į mišias. Sodas nuo seno buvo kolūkio, tai žmonės ten užeina ir renkasi nukritusius obuolius,bei jiems niekas nereiškia jokių pretenzijų,kadangi obuolių buvo daug.Išėjus iš sodo ant kelio prie jos iš kiemo atbėgo jos buvusio sutuoktinio sesuo D. Z.,kuri pradėjo šaukti,kodėl pasiėmusi obuolių ,bei pastūmusi ją.Nenorėdama konfliktuoti nuėjusi tolyn ,kadangi jos buvęs sutuoktinis A. B. su savo seserimis,tame tarpe ir D. Z.,bando ją sužlugdyti kaltindami įvairiais dalykai ir kaip nors išgyvendinti iš namų (duomenys neskelbtini). Obuolius paėmusi kaip jų su A. B. turimų vaikų turtą,kadangi vaikai turi teisę naudotis tėvu turtu.Dėl D. Z. panaudoto smurto parašiusi pareiškimą policijai,tai D. Z. tai sužinojusi matyt nutarė parašyti pareiškimą kaltinanat obuolių vagyste .
Nukentėjusysis A. B. paaiškino,kad kolūkio laikais sodas buvo kolūkio,bet po nuosavybės grąžinimo dalis sodo žemės buvo grąžinta kaip nuosavybė jo tėvui J. B.,kur po tėvo mirties pavedlėjęs tėvo turtą.Dabar sodas yra jo nuosavybė,tik dar nebuvo įregistruota Registrų centre.Sodo pakraštyje auga vasarinių alyvinių obuolių ,vadinamų „baltukų“,obelis.Vasaros laiku sode leidęs daug kam iš (duomenys neskelbtini) bei iš Varėnos atvažiavusiems žmonėms pasirinkti obuolių,kadangi obuolių buvo daug.Kai J. B. pasiėmė obuolius,tai namuose nebuvęs,o apie tai pasakė sesuo D. Z.,kuri tuokart buvo namuose.Seseriai yra davęs įgaliojimą dėl jam priklausnčio turto tvarkymo,tai sesuo ir parašė pareiškimą policijai.Kokia jam buvo padaryta žala konkrečiai negali pasakyti.
Liudytoja D. Z. parodė,kad 2014 m rugpjūčio 3d.buvusi tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kai prieš 10 val. pamačiusi,kad iš sodo,kuris priklauso broliui A. B. išeina J. B.,kuri buvo prisidėjusi didelį“MAXIMA“ maišelį alyvinių obuolių,vadinamų“baltukų“,kuriame galėjo būti apie 10 kg obuolių.Kai paklaususi,kodėl J. B. ima obuolius iš svetimo sodo,tai J. B. nurodė,kad sodas priklauso ir jos vaikams.Jai nurodžiusi,kad sodas yra tėvelio palikimas ir priklauso A. B., J. B. supyko ir pasibarusi nuėjo.Obuolius įkainojanti po 2 Lt,nes Vilniuje tuo laiku obuoliai kainavo po 4-5 Lt.Po to sužinojusi iš policijos pareigūno,kad J. B. yra parašiusi pareiškimą,jog smurtavusi prieš ją ,tai 2014-08-07 parašiusi pareiškimą dėl J. B. padarytos obuolių vagystės.J. B. obuolius rinko savavališkai ,bei dar prieš tai iš žmonių girdėjusi,kad prisirinkusi obuolių J. B. juos pardavinėja žmonėms.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio D. Z. pareiškimo (b.l.9)matyti,kad pareiškimas datuotas 2014-07-07 bei įvykis nurodomas kaip įvykęs liepos 3d.Ant pareiškimo yra atsakingo policijos pareigūno vizavimas perduoti patikrinimui kitam pareigūnui 2014-08-07 data.
Iš pateikto A. B. įgaliojimo D. B. (b.l.10)matyti,kad jis yra pavedęs jai tvarkyti,valdyti bei disponuoti(be teisės parduoti)jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu .
Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti,kad J. B. veiksmai buvo kvalikuoti pagal ATPK 50 str. ,tačiau iš surinktų įrodymų byloje visumos J. B. kaltė nepasitvirtino.Tiek traukiama atsakomybėn J. B.,tiek nukentėjusysis A. B.,tiek liudytoja D. Z. patvirtino,kad nurodomas įvykis buvo ne liepos 3d.,o rugpjūčio 3d.Iš surinktų įrodymų byloje galima padaryti išvadą,kad nurodomas įvykis galėjo būti būtent tik 2014 m rugpjūčio 3d.ir teismas priimdamas nutarimą sprendžia nurodomo pažeidimo padarymą laikydamas jį buvus 2014 m rugpjūčio 3d.
Iš J. B. paaiškinimo matyti,kad ji nenurodo,kad būtų turėjusi tikslą pagrobti svetimą turtą,o tik pasirinkusi keletą obuolių norėdama nunešti pavaišinti jos ir A. B. anūkams. Nukentėjusysis A. B. nenurodė,kad dėl tų obuolių paėmimo jam būtų padaryto kokia tai turtinė žala.Gi priešingai, iš A. B. paaiškinimo matyti,kad jis leisdavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek kai kuriems Varėnos m gyventojams prisirinkti obuolių be jokio atlygio,t.y.matyti,kad jis nukritusių obuolių nerinkdavo su tikslu juos parduoti ir iš to turėti turtinę naudą.Tokiu būdu matyti,kad nukentėjusiajam J. B. veiksmais negalėjo būti padaryta kokia tai turtinė žala.Surinktais įrodymais byloje nėra paneigiamas J. B. paaiškinimas,kad ji obuolių pasirinko norėdama nunešti pavaišinti anūkus .Tokiu būdu matyti,kad jos tyčia nebuvo nukreipta padaryti svetimo turto vagystę,o buvo paprastas buitinis supratimas,kad ir ji galinti,kaip ir kiti žmonės, pasirinkti nukritusių obuolių pagal jos manymą,kad tėvo turtas priklauso ir vaikams bei anūkams.Tik liudytoja D. Z. nurodo apie A. B. padarytą turtinę žalą nurodydama pareiškime apie galimai pagrobtus apie 10 kg obuolių ir padarytą 20 lt žalą.Teismo posėdyje ši liudytoja nurodo apie galimai padarytą net 40-50 Lt žalą,kadangi Vilniuje buvo pardavinėjami obuoliai už tokią kainą. Tačiau šiuo atveju negali būti vienodai įvertinta situacija,kai žmogus sode surenka obuolius,juos atveža į turgų Vilniuje ir parduoda,bei situacija,kai obuoliai guli po obelimi (duomenys neskelbtini) niekieno nerenkami ir supūna.
Tiek iš šios nagrinėjamos bylos,tiek iš Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėtų civilinių,baudžiamųjų ir administracinių bylų matyti,kad po A. B. ir J. B. santuokos nutraukimo 2012 m spalio mėn., tarp jų prasidėjo nuolatiniai ginčai ir konfliktai,kur A. B. ir jo sesuo D. Z. siekia,kad J. B. netektų teisės gyventi A. B. gyvenamajam name (duomenys neskelbtini). Apklausta liudytoja D. Z. patvirtino,kad ji pareiškimą dėl obuolių vagystės parašiusi tik tada,kai sužinojusi,kad J. B. parašydama pareiškimą policijai ją apskundė dėl pastūmimo ,kas netiesiogiai nurodo,kad šis D. Z. pareiškimas dėl obuolių vagystės yra tik būdas toliau eskaluoti tarpusavio konfliktus įrfodinėjant,kad J. B. pavogė A. B. turtą.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-12 nutartimi administracinėje byloje Nr.N556-1022/2012 nurodė,kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.). “
Tokiu būdu surinktų įrodymų pagrindu J. B. kaltė dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo nėra įrodyta. Byloje nesurinkus nenuginčijamų įrodymų apie traukiamos administracinėn atsakomybėn J. B. kaltę pagrobus smulkų svetimą turtą tyčiniais veiskamis visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutrauktina,nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties dėl tyčios pagrobti svetimą turtą buvimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 250 str.1d.1p.,287 str. 1 d.2 p., teismas
nutarė:
Administracinio teisės pažeidimo bylą prieš J. B. pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 50 str. nutraukti,nenustačius jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.