Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3201-859/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1-3201-859/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36347-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
O. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3201-859/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36347-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.64 promilės girtumas) (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei V. M. į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad kartu su sugyventine gyvena pastarajai priklausančiame bute. 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo namuose ir vartojo alkoholį. V. M. su vaiku buvo išvažiavusi su draugais. Jis jos laukė, buvo supykęs, kad taip ilgai negrįžta. Apie 21 val. išėjęs pasitikti sugyventinės, kieme pamatė, kad automobilyje, kurio nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo, sėdi V. M. su draugais: V. ir V. Jis buvo labai supykęs, todėl atidaręs automobilio dureles pradėjo konfliktuoti ir nesusivaldęs dešinės rankos kumščiu sudavė sugyventinei du smūgius į šoną. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, žada sugyventinės atsiprašyti (b. l. 82-83)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina šie duomenys:

- BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. rugpjūčio 24 d., 20.41 val. užregistruotas nukentėjusiosios pranešimas, kad įtaria, jog neblaivus sugyventinis išdaužė visus buto langus. Papildomoje informacijoje apie įvykį nurodyta, kad O. S. smurtavo prieš savo sugyventinę V. M., mušė kumščiais, trenkė du kartus per dešinį šoną, smurtas įvyko moters draugo automobilyje (b. l. 22);

- pareiškimas apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios V. M. apklausa, kurios metu ji parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 21 val., jos sugyventinis O. S., pamatęs, kad ji sėdi draugo automobilyje, pribėgęs atidarė dureles ir pradėjo ją kumščiais mušti. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, sugyventinis kumščiu jai stipriai sudavė du smūgius į dešinį šoną, ji juto fizinį skausmą. Sugyventinis ir anksčiau prieš ją yra smurtavęs, ji jo bijo, nes kai būna girtas tampa labai agresyvus. Smurtą patiria nuolatos ir be jokios priežasties (b. l. 1-2);

- liudytojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. paskambinusi pažįstama V. M., paprašė ją parvežti iš darbo į namus. Jis kartu su draugu, nuvežė V. M. prie namų ir jie visi kurį laiką sėdėjo automobilyje, tada pamatė ateinantį O. S.. V. M. sėdėjo automobilio gale, ji su O. S. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, O. S. bandė V. M. ištraukti iš automobilio. Jis negali pasakyti ar O. S. sudavė smūgius V. M., ar ne, nes to nematė. Po šio įvykio O. S. išėjo, netrukus atvyko policijos pareigūnai (b. l. 38-39);

- liudytojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m rugpjūčio 24 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu N. P., kai buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), balkone išdaužyti langų stiklai. Nuvykus nurodytu adresu lauke juos pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad jai sėdint automobilyje sugyventinis sudavė jai du smūgius kumščiu į dešinį šoną. Matėsi, kad moteris buvo susijaudinusi, išsigandusi, ji verkė. Moteris nurodė, kad sugyventinis šiuo metu yra bute, jiems nuėjus į butą moteris paaiškino visas įvykio aplinkybes (b.l. 43-44);

- liudytojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės analogiški liudytojo E. U. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 48-49);

- Daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Įraše matyti kaip moteris ant žaislo parodo, kaip jai sugyventinis dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į dešinį šoną (b. l. 23-26);

- Daiktu apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su dviem garso įrašais. Iš vieno įrašo failo matyti, kad moteris kvietė policiją dėl išdaužtų stiklų bute ((duomenys neskelbtini)). Iš kito failo matyti, kad vyras informuoja BPC, jog prieš pirmame įraše minėtą moterį yra smurtaujama, vyras pateikia tą patį adresą – (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-60);

- alkotesterio duomenimis, kad O. S. 2019 m. rugpjūčio 24 d. 22.21 val. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 75).

Dėl veikos kvalifikavimo.

BK 140 straipsnis nustato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios veikos padaromos žmogų mušant ar kitaip smurtaujant (straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtina atsakomybę už aptartus veiksmus, kai pasekmės kyla smurtautojo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo svarbu ir tai, BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo:

1) nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013);

2) šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (pvz. EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kuriuos ištyręs ir įvertinęs teismas sprendžia, kad O. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. žodinio konflikto metu, tyčia du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei V. M. į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo sugyventinei, kuri yra šeimos narys (BPK 38 straipsnis), fizinį skausmą. Šioje kaltinamojo padarytoje veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. O. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia, neteistas (b. l. 65), baustas administracine tvarka (b. l. 67-71), nedirbantis (b. l. 43), duomenų, kad O. S. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, nėra.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir viena sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir sprendžia, kad O. S. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu tačiau ją apribojanti, t. y. laisvės apribojimo bausmė, nustatant jos dydį mažesnį nei bausmės vidurkis, t. y. 9 mėnesių, kuris sumažintinas 1/3, nes baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis), nustatant O. S. galutinę sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgiant į O. S. asmenybę, t. y. į tai, kad jis šiuo metu nedirba, tikslinga jam skirti šiuos įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamosjo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straispnio 6 dalies 3, 5 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokurorė be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į kaltinamojo O. S. asmenybę, į tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, todėl pastarajam kartu su bausme ir nustatytu įpareigojimu skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant O. S. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugpjūčio 24 d. 21.10 val. (BPK 140 straipsnis), o iš sulaikymo paleistas 2019 m. rugpjūčio 26 d., 16.52 val. (b. l. 77, 86). Laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl kardomosios priemonės.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, O. S. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88), naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant O. S.: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant O. S.: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 21.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., 16.52 val., dvi dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, 66 straipsnio 2 dalis).

O. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti O. S., kad:1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij