- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2-4114-192/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00449-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., nedalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio V. S., gim. 1913 m., įkalinimo metu nuo 1947-09-05 iki 1956 m. rugpjūčio 21 dienos, jo sūnus, pareiškėjas V. S., gim. 1942-04-26, būdamas nepilnametis, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Pabiržės mst., Biržų apskrityje, kadangi turėjo slapstytis.
Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, paaiškino, kad jo tėvas 1947m rugsėjo pradžioje buvo suimtas LTSR valstybės saugumo (MGB) Rokiškio aps. skyriaus ir laikomas LTSR vidaus reikalų ministerijos kalėjime Nr. 4 Panevėžio mieste. Po vokiečių pasitraukimo V. S. pradėjo slapstytis nuo sovietinės valdžios, po to įstojo į partizanų būrį, 1945 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesiais partizanavo, už ką 1948 m. sausio 25 dienos nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-1a str. ir 58-11 str. 25 metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams, be turto konfiskavimo, nes turto neturėjo. Laisvės atėmimo vietose jis buvo nuo 1947-09-05 dienos, paleistas 1956-08-21 iš Magadano srities Sevvostlago pataisos darbų stovyklos. Pareiškėjas nurodė, kad 1947 m. rugsėjo mėnesį, tėvą suėmus, motina nedelsiant kartu su juo pabėgo iš namų pas tėvo giminaitę Petrauskienę į Kilučio kaimą, kur gyveno apie metus laiko, po to pabėgo į Pandėlio rajoną, Šiliškės kaimą, kur turėjo apsigyventi apdegusiame ūkiniame pastate. Jame buvo slapstomąsi iki 1953 metų. Vasaromis jis buvo išvežamas Rokiškio rajoną, Papiškių kaimą pas motinos seserį Nagelienę. Motina sakydavusi, kad jeigu ją suras, tai bent jis liksiąs Lietuvoje. Karo metais jo tėvas tarnavo policijoje, buvo išsiųstas į Policijos mokyklą Kaune, kurią baigus, jam buvo suteiktas vachmistro laipsnis ir buvo paskirtas į Rokiškio apskrities policijos inspektoriaus pareigas, o 1944 m. vyko į Svedasų valsčių sulaikyti sovietinių piliečių. Tačiau po vokiečių pasitraukimo, jo tėvas pats pradėjo slapstytis nuo sovietinės valdžios ir įstojo į partizanų būrį. Šiuo metu jo tėvas yra reabilituotas. Jo tėvas mirė 1974 metais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro - atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta, prašo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovei nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad liudytojų parodymai sudarytų prielaidą nustatyti, jog slapstymosi faktas buvęs (b. 1. 25).
Suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateiktame atsiliepime nurodė, jog teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra (b. l. 22- 24).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų J. K., A. N. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – pareiškėjo gimimo liudijimo ir paso kopijomis (b. l. 8,13), mirties liudijimų kopija (b. l. 15), Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie V. S. mirtį (b.l. 14), nustatyta, kad pareiškėjas V. S., gim. 1942-04-26, yra V. S. sūnus.
Kaip matyti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašto ir atsiliepimo į pareiškimą, Lietuvos ypatingojo archyvo pažymos, pareiškėjo tėvas V. S., gim. 1913 m., buvo politinis kalinys, neteisėtai represuotas 1948-01-25 (b. l. 11, 12). Lietuvos ypatingasis archyvas pažymoje nurodė, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l (toliau-fondas Nr. K-l) saugomos baudžiamosios bylos Nr. 8106/3 duomenimis, V. S. , Jono, gim. 1911 m. Rokiškio apskrityje, Panemunio valsčiuje, LTSR MVD kariuomenės karo Tribunolo 1948-01-25 nuosprendžiu buvo nuteistas 25 metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams be turto konfiskavimo, nes tokio neturėjo ( b.l. 12).
Teismui pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-09-24 išduotas pažymėjimas Nr. 3R-9/2014, kuriame nurodyta, kad V. S., Jono s., gimęs 1913 (byloje 1911) metais, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės ( b.l. 11). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d., teismas nustato tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, kurių bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu, būdami nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Remiantis šio įstatymo 5 str. 4 d., tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numato, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei atitinka minimame įstatyme reglamentuotas sąlygas, garantuojančias teisę gauti minėtą pensiją.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų visuma, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo tėvą V. S., gim. 1913 m., 1947-09-05 metais suėmus ir nuteisus 25 metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams apribojant pilietines teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b, c, punktuose, pareiškėjas V. S., būdamas nepilnametis, kartu su savo motina J. S., negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo slapstytis. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (CPK 444 str. 2 d. 4 p., 448 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu (CPK 444 str. 1 d., Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., 5 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 259 str., 263 str., 270 str., 279 str., 443 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio V. S., gim. 1913 m., įkalinimo metu, jo sūnus pareiškėjas V. S., gim. 1942-04-26 metais, būdamas nepilnametis, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo slapstytis.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.