- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- 1-221-633/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29718-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- D. N.
- Kaltinamasis
- I. M.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorams Jūratei Šilingaitei-Pečkienei, Ramučiui Mickui, nukentėjusiajam D. N., gynėjai advokatei A. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikomis);
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamoji I. M. 2023 m. rugpjūčio 8 d., tarp 00:05 ir 00:36 val. laiku (duomenys neskelbtini) buvusiuose faktinės šeimos namuose, virtuvėje bendrų išgertuvių metu iš šeimos santykių kilusio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia vartojo fizinį smurtą prieš sugyventinį D. N. – įkando šiam į kaklą bei virtuviniu peiliu įdūrė į nugarą, tuo padarė nukentėjusiajam paviršinę pjautinę žaizdą nugaroje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamoji I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
2. Kaltinamoji I. M. kalta teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareiškė, jog nagrinėjamo byloje įvykio metu nukentėjusiajam į kaklą ji neįkandusi, peiliu jam taip pat nedūrė, ji sugyventiniui nesukėlė fizinio skausmo, nepadarė jam jokių kūno sužalojimų ir nesutrikdė jais sveikatos. Dėl bylos esmės kaltinamoji paaiškino, jog įvykio vakarą ji namuose (buto virtuvėje) kartu su sugyventiniu (nukentėjusiuoju D. N.) bei bendru pažįstamu (liudytoju A. B.) gėrė degtinę, jautėsi apsvaigusi. Išgertuvių metu ji pjaustė užkandžius virtuviniu peiliu, kurį paliko ant stalo, prie kurio vyko išgertuvės. Nukentėjusysis atsistojęs ir pasisukęs eiti į tualetą, jam iš paskos atsistojęs liudytojas A. B. paėmęs nuo stalo minėtą peilį ir juo įdūręs nukentėjusiajam į nugarą, peilį po to įmetęs į plautuvę. Po šito nukentėjusysis ir liudytojas išėjo laukan, ją užrakino, kadangi ji blogai pasijutusi, skambinusi Bendrajam pagalbos centrui (toliau ir – BPC) bei kvietusi greitąją medicinos pagalbą (toliau ir – GMP) bei gelbėtojus (kad šie atidarytų duris). Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir ją sulaikė, tikrino girtumus, buvo atvykę ir gelbėtojai bei GMP, su kuriais bendravo pats nukentėjusysis. Pripažįstanti, jog policijos pareigūnams įvykio vietoje renkant pirminę informaciją, ji nenurodė (nepareiškė) nukentėjusiojo sužalojimo peiliu aplinkybių (kad tai padarė liudytojas A. B.), taip pasielgusi liudytojo A. B. prašymu, vėliau ikiteisminiame tyrime duoti parodymus atsisakiusi advokato patarimu. Ji mananti, kad sugyventinis (nukentėjusysis) byloje įkaltino ne A. B., o melagingai ją, norėdamas ir siekdamas padėti A. B. išvengti atsakomybės.
2.1. Pirmą kartą apklausiama įtariamąja nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio dieną (praėjus maždaug 11 val. nuo įvykio) kaltinamoji I. M. pareiškė, kad suprantanti, kuo yra įtariama ir iš dalies pripažįstanti savo kaltę (1 t., b. l. 133).
3. Nukentėjusysis D. N., teisiamajame posėdyje teisėtu pagrindu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 82 straipsnio 2 dalis) atsisakęs duoti parodymus, apklausiamas nusikaltimo įvykio dieną (praėjus apie 10 val. po jo), byloje patvirtino, kad išgertuvių šeimos namuose (virtuvėje) metu tarp jo ir sugyventinės (kaltinamosios) kilo konfliktas dėl kaltinamosios elgesio (susirašinėjimų telefonu su trečiaisiais asmenimis). Šio konflikto metu kaltinamoji dantimis jam įkando į kaklą iš kairės pusės, liko įkandimo žymės bei apie 10-15 min. jis jautęs stiproką fizinį skausmą. Po šito jis trumpam išėjo į kiemą su liudytoju A. B., o bute paliktą kaltinamąją užrakino, taip pat iškvietė jai GMP dėl jo vertinimu neadekvataus jos elgesio. Netrukus į kiemą atvyko kaltinamosios iškviesti gelbėtojai, o jie su liudytoju A. B. grįžo atgal į butą. Jiems užėjus į virtuvę, jis pasiėmė cigaretes ir apsisuko išeiti, kaip tik tuo metu išgirdo liudytojo A. B. žodžius „ką darai“, pajuto dūrį peiliu jam į nugarą iš kairės pusės, dėl to kurį laiką jautė fizinį skausmą, bei girdėjo įmetamo į metalinę plautuvę peilio garsą. Jis matė, kad tai jų virtuvinis peilis su plastikine dryžuota baltos-mėlynos-rausvos spalvų rankena, liudytojas jam pasakęs, kad peiliu jam dūrė kaltinamoji, o jis, A. B., sušukęs „ką darai“ sugriebė dūrio metu kaltinamosios ranką, kurioje ši laikė peilį, jį atėmė ir įmetė į plautuvę, jeigu liudytojas nebūtų sugriebęs kaltinamosios rankos, ši būtų jam įdūrusi giliau. To paties konflikto metu kaltinamoji įplėšusi jo vilkėtus trumpomis rankovėmis marškinėlius bei priekyje užtrauktuku užsegamą džemperį (jie policijos buvo paimti). Dėl patirto iš kaltinamosios smurto jis buvo apžiūrėtas ir sutvarstytas GMP bei pristatytas į ligoninę. Jo sugyventinė, kaltinamoji I. M., turinti psichikos sutrikimų, dėl kurių ne pirmą kartą elgiasi neadekvačiai (1 t., b. l. 35-36). Būtent pastarieji nukentėjusiojo parodymai sutampa su jo pačiu pirmu pareiškimu ir papildomais pirminiais paaiškinimais į nusikaltimo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, užfiksuotais pastarųjų dėvėtais išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais (bodycam) (1 t., b. l. 91-94).
3.1. Po dviejų dienų (2023 m. rugpjūčio 10 d.) jo paties iniciatyva surengtos papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu nukentėjusysis D. N. pareiškė, jog jo pirmesni, teismo aprašyti aukščiau, jo parodymai buvo melagingi, tikrovėje kaltinamoji į kaklą jam įkando netyčia, bučiuodama, be to, peiliu į nugarą sau netyčia įdūrė jis pats, kai nugara atsirėmė į stalą, ant kurio buvo padėtas peilis, - kaltinamajai dėl to pretenzijų neturintis, ją apkalbėjęs tam, kad pamokyti dėl nepagrįstų policijos jam kvietimų (1 t., b. l. 38-39).
4. Liudytojas A. B. teisme patvirtino, jog nusikaltimo įvykio metu dalyvavo išgertuvėse kaltinamosios ir nukentėjusiojo namuose (duomenys neskelbtini) jie gėrė degtinę, šampaną, šeimininkai buvo jau apgirtę, kaltinamoji - labiau. Jam buvo ir yra žinoma, kad kaltinamoji turi psichikos sveikatos sutrikimų, dėl ko, ypač išgėrusi, būna pikta, „pasiutusi“ (pats yra buvęs to liudininku). Išgertuvių metu kaltinamoji ir nukentėjusysis susipyko, kaltinamoji sudavė į veidą nukentėjusiajam, o šis po to jai atgal. Tuomet kaltinamoji virtuvėje nuo spintelės pagriebė virtuvinį plastikine rankena peilį, jį laikydama rankoje buvo prikišusi nukentėjusiajam prie gerklės, kad būtų šiam įdūrusi į nugarą ar kur kitur, teigia nematęs, taip pat nematęs ir kaltinamosios įkandimo nukentėjusiam į kaklą, kokias įvykio aplinkybes pasakojęs į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams bei vėliau apklausiamas tyrėjų, teigia neprisimenantis. Jis pats, liudytojas A. B., iš kaltinamosios atėmęs minėtą peilį ir jį numetęs į plautuvę, nukentėjusysis jam nerodęs galimų sužalojimų, jis, liudytojas A. B., kategoriškai neigiantis, kad tai jis įdūrė į nugarą nukentėjusiajam – kaltinamoji jį apkalbanti.
4.1. Apklausiamas byloje liudytoju ikiteisminio tyrimo pareigūno 2023 m. rugpjūčio 30 d. (maždaug po 3 savaičių nuo įvykio), liudytojas A. B. nurodė pats matęs, kaip konflikto metu virtuvėje kaltinamoji I. M. paėmusi iš plautuvės į ranką virtuvinį peilį juo dūrė į nugarą-dešinį šoną nukentėjusiajam D. N., po ko, tai pamatęs, jis, A. B., kaltinamąją atitraukė nuo nukentėjusiojo (1 t., b. l. 67). Būtent pastarieji liudytojo parodymai sutampa su jo pačiais pirminiais paaiškinimais į nusikaltimo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, užfiksuotais pastarųjų dėvėtais išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais (bodycam) (1 t., b. l. 91-94).
5. 2023 m. rugpjūčio 8 d., 00:55 – 01:10 val. laiku atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nusikaltimo įvykis įvykęs (duomenys neskelbtini) esančiame bute, šis randasi 3 aukštų daugiabučiame name, 2-ame aukšte, iš laiptinės patenkama į koridorių (prieškambarį), kurio kairėje yra praėjimas be durų į virtuvės patalpą. Jos dešinėje stovi šaldytuvas, virtuvės baldai kampu bei valgomasis stalas, kairėje – krosnis, spintelė su metaline plautuve, viryklė, spintelė. Ant plautuvės išorinio paviršiaus (prie vandens krano) rastas ir paimtas prie bylos virtuvinis peilis spalvota plastikine rankena. Toliau kairėje už virtuvės randamas miegamojo kambarys, o dešinėje – svetainės. Šiame kambaryje ant grindų prie sofos-lovos rasti numesti vyriški drabužiai – marškinėliai trumpomis rankovėmis ir užtrauktuku priekyje užsegamas džemperis (1 t., b. l. 20-28).
6. 2023 m. rugpjūčio 8 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė telefonu kaltinamoji I. M., informacijos tikrinimo metu ant smurtą patyrusio asmens – nukentėjusiojo D. N., kūno buvo rastos šviežiai patirto smurto žymės – įkandimas kaklo kairėje pusėje bei žaizda nugaros apačioje iš kairės pusės. Tiek smurtu įtariamas asmuo (kaltinamoji), tiek jį patyręs asmuo (nukentėjusysis) rasti aiškiai neblaivūs, iš įvykio dalyvių (kaltinamojo, nukentėjusios bei liudytojo A. B.) gauti paaiškinimai, kad išgertuvių metu tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilus konfliktui, kaltinamoji sudavė delnu nukentėjusiam per veidą, tęsiantis konfliktui, įkando į kaklą ir peiliu įdūrė į nugarą, dėl įkandimo ir dūrio peiliu nukentėjęs patyrė fizinį skausmą. Įvykio vietos aplinka buvo rasta netvarkinga, su išmėtytais daiktais ir girtavimo pėdsakais, anksčiau jau buvo gauta pranešimų apie galimą smurtą šioje šeimoje (1 t., b. l. 29-32).
7. 2023 m. rugpjūčio 8 d., 01:20 – 01:25 val. laiku atlikta nukentėjusiojo D. N. asmens (kūno) apžiūra nustatyti patirto fizinio smurto požymiai – paraudimas ant kaklo iš kairės pusės, taip pat GMP sutvarstyta žaizda nugaroje (1 t., b. l. 40-45).
8. 2023 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusiojo D. N. medicininiuose dokumentuose (GMP kvietimo kortelėje bei VšĮ Vilkaviškio ligoninės ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota apie 1,0 cm gylio durtinė-pjautinė lygiais kraštais žaizda nugaros apatinėje dalyje, nukentėjusysis nurodė, kad jam peiliu įdūrė sugyventinė (kaltinamoji), kuri jam taip pat įkando į kaklą (1 t., b. l. 57, 60-62).
9. 2023 m. spalio 9 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 552/2023(09) nustatyta, jog klinikiniais (medicininių dokumentų) duomenimis konstatuota (nustatyta), jog nukentėjusiajam D. N. padaryta pjautinė žaizda nugaros apatinėje dalyje, šis sužalojimas padarytas kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu, galimai paimtu iš nusikaltimo įvykio vietos ir papildomai pateiktu teismo medicininiam tyrimui peiliu, vienu trauminiu poveikiu (smūgiu), nukentėjusiojo kūnui jo metu esant bet kokioje padėtyje. Konstatuotas sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą (mažiau nei 10 dienų) (1 t., b. l. 65).
10. 2023 m. spalio 19 d. daiktų – iš nusikaltimo įvykio vietos apimtų nukentėjusiojo D. N. drabužių apžiūra nustatytas marškinėlių dešinės petinės siūlės plyšimas 8 cm ilgiu, kitokių jų audinio vientisumo pažeidimų drabužiuose (marškinėliuose ir džemperyje) nerasta (1 t., b. l. 68-74).
11. 2023 m. lapkričio 9 d. daiktinio įrodymo – iš nusikaltimo įvykio vietos paimto virtuvinio tipo peilio, apžiūra užfiksuota, kad jo bendras (geležtės ir rankenos) ilgis yra 22 cm (ašmenys – 11,5 cm, rankena – 10,5 cm), ašmenys yra 2 cm pločio, peilio rankena plastikinė, rausvos spalvos, peilio geležtė taip pat padengta analogiška marga rausvos-mėlynos-geltonos-baltos spalvų danga, ašmenų juostoje danga nutrinta (1 t., b. l. 77-81, 2 t., 27).
12. 2023 m. lapkričio 10 d. padarytomis pranešimų apie nagrinėjamą nusikaltimo įvykį BPC stenogramomis užfiksuota, jog apie įvykį (sugyventinio (nukentėjusiojo) spyrį ir jos užrakinimą bute) pirmoji pranešė telefonu kaltinamoji I. M. 2023 m. rugpjūčio 8 d., 00:06 val., bei papildomai nukentėjusysis D. N. tą pačią naktį 00:11 val. laiku, – pastarasis nurodė, kad jo sugyventinei (kaltinamajai) sutriko psichika (detaliau nepaaiškinama) (1 t., b. l. 87-90).
13. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato alkoholio kiekio matavimo prietaiso (Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK-0063) panaudojimo registracijos žurnale padaryti įrašai, kad nusikaltimo įvykio naktį šiuo prietaisu buvo nustatyti girtumai : 00:45 val. laiku – nukentėjusiajam D. N. – 1,21 prom., 00:49 val. laiku – kaltinamajai I. M. – 1,90 prom., bei 00:56 val. laiku – liudytojui A. B. – 0,87 prom. (1 t., b. l. 99-101).
14. 2023 m. lapkričio 10 d. daikto apžiūra (atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų dėvėtais išoriniais vaizdo ir garso įrašymo įrenginiais (Bodycam) padarytų garso ir vaizdo įrašų CD diske peržiūra) bei papildoma tiesiogine šių įrašų peržiūra teisiamajame posėdyje nustatyta, jog įraše užfiksuoti nukentėjusysis, kaltinamoji, liudytojas, GMP darbuotojai bei patys policijos pareigūnai, prašomas papasakoti įvykio aplinkybes, nukentėjusysis D. N. nurodo, kad sugyventinė (kaltinamoji) konflikto virtuvėje metu jam tyčia įkando į kaklą bei įdūrė peiliu į nugarą, kartu parodydamas šio smurto žymes ant savo kūno (kaklo ir nugaros), negiliai įdūrė dėl to, kad kaltinamąją sulaikė „čigoniukas“ (liudytojas A. B.), nukentėjusysis taip pat patvirtina, kad pareigūnų įvykio vietoje, paimtas bei jam, nukentėjusiajam, parodomas peilis yra būtent tas, kuriuo jam buvo įdurta. Prašomas papasakoti įvykio aplinkybes liudytojas A. B. nurodo, jog išgertuvių metu nukentėjusysis ir kaltinamoji susipyko dėl kaltinamosios susirašinėjimų telefonu, tuomet kaltinamoji dukart sudavė per veidą nukentėjusiajam, toliau šis jai atgal, po šito kaltinamoji sugriebė prie plautuvės buvusį peilį, kad juo būtų dūrusi nematė („jokių kraujų“). Prašoma papasakoti įvykio aplinkybes kaltinamoji I. M. nurodo, kad konflikto su nukentėjusiuoju metu ji buvo jį sugriebusi už drabužių, ar suplėšė juos, nežinanti, po to patvirtina, kad būtent pareigūnų kambaryje rastus ir paimtus drabužius nukentėjusysis vilkėjo konflikto metu, toliau kaltinamoji pareiškia, kad su peiliu nukentėjusiam nieko nepadariusi (1 t., b. l. 91-94).
15. 2023 m. gruodžio 5 d. ambulatorine kompleksine teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize (akto Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajai I. M. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos darymo metu ji savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Minėtas psichikos sutrikimas jai konstatuojamas ir šiuo metu, dėl šio sutrikimo ji savo veiksmų esmę supranta ir gali juos valdyti, gali ir geba dalyvauti jos baudžiamojo persekiojimo procese, priverčiamojo pobūdžio priemonių jai skyrimas (taikymas) nėra reikalingas (2 t., b. l. 10-12).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
16. Dėl kaltinamosios parodymų. Kaltinamoji I. M. teisme neigė nusikaltimo įvykio metu ir vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu vartojusi jai inkriminuojamą (punktas 1) fizinį smurtą (įkandusi šiam į kaklą bei įdūrusi peiliu į nugarą), nors aštraus konflikto faktą pripažino. Teismas sprendžia, kad šis kaltinamosios pareiškimas (parodymai) neatitinka tikrovės ir tiek, kiek jie prieštarauja teismo aukščiau konstatuotoms kaip nustatytoms šioje byloje faktinėms nusikaltimo įvykio aplinkybėms (punktas 1), atmetami, vertinami labiausiai bylos baigtimi suinteresuotos kaltinamosios siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdžiusi kaltinamoji I. M., be kita ko dar nuo 2019 m. turinti psichikos sutrikimų ((duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. jai papildomai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini)), vartodama su jos psichikos būkle nesuderinamą stiprų alkoholį ir būdama apsvaigusi nuo jo iki vidutinio girtumo (buvo girčiausia iš visų išgertuvių dalyvių), turėjo aiškų motyvą smurtu kerštauti ją nedorais ryšiais su kitais vyriškiais įtarusiam bei dėl to priekaištavusiam (jos vertinimu perdėtai pavydėjusiam) nukentėjusiam, - staigaus ir aštraus iš jų faktinės šeimos santykių (lojalumo ir ištikimybės vienas kitam pareigos vykdymo) kilusio konflikto neneigė ir pati kaltinamoji, tai patvirtino teisme ne tik nukentėjusysis D. N., bet ir tiesioginis nusikaltimo įvykio liudytojas A. B.. Tokias teismo išvadas suponuoja be kita ko ir aplinkybės, jog, pirma, objektyviai išoriniai kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymas po nagrinėjamo byloje įvykio konstatuoti nukentėjusiajam, o ne kaltinamajai, iškart po nagrinėjamo įvykio (konflikto) ir jo vietoje policiją kvietė ir teisinės gynybos bei medicininės pagalbos taip pat prašė ne kaltinamoji, tačiau vėlgi nukentėjusysis (pati kaltinamoji tokių paslaugų neprašė); antra, kaltinamoji savo pozicija pareikšto jai kaltinimo (įtarimo ikiteisminiame tyrime) atžvilgiu nebuvo nuosekli, minėta, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo įstaigoje ji pareiškė savo kaltę iš dalies pripažįstanti, be to, smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu ji aiškiai nepaneigė ir į nusikaltimo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (Bodycam įrašų duomenys – punktas 14), atvirkščiai – pripažino konfliktavusi, tempusi nukentėjusįjį už drabužių, sudavusi jam ranka per veidą; trečia, kaltinamoji iki teisiamojo posėdžio nė karto nenurodė, jog peiliu nukentėjusiam įdūrė liudytojas A. B., jos teismui nurodyti dėl to paaiškinimai nelogiški ir neįtikinantys (kad ji padėtų išvengti atsakomybės jos šeimos narį jos teigimu sužalojusiam jai visiškai pašaliniam asmeniui); ketvirta, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai išgalvoti, nelogiški bei neįtikinantys ir kaltinamosios paaiškinimai dėl jos teigimu melagingo nukentėjusiojo jos apkaltinimo nagrinėjama byloje nusikalstama veika paskatų (kad šis taip siekiantis padėti išvengti atsakomybės liudytojui A. B., kuris ir nukentėjusiajam yra visiškai pašalinis asmuo, o apkaltina nusikaltimu ją, savo faktinės šeimos narį); penkta, teismo vertinimu, aptariamą dalį kaltinamosios parodymų visiškai ir patikimai paneigia ne tik tarpusavyje iš esmės sutampantys ir vieni kitus patvirtinantys bei papildantys nukentėjusiojo ir tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo parodymai, tačiau ir teismo aukščiau aptarti bylos objektyvaus pobūdžio duomenys – Bodycam įrašų bei pranešimų BPC turinys, įvykio vietos bei daiktinių įrodymų apžiūrų, taip pat policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenys, taip pat duomenys apie nusikaltimo įvykio dalyvių girtumus (kaltinamoji buvo ženkliai (0,69 prom. dalimi) girtesnė nei nukentėjusysis ir daugiau nei dvigubai girtesnė už blaiviausiu buvusį liudytoją A. B.). Visuma aptartų aukščiau bylos duomenų, teismo vertinimu, įrodo, kad visgi kaltinamoji buvo nagrinėjamo byloje fizinio konflikto iniciatoriumi (pradėjo fizinį smurtą) ir kaltininku (nevertinant nukentėjusiojo atsakomųjų veiksmų, įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu įvertintų savigyna (1 t., b. l. 120-125), kad būtent ji buvo užpuoliko (vartojant fizinį smurtą) vaidmenyje, o ne liudytojas A. B..
Žemesnės instancijos teismas
17. Dėl nukentėjusiojo D. N. ir tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo A. B. parodymų. Šių asmenų parodymai bylos procese taip pat nebuvo visiškai nuoseklūs (punktai 3, 3.1, 4 ir 4.1), vienok, kaip teismas jau yra pažymėjęs aukščiau (punktai 3 ir 4.1), būtent pirmieji šių asmenų duoti byloje parodymai visiškai atitiko jų paaiškinimus ir kt., duomenis Bodycam įrašuose, iš esmės sutapo, papildė ir patvirtino vieni kitus bei kartu su kt. bylos duomenimis, įskaitant objektyvaus pobūdžio, sudarė nuoseklią loginę ir teismą įtikinančią konflikto įvykių eigos grandinę. Ir atvirkščiai, nukentėjusiojo antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje bei liudytojo parodymais teisme naujai pareikštos aplinkybės (kad nukentėjusysis susižalojęs į peilį pats bei kaltinamoji jam įkandusi iš meilės, o liudytojas nematęs, kad kaltinamoji įdūrė nukentėjusiam), neatitinka ne tik pirmesnių jų parodymų esmės, bet ir faktinių šios bylos aplinkybių. To pagrindu teismas vertina teisingais punktuose 3 ir 4.1 išdėstytus pirmuosius tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymus.
18. Visi aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestas dalis kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų (punktai 16, 17), teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamoji I. M., žinotinai vartodama su jos psichikos sveikata nesuderinamą stiprų alkoholį bei būdama nuo jo apsvaigusi iki vidutinio girtumo, kilus iš jų šeimos santykių asmeninio pobūdžio staigiam ir aštriam žodiniam konfliktui, kerštaudama nukentėjusiajam už pavyduliavimą ir išsakytus priekaištus jos elgesiui, šį užpuolė fiziniu smurtu ir sužalojo, tyčia įkasdama jam į kaklą bei peiliu įdurdama jam į nugarą, šiuo smurtu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarė išorinį kūno sužalojimą ir juo nežymiai sutrikė nukentėjusiajam sveikatą (punktas 1).
19. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą ją nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė. Teismas atmeta kaip nepagrįstus gynybos argumentus, jog audinio vientisumo pažeidimų nebuvimas nukentėjusiojo nusikaltimo įvykio metu vilkėtuose drabužiuose paneigia faktą, kad nukentėjusiam buvo įdurta peiliu į nugaros apatinę dalį, bei kad tai padarė būtent kaltinamoji. Teismo vertinimu, judesyje buvusio, prieš tai už drabužių kaltinamosios tampyto nukentėjusiojo drabužiai (marškinėliai ir džemperis) galėjo pakilti jo kūnu aukštyn (bent jau iki žaizdos vietos kiek aukščiau juosmens), dėl ko ir nebuvo pažeistas šių drabužių audinio vientisumas.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
20. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta (punktas 18), jog nukentėjusį fiziniu smurtu užpuolė ir sužalojo būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (įkasdama į kaklą bei peiliu durdama į nugarą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (padarinių nukentėjusiojo sveikatai) atžvilgiu jos tyčia, teismo vertinimu, ir buvo neapibrėžta, todėl kaltinamoji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias dėl jos nusikalstamais vertinamų veiksmų pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą, išorinio kūno sužalojimo padarymą ir nežymų juo sveikatos sutrikdymą. Trečia, stiprus įkandimas į jautrią tam kūno vietą bei dūris peiliu į nugarą, sukėlę nukentėjusiajam ženklų laiką trukusį fizinį skausmą ir išorinį kūno sužalojimą, dėl kurio jam prireikė sveikatos priežiūros paslaugų, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 straipsnio 2 dalies) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu (kitokiu smurtavimu). Ketvirta, nukentėjusiojo patirto iš kaltinamosios fizinio smurto pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas ir išorinio kūno sužalojimo padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais, tiek liudytojo A. B. parodymais, tiek duomenimis, užfiksuotais GMP ir nukentėjusio medicininiuose dokumentuose, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek ir pačios kaltinamosios ir liudytojo A. B. paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveikas, niekuo nesiskundęs, elgęsis natūraliai).
21. Tačiau teismas, iš esmės pritardamas gynybos argumentams, sprendžia, jog pripažįstamas įrodytu byloje kaltinamosios smurtas prieš nukentėjusįjį nagrinėjamo byloje nusikaltimo įvykio metu buvo nepagrįstai kaltinamajame akte kvalifikuotas kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos (realioji nusikaltimų sutaptis), todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamosios nusikalstamais pripažįstami veiksmai yra kvalifikuojami kaip viena tęstinė savo pobūdžiu nusikalstama veika. Tokį teismo vertinimą suponuoja aplinkybės, kad sutampa (ta pati) nusikalstamų veiksmų vieta, sutampa (tie patys) smurtą vartojęs ir jį patyręs asmenys (kaltinamoji ir nukentėjusysis), nukentėjusios nusikalstamus veiksmus skyrė vos kelios ar keliolika minučių, iš įvykio dalyvių parodymų akivaizdu, kad neatsirado jokių naujų vadų naujam (kitokio pobūdžio, paskatų), kitam atžvilgiu prasidėjusio pirmiau konfliktui kilti, tiesiog atsinaujino (prasitęsė) tas pats anksčiau prasidėjęs ir nepasibaigęs konfliktas, bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, jog kaltinamosios tyčia fiziškai smurtauti prieš nukentėjusįjį iki paskesnių smurto veiksmų buvo visiškai pasibaigusi ir šiam sugrįžus atgal pas ją į butą, neatsinaujino (ji, teismo vertinimu, nebuvo aiškiai apibrėžta nei smurto rūšimi, nei laiku, kaltinamoji nebuvo emociškai nurimusi ir pan.).
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
22. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) sudėties lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju kaltinamosios fizinis smurtas sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir išorinį kūno sužalojimą, nors ir nežymiai, tačiau visgi realiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, be to, smurtaudama kaltinamoji panaudojo pavojingą, kėlusį realią sunkesnių padarinių, kurių buvo išvengta tik dėl liudytojo įsikišimo į konfliktą ir kaltinamosios sulaikymo, atsiradimo nukentėjusiajam riziką, daiktą - peilį, o tai, teismo vertinimu, atsveria tam reikšmę aplinkybių, jog trauminių poveikių skaičius buvo artimas minimaliam (2 poveikiai), kvalifikuotą kūno sužalojimą sukėlė tik vienas iš jų (dūris peiliu), be to, juo buvo padarytas tik iš esmės paviršinis nukentėjusiojo kūno sužalojimas.
23. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamosios veiksmais (įkandimu ir dūriu peiliu) sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinio kūno sužalojimo atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra.
24. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuri vertinama patenkinamai - kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmąjį kartą (2 t., b. l. 22-23), tačiau per 1 paskutinius metus iki nusikalstamos veikos buvo įvykdžiusi 3 administracinius nusižengimus, susijusius su girtavimu ir vaikų nepriežiūra, dėl ko iš kaltinamosios, kaip atstovo pagal įstatymą, yra paimti trys vyresnieji vaikai (2 t., b. l. 19-21), ilgą laiką nedirba (augino vaikus, paskutinis darbo santykių epizodas baigėsi 2012 m. sausio 6 d.), tačiau nuo 2023 m. sausio 19 d. registruojasi ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 17, 18), pragyvena iš socialinių išmokų, gyvena faktinėje šeimoje su nukentėjusiuoju, linkusi piktnaudžiauti alkoholiu.
25. Kaltinamosios atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 ir 60 straipsniai). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, patenkinama įvertinus kaltinamosios asmenybę, nesant nei lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant ir į kaltinamosios amžių, turtinę padėtį, kuri nėra gera, darbingumo lygį bei aplinkybę, kad ji prižiūri neseniai gimusį kūdikį, bus teisinga kaltinamajai paskirti laisvės apribojimo rūšies bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydį nustatyti kiek mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis – 9 mėn. (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajai per visą bausmės vykdymo laiką nustatyti jos asmeninę ir turtinę padėtis bei užimtumą kūdikio priežiūra atitinkantys bei jos realiai galintys būti sėkmingai įvykdytais įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose bei 5 dalies 4 punkte. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamosios nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jos pačios pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų, taip pat negali būti mažinama bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu, kadangi teisme kaltinamoji kaltę neigė ir nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalis). Pagrindo įskaitymams taip pat nėra.
26. Kaltinamajai I. M. paskirta byloje kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 147-149) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Daiktinis įrodymas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate laikinai saugomas kaltinamajai priklausantis peilis (2 t., b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, konfiskuotinas ir kaip menkavertis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai). Daiktiniai įrodymai – pas nukentėjusįjį D. N. laikinai saugomi jam priklausantys drabužiai (palaidinė ir džemperis) (1 t., b. l. 76), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini (paliktini) disponavimui be apribojimų teisėtam savininkui D. N. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kitas reikšmingas bylai daiktas - lankstusis CD diskas su vaizdo ir garso failais (1 t., b. l. 94), - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra, taip pat neatlygintinos ir valstybės patirtos išlaidos, teikiant byloje antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis), kadangi pastarasis kaltinamajai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (2 t., b. l. 35-36).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (jos veiksmus kvalifikuojant viena tęstine nusikalstama veika) ir nuteisti ją 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti tokius įpareigojimus per visą skiriamos bausmės atlikimo (vykdymo) laikotarpį : 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis ieškančia darbo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate laikinai saugomą kaltinamajai I. M. priklausantį peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankį, konfiskuoti ir kaip menkavertį sunaikintini. Daiktinius įrodymus – pas nukentėjusįjį D. N. laikinai saugomus jam priklausančius drabužius (palaidinę ir džemperį), nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti) disponavimui be apribojimų teisėtam savininkui D. N.. Kitą reikšmingą bylai daiktą - lankstųjį CD diską su vaizdo ir garso failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų iš I. M. nepriteisti ir neišieškoti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.