Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičenei, Danutei Nekraševičienei teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios T.J. individualios įmonės, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui T.J. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš byloje esančių ir Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi T.J. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Apart“, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 17 d. Šia nutartimi T.J. individualios įmonės valdymo organai (vadovas) buvo įpareigoti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau duomenų, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas ir nemokumo administratorei įmonės turtas bei visi dokumentai būtų perduoti, byloje nėra. 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atstatydino nemokumo administratorę UAB „Apart“ iš ieškovės nemokumo administratorės pareigų ir ieškovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. spalio 28 d. nutartimis patvirtini ieškovės finansiniai reikalavimai 161 667,32 Eur sumai. 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovei bankroto procesą nuspręsta vykdyti supaprastinta tvarka ir ieškovę likviduoti dėl bankroto. Bankrutavusios T.J. individualios įmonės vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas T.J..

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Šiuo atveju atsakovas T.J., būdamas ieškovės vadovu ir savininku, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo T.J. individualiai įmonei, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams, suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad dėl atsakovo T.J. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. spalio 28 d. nutartimis bankrutavusios T.J. individualios įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma 161 667,32 Eur. Šiuo atveju taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų laiku likvidavęs įmonę ar pateikęs pareiškimą iškelti bankroto bylą ieškovei iš karto, kai ieškovė tapo nemokia - skola valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams nebūtų augusi. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 161 667,32 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 2 188 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iš atsakovo T.J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutavusios T.J. individualios įmonės, j. a. k. 300012906, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, naudai priteisti 161 667,32 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų, 32 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (161 667,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. balandžio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo T.J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 2 188 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.