Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 268 – 227 / 2008

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

dalyvaujant ieškovei J. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams A. A. K., Juozui E. N., A. P. V., S. V., trečiajam asmeniui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Panevėžio filialui dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teisiškai įregistravo nuosavybės teisę į 11/100 ginčo pastato VĮ Registrų centre (t. 1, b. l. 61).

Nustatė, kad šalys už pajų iš likviduojamos ŽŪB „Mikoliškis“ įgijo (duomenys neskelbtini) esantį grūdų sandėlį. Pagal 2008-01-07 patikslintus kadastrinius matavimus bendras grūdų sandėlio plotas yra 1085,09 kv. m. Ieškovei už pajų buvo atiduota 11,3 procentų šio pastato (122,62 kv. m. (1085,09 kv. m. x 11,3 % = 122,62 kv. m.). Kadangi ieškovė prašė paskirti jai naudotis didesne dalimi - 182,36 kv. m. grūdų sandėlio patalpų negu jai priklauso nuosavybės teise, todėl teismas sprendė, kad ieškinys negali būti pilnai patenkintas.

Nustatė, kad pastato pagrindinė paskirtis yra grūdų sandėlys, todėl teismas, nustatydamas šalims naudojimosi patalpomis tvarką, atsižvelgė į pastato paskirtį, šalių interesus, teisėtus lūkesčius ir pan. Taip pat nustatė, kad ieškovė, jos pačios teigimu, patalpoje 1-1 pageidauja įrengti garažą, o atsakovas S. V. džiovyklos patalpoje 1-1 yra pastatęs grūdų džiovyklą, kuri inžineriniais įrengimais, t. y. grūdų kėlimo, transportavimo įranga ir pan. yra sujungta su sandėliu, todėl realiai perkelti džiovyklos į kitą vietą yra negalima. Teismas sprendė, kad paskyrus ieškovei naudotis visa patalpa 1-1, atsakovai nebegalėtų naudotis džiovykla. Tokiu būdu, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į šalių teisėtus interesus, teismas ginčo patalpa šalims nustatė naudotis pagal atsakovų pateiktą priešieškinį. Taip pat ieškovei paskyrė naudotis jos prašoma skirti naudotis patalpa 1-7 bei antrame sandėlio aukšte esančiu grūdų aruodu 2-11. Nustatė, kad priėjimas prie grūdų aruodo yra tik per bendras sandėlio patalpas, todėl ieškovei skyrė naudotis ir dalimi bendrų sandėlio patalpų, t. y. praėjimų.

Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nustatyta naudojimosi pastatu tvarka, konkrečiai, kuria jai, kaip teigia, priskirta neegzistuojanti 60,39 kv. m. patalpa, plane pažymėta 1-1, bei priskirta 14,59 kv. m. bendro naudojimo patalpa ir sprendimą šioje dalyje prašo panaikinti , o perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde teigia, kad patalpa 1-1 60,39kv.m. ploto neegzistuoja, ji, kaip savavališkas statybos padarinys, negali būti priteistas ginčo šaliai, nes negali būti dalybų objektas. Iš kadastrinės bylos matyti, kad yra tik viena patalpa 1-1 105,10 kv. m. ploto, kurioje atsakovai be jos sutikimo ir statybos leidimo atlieka esminius pastato patalpų pakeitimus. Kadangi ji nekelia papildomų reikalavimų, sutiko savo sąskaita pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl visa patalpa turėjo būti paskirta jai. Teismas, nesant atsakovų prašymo, sprendimu įteisindamas savavališką statybą, išėjo už ieškinio dalyko ribų, pažeidė konstitucinį valdžių pasidalijimo principą, įtvirtintą LR Konstitucijos 5 str., t. y. klausimą dėl savavališkų statybų, įstatymo išimtinai priskirtą spręsti savivaldybės administracijai ir apskrities viršininko administracijai, išsprendė pats, nors tik administracinis teismas gali spręsti ginčą dėl išvardintų institucijų priimtų sprendimų savavališkų statybų klausimais.

Teigia, kad skundžiama sprendimo dalis turi būti panaikinta, nes neatskleista bylos esmė, sprendimas neargumentuotas ir nemotyvuotas, išvados padarytos pasiremiant prielaidomis, nenurodytos materialinės teisės normos, pasiremta bendro pobūdžio normomis- CK 4.47, 4.72- 4.73str., o CK 4.75 str. taikytas nepagrįstai, nes ši norma taikoma bendraturčiams nesutarus dėl valdymo, naudojimo, disponavimo tvarkos nustatymo, kuomet šioje byloje ginčas dėl jau nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes pasidalinta patalpomis buvo jau po pajininkų susirinkimo. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl liudytojo L. J. parodymų, prieštaraujančių jo nubraižytai aruodų pasidalijimo (priskyrimo) schemai, patvirtinančiai, kad pasidalijimas buvo atliktas. Tokiu būdu nepašalino prieštaravimų, neištyrė, kas įtakojo liudytoją duoti klaidinančius parodymus. Išvada, jog grūdų džiovyklos į kitą vietą realiai perkelti negalima, nes transportavimo įranga sujungta su sandėliu, nelogiška, neatitinkanti tikrovės, nesant specialisto išvados ir paremta tik samprotavimais, ką draudžia įstatymas. Mano, kad sprendimas paremtas klaidinga išvada ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą- CPK 329 str.2d.4p. Teismui paskyrus jai 14,59 kv. m. bendro naudojimo patalpų, ji gyja teisę neleisti jomis naudotis kitiems bendrasavininkiams dėl ko pastarieji neturės galimybės naudotis jiems priklausančiomis patalpomis. Teismas nesvarstė jos prašymo mažinant jos naudojamų patalpų bendrą plotą, pirmiausia mažinti aruodų plotų sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė nesutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo dalimi, kuria nustatyta naudojimosi pastatu tvarka tarp jo bendrasavininkų. Šiose ribose kolegija nagrinėja bylą, patikrina ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų , nustatytų CPK 329 str.2 ir 3 dalyse.

Apylinkės teismas nustatė, kad pastato paskirtis- grūdų sandėlis, kurio plotas pagal 2008-01-07 patikslintus kadastrinius matavimus yra 1085,09 kv. m. (t. 1, b. l. 63-74), jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims, iš kurių ieškovės dalis yra 122, 62 kv. m. ploto (1085,09 kv. m. x 11,3 proc.) ir šiose ribose gali būti sprendžiamas tarp bendrasavininkų naudojimosi grūdų sandėliu klausimas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė, jog ieškovės prašymas paskirti jai naudotis patalpomis 1-1, 1-7, 2-10 ir 2-11- kas sudaro bendro 182,36 kv. m ploto, negali būti patenkinamas, nes prašoma skirti naudotis daugiau patalpų, nei ji turi nuosavybės teise. Priešingu atveju būtų pažeista kitų bendrasavininkų teisės ir teisėti interesai- jie netektų galimybės naudotis patalpomis, atitinkančiomis jų nuosavybės dalis pastate.

Sprendžiant klausimą dėl konkrečių patalpų paskyrimo naudotis, šalių pozicija dėl pastate esančios patalpos 1 -1(džiovyklos)105,10 kv.m. ploto, išsiskyrė. Ieškovė, prašydama jai skirti šią patalpą, argumentavo tuo, jog joje ji nori įrengti garažą, tačiau, būtent, koks plotas jai reikalingas šio tikslo įgyvendinimui, nenurodė. Atsakovai, pageidaujantys naudotis jiems priklausančiomis nuosavybės teise pastato dalimis bendrai, t.y., kad tarp jų(atsakovų) naudojimosi tvarka nebūtų nustatyta, priešieškiniu sutiko , kad patalpa 1-1, kuria pagal nusistovėjusią tvarką naudojosi iki šiol tik jie(atsakovai), naudotųsi abi šalys, tuo tikslu perskiriant šią patalpą(1-1) į dvi dalis: 60,39kv.m ir 43,63 kv.m. ploto , kurios didesniąją dalį(60,39kv.m) paskiriant ieškovei, o mažesniąja( 43,63 kv.m.) skiriant jiems. Pateikė pastato ir patalpų paskaičiavimus pagal savininkams tenkančias nuosavybės dalis, bei projektą- b.l.89-91. Nors, ieškovės teigimu, atsakovai ginčo patalpa nesinaudojo, tačiau iš to, kad ji, aiškindama apeliacinės instancijos teismui apie tai, jog atsakovas S. V., turintys 69/100 dalis nuosavybės į pastatą, nuardė virš džiovyklos(plane 1-1) stogą, per jį iškėlė seną džiovyklą ir įkėlė naują, darytina išvada, jog tuo ji pripažino, kad iš esmės visa 1-1 patalpa naudojasi būtent atsakovai, o ne ji. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog tarp šalių nusistovėjusi naudojimosi kai kuriomis patalpomis tvarka: atsakovai naudojasi visa 1-1 patalpa, ieškovė- 2 aukšte esančiomis patalpomis- aruodais: 2-10(29,61 kv.m. ploto) ir 2-11(27,13 kv.m. ploto).

Apeliantės teiginys, jog jau buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią jai paskirta naudotis patalpa 1-1, įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas. Ieškovės pateiktame plane nuorodos, kad patalpa 1-1 buvo paskirta naudotis ieškovei ar jos sutuoktiniu- nėra. Jos(ieškovės) iniciatyva apklaustas liudytoju L. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad atiduodant grūdų sandėlį šalims už pajų buvo tik nurodoma perduodamo pastato dalis procentais, o konkrečios sandėlio dalys paskirstytos nebuvo (t. 2, b. l. 11). Apeliantė šių parodymų įrodymais nepaneigė ir įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, nepateikė. Ji klausimų liudytojui neuždavinėjo, nekėlė abejonių šio liudytojo parodymais , nereiškė pastabų dėl posėdžio protokolo, jeigu manė, kad jo parodymai nepilnai ar netiksliai užfiksuoti, o pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nėra. Todėl apeliacinio skundo teiginys dėl klaidinančių liudytojo parodymų atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė nekėlė reikalavimo dėl pašalinimo kliūčių naudotis turtu, ar naujai nustatytinos tvarkos, kaip teigia apeliaciniame skunde. Priešingai- prašė nustatyti bendraturčiams naudojimosi pastatu- sandėliu tvarką, nes, kaip teigė pirmosios instancijos teisme, ji nebuvo nustatyta(t.2, b.l.10). Pagal CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, tačiau nesutarus, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu būdu, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas be pagrindo vadovavosi CK 4.47, 4.72, 4.73, 4.75 straipsniais, nes, kaip minėta, ieškovė neįrodė esant anksčiau nustatytai ir nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, pagal kurią jai teko patalpa 1-1.

Apeliacinio skundo teiginys, jog sprendimas nepagrįstas dėl to, kad jai paskirta naudotis patalpa 1-1 60,39 kv. m. yra neegzistuojanti ir kad tokia patalpa negali būti dalybų objektu, o teismas savavališką perplanavimą- statybą įteisino ir tuo išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, peržengė kompetencijos ribas, atmestinas. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas nedalino pastato, ar jo dalių, nes šalių turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise dalys į pastatą yra teisiškai registruotos Nekilnojamo turto registre. Ieškovės reikalavimu ir atsakovų priešieškinio pagrindu teismas nustatė tarp šalių(bendrasavininkių) naudojimosi pastatu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė ir į kurį įeina ginčo patalpa, tvarką. Ginčo dėl to, kad vertingiausia pastate yra patalpa 1-1 105,10 kv.m. ploto, nėra. Teisę naudotis tiek nurodyta patalpa, tiek kitomis grūdų sandėlio patalpomis turi abi šalys. Todėl, proporcingai turimomis bendrosios dalinės nuosavybės teise dalimis, iš kurių ieškovės dalis sudaro 11/100, atsižvelgiant į patalpų vertingumą, nusistovėjusią naudojimosi tvarką, apylinkės teismas sprendė šalių ginčą- nustatė bendraturčiams naudojimosi grūdų sandėliu tvarką . Apeliantė iškraipo ir skunde netinkamai nurodo sprendimo rezoliucinę dalį. Priešingai nei teigiama skunde, jai paskirta naudotis tik dalis 105,10 kv.m. ploto patalpos, plane pažymėtos 1-1, įvardintos džiovykla, t.y 60,39 kv.m. ploto(pagal atsakovų pateiktą planą, esantį b.l.91). Patalpos 1-1 perskyrimas- atitvėrimas šalims skirtų naudotis patalpos dalių, nelaikytinas savavališkomis statybomis, kurioms reikalingas statybos leidimas (LR Statybos įstatymo 23 str.), kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Pažymėtina, kad toks atitvėrimas dar net nepradėtas statyti, atsakovai pateikė tik siūlymą atitverti dalis (t. 1, b. l. 91) , o teismas jų prašymą įpareigoti ieškovę savo lėšomis prie to prisidėti, netenkino. Įstatymas nustato, jog tuo atveju, jei, atsižvelgiant į bendrasavininkio turimą dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, negalima nustatyti tokios naudojimosi tvarkos, pagal kurią bendrasavininkiai galėtų naudotis atskiromis izoliuotomis patalpomis, ji parenkama tokia, kad nuosavybės dalys atitiktų paskirtas naudotis patalpų dalis ir bendrasavininkai realiai galėtų naudotis jiems paskirtomis patalpomis , ar jų dalimis. Šiuo atveju nurodytas principas ginčijamu sprendimu nebuvo pažeistas, o aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruota viena patalpa 1-1 105,10 kv.m. ploto, sprendžiant ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nekliudo dalį jos paskirti vienam bendrasavininkui, o kitą dalį- kitam, kaip šiuo atveju padaryta.

Kolegija sprendžia, kad teismo sprendimu nustatyta naudojimosi pastatu – grūdų sandėliu tvarka atitinka kiekvieno bendrasavininkio nuosavybės teisės dalis. Apylinkės teismas, spręsdamas ginčą, atsižvelgė į pastato paskirtį, šalių interesus, teisėtus lūkesčius, nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ieškovės ir atsakovų tikslus, kurių patenkinimui prašo tą patalpą, ar jos dalį skirti jiems. Teismas, paskirstęs naudojimosi pastatu tvarką, nepažeidė šalių interesų ir jų teisių . Atsakovai patalpos 1-1 jiems skirtą naudotis dalį , sudarančią 43,63 kv.m. ploto ir toliau galės naudoti pagal tiesioginę paskirtį- grūdų džiovyklą, nes su šia patalpa neatsiejamai susijusi gretima patalpa, plane pažymėta 1-2(68,20 kv.m.ploto), kurioje įrengti transporteriai, o ieškovė jai skirtą naudotis 1-1 patalpos dalį 60,369 kv.m. ploto galės naudoti, kaip garažo patalpas, nes skundo, jog šio ploto jai nepakanka garažui įkurti , ar dėl kitų priežasčių pažeidžiamos jos teisės , nėra.

Kolegija su apeliacinio skundo motyvu, jog apylinkės teismas, nustatęs, jog jos nuosavybės dalis mažesnė, nei prašė jai paskirti naudotis, turėjo jai skirtiną naudotis dalį mažinti aruodų sąskaita, o ne dalimi patalpos 1-1 ir todėl privalėjo visą patalpą 1-1 105,10 kv.m. ploto skirti jai naudotis, nesutinka ir atmeta. Pirma, minėta, kad ieškovės nuosavybės dalis pastate sudaro tik 11/100 , vertingiausia patalpa yra 1-1 , šia patalpa naudojasi bendrai atsakovai, turintys 89/100 dalis pagal tikslinę paskirtį- grūdų džiovykla ir teismas parinko optimaliausią, labiausiai priimtiną abiems šalis, naudojimosi tarp bendrasavininkų pastatu tvarką. Antra, apeliantė tokio pasiūlymo / reikalavimo nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priešinga bylos šalis neturėjo galimybės tokį siūlymą svarstyti, atsikirsti į jį. Trečia, apeliantė pirmosios instancijos teisme nepateikė realaus pasiūlymo, jog džiovyklą galima perkelti į kitą vietą ir dėl tokio perkėlimo abiejų šalių teisės būtų nepažeistos. Kadangi apeliaciniame skunde įstatymas draudžia kelti naujus reikalavimus bei naujas aplinkybes- CPK 312 str., kolegija dėl šio apeliacinio skundo motyvo atskirai nepasisako.

Nepagrįstas apeliantės skundo motyvas, kad priskyrus jai 14,59 kv. m. bendro naudojimo patalpų (praėjimų), ji turės teisę neleisti jomis naudotis kitiems bendraturčiams ir tokiu būdu atsakovai nebegalės naudotis jiems priklausančiomis patalpomis. Priešingai, teismas sprendimu, pripažindamas ieškovei nuosavybės teisę į 113/1000 dalis grūdų sandėlio, nustatė naudojimosi grūdų sandėlyje esančiomis patalpomis tvarką ir tuo pačiu bendrojo naudojimo patalpą, esančią antrame aukšte, plane pažymėta 2-18 bendro 142,85 kv.m. ploto, paskirdamas ieškovei jos daliai tenkančia dalimi- 14,59 kv.m ploto - bendru praėjimu . Priešingu atveju antrame aukšte esančiomis patalpomis negalėtų naudotis nei ieškovė, nei atsakovai.

Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje Pasvalio rajono apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovų priešieškiniu pasiūlyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, tvarka yra tinkamesnė, nei ieškovės -CPK 176, 185 str. Teismas šalių ginčą, susijusį su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, pagal nustatytas bylos aplinkybes , sprendė tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas , sprendimas atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas. Kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 17 Lt (septyniolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.