Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo R. K. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-10-08 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2009-05-11.

Šiuo metu R. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose, taip pat ir nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas BVK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Iš pataisos namų administracijos teikimo bei kitų teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nuteistasis R. K. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – nuo 2015-03-05 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas nuo 2016-02-08. Tačiau sprendžiant nuteistojo perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą klausimą vien šių formalių įstatymų numatytų kriterijų nepakanka, būtina įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, pataisos įstaigos administracijos bei psichologinės tarnybos nuomones, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą bei konkretaus asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.

Pažymėtina, kad pagal BVK 91 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje atliekančių nuteistųjų teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, tai yra jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Dėl šių priežasčių, sprendžiant, ar nuteistąjį tikslinga perkelti iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą, būtina nustatyti, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, kad yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas po bausmės atlikimo adaptuotis visuomenėje, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, kad bausmę atliekantis asmuo ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis R. K. mokėsi, dirba statybininku, už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą buvo šešis kartus skatintas padėkomis, papildomais ilgalaikiais pasimatymais, nuobaudos panaikinimu prieš terminą bei perkėlimu iš paprastosios grupės į lengvąją. Iš pataisos namų pateiktos nuteistojo charakteristikos matyti, kad R. K. iš nuteistųjų tarpo neišsiskiria, stengiasi nekonfliktuoti tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracija, stengiasi nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, kad pokalbių metu bendrauja noriai, tačiau nėra visiškai atviras, yra mandagus, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, turimą problemą pripažįsta, sako, kad ją sprendžia savarankiškai, į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguoja teigiamai. Taip pat šioje charakteristikoje nurodyta, kad R. K. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau didelio susidomėjimo nerodo, turi savus įsitikinimus, kurių stengiasi laikytis, pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi, socialinius ryšius palaiko susirašinėdamas su seserimi, bendrauja telefoninių pokalbių metu, ateityje, išėjęs į laisvę, planuoja gyventi pas seserį ir ieškotis apdailininko darbo. Taigi, paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai.

Tačiau iš bylos matyti, kad nuteistasis R. K. praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Šiaulių apygardos teismo 2009-05-11 nuosprendį, buvo teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, iš jų du kartus už nusikalstamas veikas, padarytas panaudojant fizinį smurtą (2003-02-03 už plėšimą, 2006-04-27 už savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą). Iš ankstesnių nuteistojo R. K. teistumų matyti, kad jam buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – jam buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos ir tris kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai R. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo pripažintas kaltu Šiaulių apygardos teismo 2009-05-11 nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2009-05-11 nuosprendžiu R. K. yra nuteistas už tyčinį nužudymą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taigi, ankstesni teistumai, padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis bei padarymo aplinkybės rodo didesnį nuteistojo R. K. pavojingumą visuomenei ir neabejotinai apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, R. K. drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą už tai, kad jis pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, už tai jam buvo pareikštas papeikimas. Be to, Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos 2015-10-27 pateiktoje išvadoje Nr. 105-807 nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio ir bendra nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Šios aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad R. K. yra linkęs nusikalsti, smurtauti. Pažymėtina, kad R. K. lengvajai grupei priskirtas tik 2015-03-05, t. y. tik prieš pusę metų iki pataisos namų administracijos teikimo pateikimo, todėl akivaizdu, kad praėjo dar nepakankamas laiko tarpas, jog būtų galima įvertinti nuteistojo elgesį jam bausmę atliekant lengvosios grupės sąlygomis.

Taigi, nors R. K. Alytaus pataisos namų administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, tarp jų ir neigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, daroma išvada, kad perkėlus R. K. dabar iš pataisos namų į atvirąją koloniją toliau tęsti bausmės atlikimą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Dėl to pataisos namų administracijos teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

Alytaus pataisos namų teikimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, o nuteistajam nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.