- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-02
- Bylos Nr.
- eI-754-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02824-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Karolis Rugys
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo N. M. (N. M.) atstovui advokatui Karoliui Rugiui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai Juciūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Pakistano Islamo Respublikos pilietis N. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 60–64) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2016 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-9)10K-24482 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo išbraukimo iš sąrašo asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir šio sprendimo pagrindu 2014 m. spalio 20 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. spalio 20 d. Pareiškėjo teigimu, šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios ir pagrindai, dėl kurių buvo atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje bei uždrausta atvykti trejiems metams, išnykę todėl jis siekia draudimo atvykti į Lietuvą panaikinimo, tačiau atsakovas atmetė jo prašymą.
Pareiškėjas nesutinka, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės būtų laikomos mažareikšmiškomis, kadangi jomis buvo ištaisyti anksčiau nustatyti trūkumai dėl gyvenamosios vietos, t. y. pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 14 d. D. P. sutikimą, kad pareiškėjas gyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą jam priklausančiam nuosavybės teise bute net dvejus metus po leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Taigi pareiškėjas ne tik, kad tinkamai įvykdė reikalavimą susirasti nuolatinę ir ilgalaikę gyvenamąją vietą, tačiau įvykdė ir reikalavimą, kad patalpa būtų didesnė nei 7 kv. m.
Pareiškėjo nuomone, jis taip pat įrodė savo veiklos realumą bei siekį Lietuvos Respublikoje dirbti nuolatos, plėtoti verslą bei ketinimą užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. kovo 24 d. jis įsigijo 484 vnt. UAB „Gipa“ 29,96 Eur vertės akcijų už 14 016,64 Eur, kas sudaro 1/3 viso bendrovės kapitalo, be to, visuotinio akcininkų susirinkimo metu jis buvo paskirtas vadovu dėl ilgametės patirties dirbant verslo srityje. UAB „Gipa“ šiuo metu dirba keturi žmonės, įmonė vykdo veiklą registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užsiima internetinių puslapių kūrimu ir mažmenine internetine prekyba teflono detalėmis, aliumininiais antgaliais ir įvairiomis jungtimis. Pasak pareiškėjo, jis anksčiau buvo ne kartą lankęsis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, kur susitiko su tiekėjais. Pareiškėjas planuoja prisidėti prie bendrovės plėtojimo kaip akcininkas, finansiniais ištekliais, ir kaip vadovas, pritaikydamas verslo modelį Lietuvoje prekiaujant plytelėmis, bei atliekant plytelių klijavimo darbus. Pareiškėjas ketina Lietuvoje lankytis reguliariai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl tam tikslui jam yra reikalinga trumpalaikė viza. Šiuo atveju pareiškėjas, jau seniai vykdydamas plytelių klijavimo verslą ir turėdamas tam specialias žinias, įvertino tai, kad Lietuvos rinkos bei verslo aplinka jam yra ypač palanki dėl nedidelių kaštų, gero susisiekimo su užsienio partneriais bei palankių sąlygų. Pareiškėjas turi užmezgęs stiprius verslo ryšius su Lietuvoje esančiais partneriais, taip pat turi susiformavusį draugų ratą, kurie jam padeda vykdant verslą Lietuvoje. Dauguma pareiškėjo įmonės klientų yra užsienio fiziniai asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos rinkos kainos yra patrauklesnės. Kadangi dauguma pareiškėjo klientų yra užsienio valstybių piliečiai, ieškant verslo partnerių bei verslo reikalais pareiškėjui tektų dažnai keliauti, tačiau dėl draudimo atvykti į Lietuvą jis to negali padaryti. Tokiu būdu jam yra uždraudžiama ne tik atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau ir verstis ūkine komercine veikla, taip kartu apribojant galimybes ne tik gauti pajamas, tačiau ir mokėti mokesčius valstybei. Pareiškėjas pabrėžė, kad prieš uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas dažnai keliavo, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl tai iš esmės paneigia aplinkybę, jog jis galėjo siekti nelegalios migracijos. Taip pat nurodė, kad internetinių puslapių kūrimo paslaugos yra teikiamos ir Lietuvos juridiniams asmenims. Šiuo atveju klientai dažniausiai randami skambinant įvairioms įmonėms, kurios neturi internetinių puslapių arba turi, bet juos reikia atnaujinti. Taip pat šiuo metu yra ruošiamasi sukurti naują paslaugą – vidaus bei lauko plytelių klijavimą, šiuo metu yra ruošiama svetainė, renkama techninė literatūra, ieškomas kvalifikuotas plytelių klojėjas.
Anot pareiškėjo, anksčiau atsakovo nustatyti trūkumai susiformavo ne dėl siekio fiktyviai pateikti dokumentus, tačiau dėl jo negebėjimo tinkamai išdėstyti savo tikslus bei siekius ir teisės aktų netinkamo išmanymo. Be to, tuo metu pareiškėjo gyvenimo sąlygos buvo ženkliai prastesnės. Šiuo metu jis ne tik, kad užmezgė tvirtus verslo ryšius, sudarė darbo sutartį, pagal kurią jam yra mokamas nuolatinis atlyginimas, kurį gaudamas asmuo gali save išlaikyti ir mokėti mokesčius Lietuvos Respublikai, tačiau ir tinkamai vykdyti verslo plėtrą Lietuvoje bei steigti darbo vietas. Šiuo atveju nepanaikinus draudimo atvykti į Lietuvą, pareiškėjas patirs neproporcingai didelę žalą, bus pažeisti teisingumo, protingumo ir teisėtumo principai, pareiškėjas patirs nuostolius, nes bus prarastos lėšos, kurias jis investavo siekdamas pradėti bei plėtoti verslą Lietuvoje.
Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, jame trūksta aiškumo, adekvatumo ir pakankamumo, nes buvo vadovaujamasi nebeaktualiomis faktinėmis aplinkybės, kurios net nebuvo tinkamai ir aiškiai išdėstytos, taip iš esmės neišlaikant ir objektyvumo principo, kadangi nepateikiami jokie pagrįsti argumentai bei faktai. Sprendime nėra pateikti argumentai, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 74–77).
Migracijos departamento teigimu, spręsdamas klausimą dėl duomenų apie pareiškėją išbraukimo iš sąrašo, jis įvertino visas su pareiškėju susijusias faktines aplinkybes, t. y. tiek aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tiek ir naujai pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atkreipė dėmesį, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas inter alia įvertinus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindą, t. y. nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose įmonės tikslai, veiklos pobūdis apibūdinti formaliai, abstrakčiai, nekonkrečiai. Migracijos departamento sprendimas dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo priimtas įvertinus ne tik pateiktus įmonės steigimo dokumentus, bet ir visus susijusius duomenis, tarp jų ir pareiškėjo pateiktą paaiškinimą (šis paaiškinimas buvo neišsamus, nepagrįstas jokiais dokumentais ir nepatvirtinantis pareiškėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumo), ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją. Pažymėjo, jog UAB „Lagor“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius buvo pareiškėjas, nevykdė jokios veiklos, nebuvo pasirašiusi jokių sutarčių ir nepateikė jokių duomenų, kad turi realias galimybes (o užsienietis – realius ketinimus) vykdyti veiklą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nei sprendimo atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nei jo pagrindu priimto sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką teisės aktų nustatyta tvarka apskundęs nebuvo, jie yra galiojantys. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pats turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, domėtis tiek įmonės veiklos vykdymo vieta, tiek kitais klausimais, susijusiais su jo įmonės veikla, ir užtikrinti, kad Migracijos departamentui teikiami duomenys atitiktų tikrovę. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, – viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Tokiu būdu užkertamas kelias užsieniečiams piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas UAB „Gipa“ akcijas įsigijo 2016 m. kovo 24 d., t. y. jau galiojus draudimui jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi, pareiškėjas iš anksto turėjo įvertinti, ar jam taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes netrukdys vykdyti įmonės veiklos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog UAB „Gipa“ šiuo metu vykdo veiklą, joje yra įdarbinti 4 asmenys, įmonė taip pat moka visus nustatytus mokesčius, t. y. pareiškėjas patvirtina, kad draudimas atvykti jam į Lietuvos Respubliką neužkerta kelio įmonei vykdyti veiklą. Be to, pareiškėjas už darbą UAB „Gipa“ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. gavo atlyginimą, t. y. pareiškėjas, neturėdamas teisės atvykti į Lietuvos Respubliką, dirbo nuotoliniu būdu ir už tą darbą gavo darbo užmokestį.
Migracijos departamento nuomone, duomenys apie pareiškėjo keliones nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės. Pažymėjo, kad pareiškėjo paso kopijoje buvo įklijuotos tik kelios Šengeno vizos ir tik keli vykimo į Šengeno erdvę spaudai. Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką riboja tik pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes ir nedaro įtakos pareiškėjo vykimui į kitas valstybes.
Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į maksimalų draudimo atvykti terminą (5 metai), pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (3 metai) vertintinas kaip proporcingas. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl ginčijamo sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimą neproporcingu. Migracijos departamento nuomone, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (taip pat ir vykti į kitas Europos Sąjungos šalis) tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius duomenis ir nekelia nelegalios migracijos grėsmės, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-9)10K-24482, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (15/4-2)3I-1190(00179) Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir jo deklaruoti vykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi teisės aktų reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos Lietuvoje, o pagrindinis pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, nes UAB „Lagor“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas, neketina vykdyti realios teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, bendrovė buvo įsigyta tik tam, kad šis užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimtų teisėta veikla (I t., b. l. 174–176). Atsižvelgdamas į šį sprendimą, 2014 m. spalio 20 d. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius priėmė sprendimą Nr. (15/5-9)4U-286, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. spalio 20 d. ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 str. 1 d iki 2017 m. spalio 20 d. (I t., b. l. 180–181).
2016 m. gegužės 25 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo prašymas persvarstyti pareiškėjui taikomą draudimą ir išbraukti jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (I t., b. l. 182–184).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. birželio 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/5-9)10K-24485, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo. Sprendime nurodyta, kad atsakovas atsižvelgė į draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, be to, nenustatė pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Be to, draudimo atvykti trukmė nustatyta tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, taigi pareiškėjas neatitinka pagrindų, kuriems esant duomenys apie užsienietį išbraukiami iš sąrašo (I t., b. l. 9–11).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 133 str. 1 d. užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. UTPĮ 133 str. 4–5 d. įtvirtinta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo, tvarkymo ir duomenų iš šio sąrašo teikimo Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 16 p. nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo.
Detaliau užsieniečių įtraukimo į Sąrašą procedūrą, laikotarpio parinkimą reglamentuoja Migracijos departamento 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Kriterijų sąrašą ir jų vertinimo tvarką priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo nustato Tvarkos III skyrius.
Pažymėtina, kad Tvarkos 49 p. nustatyta, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš UTPĮ 133 str. 1, 2, 2¹ ar 3 d. nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti minėto įstatymo 133 str. 1, 2, 21 ar 3 d. nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 12² p. nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: 1) motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes; 2) draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti; 3) valstybės institucijos ar įstaigos, Migracijos departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 p.; 4) aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka.
Tvarkos II skyrius nustato kriterijų sąrašą ir jų vertinimo tvarką priimant sprendimą uždrausti atvykti. Šiuo atveju aktualūs Tvarkos II skyriaus II skirsnis (11–14¹ p.), nustatantis draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas. Pagal Tvarkos 11 p. priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Tvarkos 12 p. šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Vadovaujantis Tvarkos 50.3 p., jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo, priimamas, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 1) nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas UTPĮ 133 str. 2¹ ar 3 d. nustatytu pagrindu; 2) nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 3) nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 4) nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti UTPĮ 133 str. 1 d. nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).
Teismas, įvertinęs skundžiamą sprendimą, daro išvadą, kad atsakovas išnagrinėjo ir įvertino visus minėtus Tvarkoje nurodytus kriterijus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertintini kritiškai. Visų pirma atsakovas įvertino pagrindą ir aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Migracijos departamentas taip pat vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika ir nustatė, kad pareiškėjas nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, jam nebuvo išduotas nė vienas leidimas laikinai gyventi ar viza, jis nebuvo ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo giminystės ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, be to, pateikti duomenys apie pareiškėjo darbą ir pajamas neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas Lietuvoje turi ilgalaikius socialinius ar ekonominius ryšius. Be to, atsakovas įvertino ir pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gyvenamąja vieta, verslu, lankymusi kitose valstybėse. Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad įvertinus draudimo taikymo pagrindą (melagingų duomenų pateikimas), naujos gyvenamosios vietos Lietuvoje susiradimas ar tapimas UAB „Gipa“ vadovu ir akcininku yra mažareikšmės, nes pareiškėjas minėtus veiksmus atliko žinodamas, kad jam uždrausta atvykti į Lietuvą, be to, kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, jis savo verslą Lietuvoje sėkmingai vykdo nebūdamas faktiškai |Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjo situacija ir skiriasi nuo tos, kuri buvo priimant sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau pareiškėjo nurodomos aplinkybės šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti Tvarkos 50.3 p. nurodytų pagrindų sprendimui išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo, priėmimui.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Tvarkos 12 p. šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui draudimas atvykti pritaikytas būtent minėtu pagrindu, todėl nenustačius jokių aplinkybių, pagal Tvarkoje nustatytus kriterijus, sudarančių pagrindą sutrumpinti minėtą laikotarpį, darytina išvada, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis laikytinas protingu ir proporcingu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą persvarstyti jam taikomą draudimą ir išbraukti pareiškėją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagristas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo N. M. (N. M.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.