Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja V. G.

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3277 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo teismo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis skunde teigia, kad jis nuolat vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo 7 pataisos programose, dėl jo rizika pakartotinai nusikalsti ženkliai sumažėjo. Nuteistojo teigimu, Komisija neįvertino, jog jis įvykdė visas jam ankščiau paskirtas rekomendacijas, bausmės atlikimo metu gerai elgėsi, nepažeidinėjo režimo reikalavimų, nuo 2023 m. liepos 5 d. pavyzdingai dirba, taip pat mokosi laisvu nuo darbo metu. Nuteistasis teigia, jog Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis turi kur gyventi. Brolis ketina priimti gyventi lygtinio paleidimo metu. Nuteistojo nuomone, jis atlikdamas bausmę pavyzdingai elgėsi, dalyvavo įvairiose programose, tačiau kalėjimo administracija vilkina jį paskatinti, dėl ko Komisija klaidingai vertino, jog jis per bausmės laikotarpį skatintas nebuvo. Nuteistojo teigimu, jis privalėtinai turėjo būti skatinamas ne vieną kartą.

Prokurorės teigimu, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra glaudžiai susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis. Vertinant nuteistojo nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, ankstesnį jo elgesį, akivaizdu, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nusikaltimus vykdė dažniausiai bendrininkų grupėje, bei būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai siejosi su jo nusikalstama veika, todėl siekis keisti gyvenimo būdą turėtų būti prioritetinė sritis, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo budo teigiamiems pokyčiams. Teisės pažeidėjas turi tiek administracinių teisės pažeidimų istoriją susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, yra 3 kartus (2018 m. birželio 1 d., 2021 m. lapkričio 4 d., 2022 m. spalio 17 d.) teistas už nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat turi administracinį teisės pažeidimą, kadangi vairavo transporto priemonę apsvaigęs narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad asmuo linkęs rizikuoti neįvertindamas visų savo elgesio pasekmių. Jam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai. Asmuo daugeliu atveju numato tam tikrus sprendimus, tačiau gali nesugebėti nustatyti aiškių žingsnių, kurių reikės visam tam įgyvendinti praktiškai. Dėmesį sutelkia į teigiamas pasekmes, ignoruoja galimas neigiamas pasekmes.

Prokurorės teigimu, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos priimtu sprendimu nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja nei Komisijos, neit eismo priimti jam palankų sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BPK 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad A. L., teistas 2023 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta 1/3 ir paskirta - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis skirta bausmė subendrinta su 2022 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnesis 14 dienų.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis per šį bausmės atlikimo laikotarpį skatintas nebuvo. Atsižvelgiant į VRIS informacinėje sistemoje pateikiamą informaciją, nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 9 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Kalėjime mokosi 7 klasėje, tačiau pasak nuteistojo mokyklą lanko nereguliariai, dažniausiai į mokyklą nueina 1 kartą per savaitę. Išėjimo į laisvę atveju kur dirbtų nėra aišku, kadangi pažymos, patvirtinančios įsidarbinimo galimybes laisvėje, vertinimo metu nepateikė. Laisvėje gautas pajamas išleisdavo savo buitiniams ir žalingiems įpročiams (narkotikų vartojimas) tenkinti. Komisijos teigimu. atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad nuteistasis pajamas gaudavo ir nusikalstamu būdu (vagystės, disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą juos platinti). Nuteistasis interviu metu nurodė, kad turėjo problemų dėl specifinių finansinių reikalavimų (lošimas). Nurodė, kad nors ir nedažnai, bet lankydavosi lošimų automatų salonuose (kazino). Iš pateiktos informacijos galima teigti, kad asmuo turi problemų dėl lėšų tvarkymo ir pajamų gavimo. Savęs vertinimo anketoje teisės pažeidėjas nurodė, kad pinigų valdymas, susidorojimas su skolomis jam yra problema. Atsižvelgiant į 2024 m. kovo 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo finansų skyriaus pateiktą pažymą "dėl vykdomųjų dokumentų" Nr. LV-19282, yra gavęs 4 vykdomuosius patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš antstolių. Bendra ieškinių suma - 12179.75 eurai. Padengta suma - 279,72 eurai. Pagal ANR informacinėje sistemoje pateikiamą informaciją nuteistasis turi 6604,9 eurų nesumokėtą administracinių baudų skolą. Patikrinus pasimatymų apskaitos kortelę matoma, kad nuteistasis Marijampolės kalėjime jam priklausančių pasimatymų metu lankomas nebuvo. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas trečią kartą. Pagal RS kontaktinio pareigūno atsakingo už nuteistųjų būrį kuriame bausmę atlieka nuteistasis pateiktą pažymą, nurodoma, kad galime teikti, kad nuteistasis įvykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomenduotas priemones. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – aukšta rizika. Kriminogeniniai veiksniai: Statiniai: informacija apie teisės pažeidimus; Dinaminiai: Gyvenimo stilius ir finansinės naudos siekimas nusikalstamu būdu, mąstymas, elgesys ir nuostatos. Nuteistojo A. L. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Anksčiau teistas 6 kartus. Šis teistumas septintas. Buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės apribojimas. Tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Komisijos teigimu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.

Teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo skundo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis ankščiau teistas Lietuvoje šešis kartus, vieną kartą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą. Anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo amnestijos įstatymas ir laisvės apribojimo bausmė. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, t. y. neteisėtas finansinės naudos siekimas. Teismo vertinimu, nuteistojo atžvilgiu taikomos švelnesnės bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes asmuo ir vėl nusikalto. Šiuo metu atliekama laisvės atėmimo bausmė yra dėsningas nuteistojo elgesio rezultatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau ir neskatintas. Nuteistasis skunde teigia, jog kalėjimo administracija vilkina procesą jį skatinti, nes jo manymu jis turėjo būti skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jau ne vieną kartą. Teismas pažymi jog Komisija svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą vadovaujasi pateikta Socialinio tyrimo išvada, kuri yra rengiama specialistų bei kurioje nurodomi visi duomenys charakterizuojantys nuteistąjį. Jeigu nuteistasis mano, jog jis privalėjo būti paskatintas, tačiau tai padaryta nebuvo, dėl šios priežasties jis turi teisę kreiptis į kalėjimo vadovą. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai ir pagrįstai vadovavosi duomenimis, jos nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę skatintas nebuvo, kadangi tokių duomenų nėra nei jo asmens byloje, nei nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta 4 kartus. Pirmasis vertinimas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 19 d., paskutinis pakartotinis 2024 m. kovo 8 d. Visų vertinimų metu nustatyta aukšta rizika. Nors paskutinių dviejų vertinimų metu nustatyta, jog rizika žemėjanti, tačiau ji vis dar išlieka aukšta, dėl ko, priešingai nei teigiama skunde, negalima teigti jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: Informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir finansinės naudos siekimas nusikalstamu būdu; mąstymas, elgesys ir nuostatos. Teismas pažymi, jog nuteistasis siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi dėti maksimalias pastangas siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Matyti, jog nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, šių priemonių dar kol kas neužtenka konstatuoti faktui, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis dalyvauja šiose programose, tačiau vien tik dalyvavimo įvairiose socialinės reabilitacijos programose nepakanka lygtinio paleidimo instituto taikymui nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistasis skunde teigia, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis turi kur gyventi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Kaip matyti, Komisija atsižvelgė į tai, kad VRIS informacinėje sistemoje pateikiama informacija, kad nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 9 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tačiau tame pačiame Komisijos nutarime teigiama, kad: „nuteistasis interviu metu teigė, kad paleidimo į laisvę atveju vyktų gyventi pas brolį. 2023 m. birželio 7 d. Marijampolės kalėjime buvo gautas sutikimas iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Pagirių seniūnijos seniūnės V. V. – T , kuriame nurodoma, kad J. L. ir L. L. sutinka , jog A. L. ,grįžęs iš įkalinimo vietos, gyventų pas juos adresu (duomenys neskelbtini)“ Teismo vertinimu, šis nurodytas skundo argumentas yra pagrįstas, kadangi Komisija atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą atsižvelgė į ankstesnę informaciją, t. y. jog nuteistasis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tačiau kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, yra pateiktas seniūnės sutikimas, jog nuteistasis paleistas lygtinai turėtų kur gyventi. Nors nuteistasis jo nurodytu adresu nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog faktiškai asmuo turi kur gyventi. Teismo vertinimu, Komisija nepagrįstai atsižvelgė tik į VRIS informacinės sistemos pateikiamą informaciją, atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau teismas konstatuoja, jog šis Komisijos nutarime nurodomas argumentas nedaro priimto nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, nes egzistuoja kitos aplinkybė, kuriomis vadovaujantis šiuo metu nuteistojo atžvilgiu nėra galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas.

Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnesis 14 dienų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis šiuo metu atlikdamas bausmę dirba, mokosi, nebaustas drausmine tvarka, vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Tai, jog nuteistasis paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, išklausė 7 socialinės reabilitacijos programas, negali būti pagrindu taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. L. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.