Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir P. J. pareiškimą dėl nekilnojamojo daikto įgijimo įgyjamosios senaties būdu, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius, VĮ Turto bankas ir valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai teismo posėdžio metu pareiškimą palaiko.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus atstovė dėl pareiškimo neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas dėl pareiškimo prieštaravimų neturi ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas priimti teismui sprendimą savo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso( toliau- CPK) 532 straipsnio 1-2 dalimis apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2017-07-18 buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso( toliau- CK) 4.47 straipsnio 11 punktas numato, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Pagal CK 4.68 straipsnį fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininku, įgyja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, kai šį yra įgijęs sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo.

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų - (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 1994 m. birželio 17 d. protokolo Nr. 2, nutarta žemės ūkio bendrovę likviduoti, paskirstant bendrovės turtą pajininkams pagal jų turimus pajus. Remiantis šio visuotinio susirinkimo nutarimais, 1994 m. birželio 29 d. likvidacinė komisija pagal perdavimo – priėmimo aktą perdavė šešių pajininkų grupei ( A. U., T. U., M. V., T. T., J. T. ir V. T.) (duomenys neskelbtini) esantį trąšų sandėlį, kurio vertė 17503 Lt( pagal pajus). Šį sandėlį minėtų pajininkų grupė 2001m. kovo 20d. pagal pirkimo pardavimo aktą pardavė S. M., kuris 2001m. balandžio 2d., liudijant parašų tikrumą (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojai, sutikimu – sutartimi pardavė trąšų sandėlį pareiškėjams A. K. ir P. J. lygiomis dalimis po ½ viso pastato.

Kaip matosi iš abiejų pareiškėjų paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėjai netgi anksčiau nei su S. M. sudarė trąšų sandėlio pirkimo sutartį, tai yra apytikriai nuo 1994 metų jau neatlygintinai naudojosi trąšų sandėliu, nes pajininkų grupės leidimu laikė sandėlyje šieną, pjuvenas. Kaip nurodė pareiškėjai, S. M. nupirkus iš pajininkų grupės pastatą nugriovimui, jie ėmė prašyti S. M. parduoti pastatą jiems, nes jie pastatu naudojosi , o S. M. pavyko nugriauti tik pastato priestatą( pagrindinį pastatą buvo sunku nugriauti dėl jo labai tvirtos konstrukcijos). Taip pagal 2001 m. balandžio 2d. sutikimą- sutartį S. M. pardavė pastatą pareiškėjams, kurie atlikę einamąjį remontą( iš aštuonių durų angų užmūrijo šešias ir įstatė dvejas naujas duris), iki šiol tarpusavio sutarimu lygiomis dalimis naudojasi pastatu, tai yra laiko žemės ūkio techniką, grūdus ir kt., tačiau pastatas teisiškai neįregistruotas. Pažymėtina, kad žemė po pastatais priklauso valstybei. Kaip matosi iš pareiškėjų paaiškinimų, ką patvirtino ir liudytojos M. P. ir Z. B., pareiškėjams naudojant patalpas jokių ginčų ar pretenzijų tarp pareiškėjų nei tarp kitų asmenų, kurie pastatu nesinaudoja( kurie pastatą pareiškėjams perleido), nekilo ir nekyla.

Kaip matyti iš bylos medžiagos pastatui – sandėliui 1F1p( paskirtis – sandėliavimo), esančiam (duomenys neskelbtini) yra atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į daiktą neįregistruotos neesant nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kas matosi iš Valstybės įmonės registrų centro Šiaulių filialo 2016m. lapkričio 8d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų A. K. ir P. J. prašymas įregistruoti sandėlį ir pareiškėjų nuosavybės teises į sandėlį nepatenkintas.

VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atsiliepime nurodoma, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-07-21 duomenimis nekilnojamasis daiktas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į sandėlį neįregistruoti, duomenys yra formuojami.

Iš šių aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjai A. K. ir P. J. daugiau kaip prieš 15 metų pradėjo valdyti ir iki šiol be jokios pertraukos, teisėtai, atvirai ir sąžiningai lygiomis dalimis tebevaldo sandėlį. Laikoma, jog pareiškėjai valdė šį turtą sąžiningai, tai yra būdami pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šį nekilnojamąjį daiktą, valdė kaip savą, sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjai valdė pastatą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 269-270 ir 533 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir P. J., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 2001m. balandžio 2d. iki šiol atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai valdydami pastatą – sandėlį 1F1p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo kiekvienas po ½ dalį nuosavybės teisių į šį pastatą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.